- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- eI3-566-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00530-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos
- Trečiasis asmuo
- "Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija"
- Pareiškėjas
- UAB Vilniaus radijo studija
- Advokatai
- Nedas Valiulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus radijo studija“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus radijo studija“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, po patikslinimo, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymą Nr.(1.9E)1V-89 Dėl atsisakymo pratęsti radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą UAB Vilniaus radijo studijai“ (toliau – ir Įsakymas); 2) spręsti dėl leidimo naudoti 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje išdavimo įstatymų nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Tarnybos, pareiškėjai UAB „Vilniaus radijo studija“ naudai 124 912,76 Eur turtinę ir neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde, prašydama panaikinti Įsakymą, remiasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas) nuostatomis (2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 2 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 58-59 straipsniais, 11 straipsniu) ir mano, kad atsakovė pažeidė šį teisinį reglamentavimą, nes pareiškėjos neinformavo apie tai, kad Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planas, patvirtintas Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 15 d. įsakymu Nr.1V-125 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2003 m. spalio 15 d. sprendimu Nr.89 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ (toliau – ir Planas) 2019 m. birželio 26 d. buvo pakeistas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr.KS-30 ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d įsakymu Nr.1V-661 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2003 m. spalio 15 d sprendimo Nr. 89 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ ir Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 15 d įsakymu Nr.1V-125 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pakeitimo įsakymas), kuriuo 96,8 MHz radijo dažnis (kanalas) nuo 2021 m. vasario 2 d. numatytas skirti naudoti viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT).
Paaiškina, kad pareiškėjai nebuvo suteiktos jokios galimybės pateikti pastabas dėl minėto Pakeitimo įsakymo, nes apie Pakeitimo įsakymą pareiškėjui tapo žinoma tik gavus Įsakymą, kuriuo Bendrovei atsisakyta pratęsti 96,8 MHz radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą. Teigia, kad Pakeitimo įsakymu buvo pakeistos radijo dažnio skyrimo procedūros, nes LRT nepagrįstai paskirta pirmumo tvarka, eliminuota pareiškėjos teisė naudoti dažnį, tačiau teisės aktai nenumato pirmumo teisės gauti radijo dažnį radijo programų siuntimo paslaugoms teikti.
Skunde remiasi Radijo dažnių (kanalų) radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-155 (toliau – ir Taisyklės) 48 punktu bei atkreipia dėmesį, kad Pakeitimo įsakymu pareiškėjai buvo nepagrįstai eliminuota, teisės aktais nustatyta teisė pratęsti 96,8 MHz dažnio (kanalo) naudojimo terminą, nors pareiškėja atitiko įstatymų nustatytas sąlygas. Mini, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjos atliktų pažeidimų, dėl kurių tolesnis radijo dažnio (kanalo) naudojimas būtų negalimas.
Vadovaujasi Taisyklių 10–11 punktais bei Elektroninių ryšių įstatymo 49 straipsniu ir pažymi, kad LRT nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki šios dienos 96,8 MHz dažniu nepradėjo transliavimo veiklos, tačiau nebuvo sprendžiamas LRT išduoto leidimo transliuoti radijo programą, naudojant 96,8 MHz dažnį, panaikinimo klausimas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 31 straipsnio 16 punkte. Teigia, kad vietoje teisėtų ir įstatymo reikalavimus atitinkančių procedūrų vykdymo, LRT buvo paskirtas radijo dažnis, kas patvirtina radijo dažnio skyrimo procedūrų galimą neskaidrumą ir neteisėtumą.
Dėl žalos, atsiradusios dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų, nurodo, kad, dėl Tarnybos kaltės, pareiškėjai atsirado finansiniai nuostoliai dėl sąlygų pareiškėjai pateikti pastabas ir todėl nepratęsto leidimo naudoti 96,8 MHz radijo dažnį (kanalą), nevykdytos kontrolės ir netaikytos atsakomybės LRT dėl transliavimo licencijoje numatytos transliavimo veiklos nevykdymo. Akcentuoja, kad pareiškėjos patirtus nuostolius sudaro siuntimo įrangos talpinimo akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 4194,08 Eur bei mokesčiai už radijo dažnio 96,8 MHz naudojimo priežiūrą, sumokėti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 293,56 Eur, taip pat, – negautos pajamos, susidariusios paskirtam radijo dažnio 96,8 MHz transliuotojui LRT nepradėjus ir nevykdžius transliavimo veiklos, už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 79 860 Eur . Taip pat pažymi, kad dėl Tarnybos nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, didelius neigiamus išgyvenimus, įtampą, nepatogumus, kurie tęsiasi iki šiol: pareiškėjai nepratęsus radijo dažnio naudojimo terminą, susidarytų situacija, jog ji negalėtų tęsti radijo programų siuntimo paslaugų Vilniaus televizijos bokšte, nes yra ribotos galimybės šioje vietoje įrengti siųstuvą naujam dažniui, todėl turėtų persikelti vykdyti veiklą į kitą vietą, kurioje turėtų įsigyti naują reikiamą įrangą, nes turima buvo pritaikyta išimtinai 96,8 MHz dažnio naudojimui, pareiškėjos 1996 metais sukurta ir 25 metus eksploatuota radijo stotis iš esmės būtų sunaikinama.
Bendrovė 2021 m. balandžio 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimui byloje, kuriuose nurodo, kad atsakovės priimtas Įsakymas, kuriuo atsisakyta pratęsti pareiškėjai 96,8 MHz radijo dažnio (kanalo) Vilniuje naudojimo terminą, yra nepagrįstas, nes Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis teisėtumo reikalavimų neatitinkančiu Pakeitimo įsakymu, apie kurį pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, todėl negalėjo jo laiku ginčyti. Įsigaliojęs Pakeitimo įsakymas bei jo pagrindu priimtas Įsakymas sąlygojo pareiškėjos žalos atsiradimą. Nurodo, kad buvo priimti du Plano pakeitimo įsakymai – Pakeitimo įsakymas ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Įsakymas Nr.1V-981/KS-85 „Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 15 d. įsakymo Nr.1V-125 „Dėl radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2003 m. spalio 15 d. sprendimo Nr.89 „Dėl radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Pakeitimo įsakymas), kuris neatitinka teisėtumo reikalavimų, nes pagal galiojusį teisinį reglamentavimą LRT radijo dažnio siuntėju galėjo būti paskirtas išimtinai akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, o šiuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Pakeitimo įsakymu 96,8 MHz radijo dažnio transliuotoju paskyrus LRT, siuntėju buvo paskirta pareiškėja.
Teigia, kad atsakovė nevykdė pareigos, numatytos Taisyklių 46 punkte, todėl buvo eliminuota Bendrovės galimybė laiku pateikti pastabas dėl Pakeitimų įsakymų projektų, galiojant šiems dokumentams, nebuvo galimybės pareiškėjai teikti siuntimo paslaugas 96,8 MHz radijo dažniu, buvo nepagrįstai atsisakyta pratęsti pareiškėjai 96,8 MHz radijo dažnio naudojimo terminą.
Mano, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog pareiškėjos reikalavimas dėl žalos siejamas ne su atsakovės, tačiau išimtinai vien su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiksmais, nes Pareiškėjos žala atsirado dėl abiejų subjektų priimtų Pakeitimo įsakymų.
Šalies argumentai
2022 m. liepos 15 d. pateiktame prašyme pareiškėja tikslina ir padidina nuostolių sumą nuo 94 347,64 Eur iki 124 912,76 Eur. Nurodo, jog kartu su skundu dėl Įsakymo pateikė ir pareiškimą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Minėtu pareiškimu dėl žalos atlyginimo pareiškėja prašo atlyginti nuostolius, kurie pateikiant skundą (pateikimo momentui) sudarė: siuntimo įrangos talpinimo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 31 d., iš viso 4 194,08; mokesčiai už radijo dažnio 96,8 MHz naudojimo priežiūrą, sumokėti Tarnybai už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 31 d., iš viso 293,56 Eur; negautos pajamos, susidariusios paskirtam radijo dažnio 96,8 MHz transliuotojui LRT nepradėjus ir nevykdžius transliavimo veiklos, už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 31 d., iš viso 79 860 Eur; pagal 2017 m. vasario 10 d. susitarimą dėl radijo programos „Radio Wilno“ siuntimo paslaugų teikimo, sudarytą tarp pareiškėjos ir VšĮ „Zorza“, šalys buvo susitarę, jog VšĮ „Zorza“ gavus licenciją transliuoti radijo programą „Radio Wilno“, per 30 kalendorinių dienų po konkurso rezultatų paskelbimo bus sudaryta siuntimo paslaugų teikimo sutartis pagal numatytas sąlygas, t. y. transliacijos bus pradėtos vykdyti 2017 m. birželio 1 d., siuntimo paslaugų vieno mėnesio kaina nustatyta 1500 eurų plius PVM. 2017 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu/Sprendimu Nr.1V-981/KS-85 pakeitus Planą ir paskyrus LRT 96,8 MHz dažnio transliuotoju bei nepradėjus ir nevykdžius 96,8 MHz dažniu transliavimo veiklos, pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. negavo pajamų už 79 860,00 Eur.
Dėl siuntimo įrangos talpinimo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pareiškėja išlaidas patiria iki šiol, todėl patirtų išlaidų suma padidėjo 1 525,12 Eur ir dabar už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., įrangos talpinimo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ išlaidos sudaro 5 719 Eur. Minėtos išlaidos patiriamos ir toliau.
Taip pat bylą nagrinėjant teisme išaugo ir negautų pajamų, suma, kadangi teikiant skundą, suma buvo nurodyta už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 31 d., iš viso 79 860 Eur, o šiuo metu padidėjo 29 040 Eur ir nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gegužes 31 d., sudaro 108 900,00 Eur.
Pareiškėja dėl patirtų ir besitęsiančių neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo teisės akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pažymi, kad pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad teisės aktai jai suteikia teisę į radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino pratęsimą, tačiau nei nurodo, kokia teisės norma suteikia tokią teisę, nei pagrindžia, kokias teisės normas Tarnyba, nepratęsdama jai teisės naudoti radijo dažnį (kanalą), pažeidė.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja turtinės žalos atsiradimo pradžią nurodo 2017 m. birželio mėn., kuomet, pareiškėjos teigimu, ji buvo susitarusi su VšĮ „Zorza“, šiai įstaigai laimėjus 2017 m. sausio 11 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos paskelbtame konkurse transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje. Tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1383-1062/2019 pripažino, jog Komisijos Sprendimas nutraukti konkursą pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Įsakymas priimtas 2021 m. sausio 26 d., o pareiškėjos nurodyta teisės į turtinės žalos atlyginimą atsiradimo pradžia – 2017 m. birželio mėn., taigi akivaizdu, kad Tarnybos priimtas Įsakymas objektyviai negalėjo sukelti žalos nuo 2017 m. birželio mėn.
Tarnyba 2020 m. gegužės 13 d. pateikė nuomonę dėl pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, kurioje nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl to, kad Tarnyba turėjo ją asmeniškai informuoti apie 2017 m. rugsėjo 27 d. Pakeitimo įsakymą ir Pakeitimo įsakymą, yra susiję ne su Įsakymu, o su Plano pakeitimais, kas, kaip jau minėta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pažymi, kad nei Planas, nei jo pakeitimai individualių radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų nenustato, todėl Taisyklių 46 punktas Plano pakeitimams yra netaikytinas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į Bendrovės skundą vadovaujasi Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas) 5 straipsniu, Visuomenės informavimo įstatymo 31 ir 49 straipsniais bei nurodo, kad Kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 patvirtintų Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių 14 punkte numatyta, kad LRT leidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija išduoda be konkurso pirmumo tvarka. Jeigu LRT radijo ar televizijos programoms transliuoti yra būtini Plane numatyti radijo dažniai (kanalai), LRT leidimai išduodami tik tada, kai sukoordinuojami Plane LRT veiklai numatyti radijo dažniai (kanalai).
Paaiškina, kad Bendrovė klaidina teismą teigdama, kad Tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. išduotą leidimą Nr. (15.7) 9R-1379 naudoti radijo dažnį (kanalą) (toliau – 2018 m. leidimas) gavo tik pateikusi Tarnybai 2020 m. gruodžio 29 d. prašymą pratęsti radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą Nr. 20-12/P-01 (toliau – 2020 m. gruodžio mėn. prašymas). Atkreipia dėmesį, jog minėtame prašyme Bendrovė pati nurodo 2018 m. leidimą ir prašo pratęsti jame nurodytą radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą, todėl akivaizdu, kad radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminas (iki 2021 m. vasario 1 d.) Bendrovei buvo žinomas. Be to, teigia, kad pareiškėjos 2020 m. gruodžio mėn. prašymo tenkinimas prieštarautų norminiam teisės aktui – Plano 10 priedo lentelės 83¹ punktui, nes jame aiškiai nurodyta subjektas, kuriam gali būti skiriamas 96,8 MHz radijo dažnis Vilniuje – LRT.
Akcentuoja, kad 2018 m. leidime esant aiškiai nurodytai sąlygai, kad pareiškėja turi teisę naudoti 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje iki 2021 m. vasario 1 d., atsižvelgiant į Taisyklių 64.3 ir 65.1 papunkčių nuostatas, taip pat į tai, kad norminis administracinis aktas – Pakeitimo įsakymas skelbiamas viešai ir jame numatyta, kad 96,8 MHz radijo dažnis Vilniuje skiriamas tik LRT, todėl pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo terminas bus pratęstas.
Dėl žalos atlyginimo, nurodo, kad nors skunde pareiškėja ginčija Įsakymą, tačiau atsiradusią žalą kildina iš galimybės pateikti pastabas Pakeitimo įsakymui (Pakeitimo įsakymo projektui) nesudarymu ir dėl to nepratęstu 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo terminu. Taip pat pastebi, kad pareiškėja nei iki skundo teismui pateikimo, nei šiame procese abejonių dėl Pakeitimo įsakymo teisėtumo nereiškia. Mano, kad atsižvelgiant į tai, visi pareiškėjos argumentai, susiję su Pakeitimo įsakymo teisėtumu, atmestini kaip nesusiję su šia byla. Be to, pareiškėja nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 10 d. turėjo galimybę pateikti pastabas ir (arba) pasiūlymus Pakeitimo įsakymo projektui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo LRT 2020 m. gegužės 11 d. taip pat pateikė nuomonę dėl pareiškėjos rašytinių paaiškinimų. Remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu, kuriuo teismas pripažino, kad tai, jog LRT radijo ir televizijos programoms transliuoti skiriama ne konkurso būdu, Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaravo. Pažymi, kad įstatymais ir konstitucine doktrina numatyta, kad LRT, kaip[ visuomeniniam transliuotojui, turi būti skiriami radijo dažniai (kanalai) pirmumo teise. LRT radijo ir televizijos programų signalų siuntimo paslaugas (taip pat ir 96,8 dažniu) nuo 2014 m. gali teikti tik AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Tai reiškia, kad LRT neturi teisės savo programų signalams siųsti naudotis kito, nei Lietuvos radijo ir televizijos centro, teikėjo paslaugomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja į LRT raštu dėl finansinių pretenzijų nesikreipė, tačiau žodžiu šiuo klausimu komunikavo su atsakingais asmenimis. Tarnybos neteisėtus veiksmus, iš kurių kildina pareiškėjos patirtą žalą, mato tame, kad ši institucija keturis metus neprižiūrėjo viešojo transliuotojo teisingo funkcijų vykdymo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į skundą teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad tinkamai atliko savo kompetencijai priskirtus veiksmus, ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas, todėl nėra Tarnybos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo kildinamos žalos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo žodiniame teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr.(1.9E)1V-89 „Dėl atsisakymo pratęsti radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą UAB „Vilniaus radijo studijai“ teisėtumo bei pagrįstumo ir 124 912,76 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo sąlygos buvo nustatytos Tarnybos 2011 m. sausio 5 d. išduotame leidime naudoti UTB radijo dažnį Nr. (15.7)-9R-517 (toliau – 2011 m. Leidimas). Šiame Leidime nurodytas 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo terminas – iki 2021 m. vasario 1 d. Tarnybai pakeitus 96.8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo sąlygas, t. y. nustačius naują pagrindinę naudojimo sąlygą – didžiausią moduliacijos galią – 0 dBr, pareiškėjui buvo išduotas Tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. leidimas naudoti radijo dažnį (kanalą) Nr. 15.7) 9R-1379 (toliau – 2018 m. Leidimas), kuriame nurodytas tas pats 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo terminas – iki 2021 m. vasario 1 d., ir Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. IV-822 „Dėl radijo dažnio (kanalo) naudojimo sąlygų nustatymo J. V. Vilniaus radijo studijai (2020 m. liepos 14 d. J. V. Vilniaus radijo studija buvo pertvarkyta į UAB Vilniaus radijo studiją) (toliau – ir Įsakymas 822) nustatytos 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo sąlygos. Šis Leidimas ir Tarnybos Įsakymas 822 pareiškėjui buvo išsiųsti Tarnybos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (15.7)1B-2463.
Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6 paskelbė konkursą transliavimo licencijai radijo programai transliuoti naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje gauti. Paraišką dalyvauti šiame konkurse pateikė VšĮ „Zorza“, su kuria pareiškėjas 2017 m. vasario 10 d. pasirašė susitarimą dėl radijo programos „Radio Wilno“ siuntimo paslaugų teikimo. Minėtu susitarimu šalys susitarė, kad VšĮ „Zorza“, gavus licenciją, pradės transliuoti radijo programą „Radio Wilno“, šalys per 30 kalendorinių dienų po konkurso rezultatų paskelbimo sudarys siuntimo paslaugų teikimo sutartį pagal numatytas sąlygas, t. y. transliacijos bus pradėtos vykdyti 2017 m. birželio 1 d., siuntimo paslaugų vieno mėnesio kaina nustatyta 1 500 eurų plius PVM.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. KS-77 šį Konkursą nutraukė, nes LRT pateikė prašymą - raštą Nr.4RA-803-(A1) „Dėl dažnio suteikimo radijo programai transliuoti“ pirmumo tvarka.
Tarnybos ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu/Sprendimu Nr.1V-981/KS-85 „Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2003-10-15 įsakymo Nr.1V-125 „Dėl radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2003-10-15 sprendimo Nr.89 „Dėl radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planas ir LRT paskirta 96,8 MHz dažnio transliuotoju, radijo dažnio siuntėju paliekant J. V. Vilniaus radijo studiją.
2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėja Tarnybai pateikė prašymą pratęsti radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą Nr. 20-12/P-01 (toliau – ir 2020 m. gruodžio mėn. prašymas), kuriame pareiškėja prašė pratęsti Tarnybos 2018 m. rugsėjo 5 d. išduotame leidime Nr. (15.7) 9R-1379 nustatytą naudoti radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą iki 2028 m. lapkričio 1 d.
Tarnyba 2021 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. (1.9E)1V-89 „Dėl atsisakymo pratęsti radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą UAB Vilniaus radijo studijai“ atsisakė pratęsti 96,8 MHz radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą, vadovaudamasi Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano, patvirtinto Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2003-10-15 įsakymu Nr.1V-125 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2003-10-15 sprendimu Nr.89 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2003 m. Planas) 17 punktu. Įsakymo 2.2 papunktyje konstatuota, kad vadovaujantis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. KS-30 ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1V-661 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2003 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 89 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ ir Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 1V-125 „Dėl Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 papunkčiu ir 2 punktu, 96,8 MHz radijo dažnis Vilniuje nuo 2021 m. vasario 2 d. yra numatytas skirti LRT radijo programai transliuoti, todėl nuo 2021 m. vasario 2 d. 2018 m. Leidimo 4 punkte nurodytas radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminas pareiškėjai negali būti pratęstas.
Dėl Įsakymo panaikinimo ir Leidimo išdavimo
Visų pirma pažymėtina, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė teismų praktikoje suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Todėl teismo atliekama teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į institucijos turimą vertinimo laisvę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo teisės akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta pagal savo įgaliojimus (žr. pvz: LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-435/2014).
Pareiškėja, prašydamas panaikinti Įsakymą, skunde teigia, kad jai teisės aktais nustatyta teisė pratęsti 96,8 MHz radijo dažnio naudojimo terminą. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodo, kokia teisės norma suteikia jai tokią teisę, taip pat nepagrindžia, kokias teisės normas Tarnyba, nepratęsdama pareiškėjai teisės naudoti radijo (dažnį) kanalą, pažeidė.
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius, įskaitant ir radijo dažnius (kanalus). Elektroninių ryšių ištekliai yra riboti, todėl, siekiant ERĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo principo, ERĮ Tarnybai suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskaitant ir radijo dažnio (kanalo) naudojimo termino. To paties įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas teises. ERĮ 50 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Tarnyba, šis terminas gali būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgiant į ERĮ 51 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 „Dėl Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Radijo dažnių taisyklės) VIII skyriuje nurodytos radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino pratęsimo sąlygos ir tvarka. Radijo dažnių taisyklių 64.3 papunktyje numatyta Tarnybos teisė motyvuotai atsisakyti pratęsti radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Radijo dažnių taisyklių 62 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos išnagrinėjus prašymą ir per 3 darbo dienas informuojant apie tai radijo dažnių (kanalų) naudotoją. Radijo dažnių taisyklių 65 punktas numato, kad pasibaigus Radijo dažnių taisyklių 64.1 papunktyje nurodytai viešo konsultavimosi procedūrai, Tarnyba priima vieną iš šių sprendimų: 65.1. pratęsti radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą, jeigu radijo dažnių (kanalų) naudotojas per paskutinius trejus metus laikėsi radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų ir yra bent vienas iš šių atvejų: 65.1.1. Taisyklių 64.1 punkte nurodyto viešo konsultavimosi metu nebuvo gauta motyvuotų pastabų ar prieštaravimų, dėl kurių tolesnis radijo dažnių (kanalų) naudojimas būtų negalimas, taip pat jeigu daugiau joks asmuo nepareiškė noro naudoti tuos pačius radijo dažnius (kanalus) ar visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti, radijo dažnių (kanalų) galima skirti pakankamai: 65.1.2. radijo dažniai (kanalai), kuriems prašoma pratęsti naudojimo terminą, naudojami viešajam ryšių tinklui teikti ir radijo dažnių (kanalų) naudotojo pasikeitimas gali sukelti rimtų ekonominių, socialinių ar veiklos problemų viešojo ryšių tinklo naudotojams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą praktiką, sutiktina su atsakovės argumentais, jog Tarnybai, gavus radijo dažnio (kanalo) naudotojo prašymą pratęsti radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą, nėra privalomumo visais atvejais priimti sprendimą šį terminą pratęsti.
Ginčijamame Įsakymo 2.2 papunktyje konstatuota, kad 96.8 MHz radijo dažnis Vilniuje nuo 2021 m. vasario 2 d., remiantis Pakeitimo įsakymo 1.2 papunkčiu ir 2 punktu, yra numatytas skirti LRT.
Pareiškėjas nesutikdamas su Įsakymu tvirtina, jog teisės aktai nenumato VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pirmumo teisės gauti radijo dažnį radijo siuntimo paslaugoms teikti, o Plano pakeitimo įsakymu buvo pažeistos radijo dažnio skyrimo procedūros, nes dažnis LRT nepagrįstai paskirtas pirmumo tvarka. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Plano pakeitimo įsakymu buvo nepagrįstai eliminuota pareiškėjui nustatyta teisė pratęsti 96,8 MHz dažnio (kanalo) naudojimo terminą.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Tarnybos priimto Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, šioje byloje nėra nagrinėjamas Plano, 2017 m. Plano pakeitimo įsakymo ir 2019 m. Plano pakeitimo įsakymo teisėtumas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su norminių administracinių teisės aktų teisėtumu, šioje byloje nenagrinėtini. Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, ar Tarnyba teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Įsakymu atsisakė pratęsti pareiškėjai Leidime nurodyto radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą, dėl to, jog vadovaujantis Pakeitimo įsakymo 1.2 papunkčiu ir 2 punktu, 96,8 MHz radijo dažnis Vilniuje nuo 2021 m. vasario 2 d. yra numatytas skirti LRT.
Vadovaujantis ERĮ 49 straipsnio 1 dalimi, radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Planą. Plano 10 priedo lentelės 83¹ punkte nurodytas subjektas, kuriam gali būti skiriamas 96,8 MHz radijo dažnis Vilniuje – LRT. Plano pakeitimo įsakymo 1.2 papunkčiu ir 2 punktu, 96,8 MHz radijo dažnis Vilniuje nuo 2021 m. vasario 2 d. yra skiriamas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ LRT radijo programai transliuoti. Planas ir Plano pakeitimo įsakymas yra norminiai administraciniai aktai, jie yra nenuginčyti ir galiojantys.
Taigi, sutiktina su Tarnybos argumentu, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio mėn. prašymo tenkinimas prieštarautų norminiam administraciniam aktui. Pareiškėjas pagal 2018 m. Leidimą turėjo teisę naudoti 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje iki 2021 m. vasario 1 d. Įvertinus tai, kad galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu nuo 2021 m. vasario 2 d. 96,8 MHz radijo dažnis Vilniuje skiriamas LRT, nėra pagrindo vertinti, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas, o netenkinus pareiškėjo prašymo pratęsti 96,8 MHz radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą iki 2028 m. lapkričio 11 d. Tarnyba pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius.
2006 m. gruodžio 21 d. LR Konstitucinis Teismas nutarimu yra pripažinęs, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 5 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius), Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija) 4 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad kanalai (radijo dažniai) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoms transliuoti skiriami ne konkurso būdu, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV- 281 patvirtintų Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių 14 punkte numatyta, kad LRT leidimus LRTK išduoda be konkurso pirmumo tvarka. Jeigu LRT radijo ar televizijos programoms transliuoti yra būtini Plane numatyti radijo dažniai (kanalai), LRT leidimai išduodami tik tada, kai sukoordinuojami Plane LRT veiklai numatyti radijo dažniai (kanalai).
Taigi, pareiga tinkamai užtikrinti pirmumo teisę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijai į visuomeninio transliuotojo programų transliavimui reikalingus radijo dažnius tenka būtent Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir ši LRT pirmumo teisė nei įstatymuose, nei poįstatyminiame akte nėra saistoma kokiomis nors kitomis sąlygomis.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą praktiką, sutiktina su atsakovės argumentais, jog Tarnyba, gavusi radijo dažnio (kanalo) naudotojo prašymą pratęsti radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą, nebūtinai privalo priimti sprendimą šį terminą pratęsti. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad skundžiamas Įsakymas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Taigi, spręstina, jog Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymas Nr.(1.9E)1V-89 „Dėl atsisakymo pratęsti radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminą UAB Vilniaus radijo studijai“ yra tinkamas, pagrįstas tiek objektyvioms aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (LVAT 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012). Teismas negali perimti Tarnybos, kaip nacionalinės institucijos funkcijų, ir spręsti dėl leidimo pareiškėjui naudoti 96,8 MHz išdavimo klausimą, nes tai neatitiktų teismo vykdomoms funkcijoms ir teismų praktikai, todėl pareiškėjo išvestinis reikalavimas – spręsti dėl leidimo naudoti 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje išdavimo taip pat atmestinas.
Dėl žalos atlyginimo
Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos tarnautojai ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų.. Sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant neteisėtus veiksmus, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėja be kita ko prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jos nuomone, buvo padaryta neteisėtais ir netinkamais Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmais, neveikimu.
Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų argumentų, pareiškėja patirtą žalą iš esmės kildina ne iš ginčijamo Įsakymo neteisėtumo, o iš, pasak pareiškėjos, Plano pakeitimo įsakymo neteisėtumo (nors jis yra galiojantis norminis administracinis aktas) bei nesuteiktos galimybės pateikti pastabas Plano pakeitimui (Pakeitimo įsakymo projektui). Kaip aukščiau minėta, tiek 2017 m. Plano pakeitimo įsakymas, tiek 2019 m. Plano pakeitimo įsakymas nustatyta tvarka nėra pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą Įsakymą, pagrįstai vadovavosi, be kita ko, ir Plano pakeitimo įsakymu ir ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, byloje nėra nustatyta esminė viešosios atsakomybės sąlyga – Tarnybos priimto ir pareiškėjo šioje byloje ginčijamo akto neteisėtumas.
Be to, kai kurie pareiškėjo argumentai dėl patirtos žalos sietini ne su Tarnybos veiksmais ir ginčijamu Įsakymu, o su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiksmais, kurių teisėtumas buvo patvirtintas LVAT 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1383-1062/2019, kurioje pareiškėja VšĮ „Zorza“, be kita ko, prašė panaikinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. KS-77 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti nutraukimo“, tačiau LVAT Komisijos Sprendimą nutraukti konkursą, pripažino pagrįstu ir teisėtu.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad viešojo administravimo subjektams nenumatoma pareiga apie norminių teisės aktų pakeitimą informuoti asmeniškai atskirus subjektus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, norminiai teisės aktai (ir jų pakeitimai) registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Byloje nustatyta, kad 2019 m. Pakeitimo įsakymo, kuriuo pakeistas 2003 m. Planas (pripažintas netekusiu galios Plano 2 priedo 13 lentelės 62 punktas ir Planas papildytas 10 priedo lentelės 83¹ punktu), projektas nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 10 d.) viešam konsultavimuisi buvo paskelbtas TAIS (https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/27034563757511e99ceae2890faa4193?jfwid=-1cwxvqaz1x). Taigi, visi suinteresuoti asmenys, įskaitant pareiškėją, turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo pastabas ir (arba) pasiūlymus per nustatytą terminą. Dėl to, Tarnyba neturėjo pareigos apie Plano pakeitimo įsakymą, kuris be kita ko, nustato transliuotojams skiriamus radijo dažnius (kanalus), pakeitimą informuoti pareiškėją atskiru pranešimu.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie individualių 96,8 Mhz radijo dažnio Vilniuje sąlygų pakeitimus pareiškėjas Tarnybos buvo informuotas (2011 m. Leidimas, kuriame nurodytas 96,8 Mhz radijo dažnio naudojimo Vilniuje terminas – iki 2021 m. vasario 1 d., 2018 m. Leidimas, kuriame nurodytas tas pats 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje, naudojimo terminas – iki 2021 m. vasario 1 d., 2018 m. Tarnybos Įsakymas 822, kuriuo nustatytos 96,8 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo sąlygos, pareiškėjui buvo išsiųsti).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildindamas iš ginčijamo Tarnybos įsakymo neteisėtumo, turtinės žalos atsiradimo pradžia nurodo 2017 m. birželio mėn. o patirtą žalą (negautas pajamas) sieja su siuntimo paslaugos mokesčio negavimo, kurią jis tikėjosi gauti pagal sutartį su VšĮ „Zorza“, šiai įstaigai laimėjus 2017 m. sausio 11 d. Lietuvos ir radijo komisijos paskelbtame konkurse transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti, pradėti siųsti VšĮ „Zorza“ transliuojamą radijo programą „Radio Wilno“.
Minėta, kad LVAT 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1383-1062/2019, kurioje pareiškėja VšĮ „Zorza“, be kita ko, prašė panaikinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. KS-77 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti nutraukimo“, yra konstatuotas konkurso nutraukimo teisėtumas, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl patirtos žalos nėra susiję priežastiniu ryšiu su ginčijamu Įsakymu ir Tarnybos veiksmais.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, Tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjos teisių pažeidimų, o nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus radijo studija“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.