Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. (toliau – Pareiškėjos) atstovės advokatės E. N. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo P. T. 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) A. V. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, dėl to, kad ji

būdama juridinio asmens VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir būdama atsakinga už gyvūnų globėjo veiklos tinkamą vykdymą, laikantis teisės aktų reikalavimų, kaip nustato Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, šių pareigų nevykdė ir:

2022 m. gruodžio 12 d. gyvūnų globos vietoje turinčioje veterinarinio patvirtinimo numerį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) faktiškai laikė 289 gyvūnus augintinius šunis, tačiau Gyvūnų augintinių registro duomenimis (GAR) laikymo vietoje buvo registruoti 844 šunys), t. y. globos vietoje laikomų ir GAR registruotų šunų skaičius neatitiko 555 vienetais, t. y. laikymo vietoje rasta mažiau šunų nei registruota GAR, todėl konstatuota, kad šunys dovanoti/perduoti naujiems savininkams neatliekant gyvūno savininko pasikeitimo veiksmų GAR. (pvz. palyginti NT TRACES sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto 2022 m. lapkričio 11 d. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 24 vnt. šunų išvežimui į Suomiją duomenys su GAR duomenimis, nustatyta, kad šuns kurio ID Nr. (duomenys neskelbtini) GAR duomenų bazėje patikrinimo dieną išvežimas į Suomiją nebuvo fiksuotas (vadovaujantis VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ Gyvūnų augintinių (šunų, kačių, šeškų ir kt.) apskaitos programos naudotojo vadovu GAR neatlikta eksporto į užsienį procedūra – neįvesti eksportuojamo gyvūno augintinio į užsienį duomenys (išvežimo data, šalis)), ir pažeidė Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2025 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 38 punktą). Be to, nepagrįsta kiek ir kokių gyvūnų perduota laikiniesiems laikytojams, nes patikrinimo metu nepateikta laikinųjų globėjų kuriems gyvūnų globėjas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ perduoda savo globojamus šunis laikinai globai, sąrašo ir rašytinių gyvūnų laikino laikymo sutarčių su laikinais gyvūnų laikytojais, (pvz., pagal 2022 m. gruodžio 12 d. GAR duomenis atsitiktinai pasirinkus gyvūną augintinį (šunį) ID Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta kad gyvūnų globėjas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 2 d. GAR sistemoje atliko gyvūno laikytojo pasikeitimą, perduodant gyvūną laikinai globai kitam asmeniui. Šis asmuo gyvūno ID Nr. (duomenys neskelbtini) laikinu laikytoju GAR sistemoje buvo ir patikrinimo dieną.) kaip nustatyta Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir VMVT direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Bl-1015 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusių galios“ (toliau - Globėjų reikalavimai) 8.1 ir 8.2 papunkčiuose „8. Gyvūnų globėjas, kuris perduoda gyvūnus laikiniems gyvūnų laikytojams, turi: 8.1. turėti šių gyvūnų laikytojų sąrašą, kuriame pateikiami jų kontaktiniai duomenys; 8.2. perduoti gyvūnus pagal rašytinę gyvūnų laikino laikymo sutartį, kurioje turi būti nurodyti bendrieji gyvūnų laikymo ir grąžinimo reikalavimai ir atsakomybė už Reikalavimų 18 punkte numatytų pareigų vykdymą;“, Šiais veiksmais, perduodant gyvūnus augintinius kitiems asmenims nesilaikant registravimo reikalavimų ir perduodant gyvūnus laikiniems laikytoiams nevedant apie tai apskaitos pažeidė Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2025 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 37 ir 38 punktus, užtikrinti, kad „37. Perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 34.1 papunktyje nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Gyvūną augintinį perduodantis savininkas ir jį priimantis savininkas kartu užpildo prašymą dviem egzemplioriais, po vieną perduodančiam ir jį perimančiam savininkui, kuriame turi pasirašyti šie abu asmenys. Jeigu gyvūną augintinį perdavęs savininkas per šiame taisyklių 37 punkte nurodytą laiką prievolės pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui neįvykdo, naujasis savininkas turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui taisyklių 34.1 papunktyje nustatyta tvarka. Gyvūną augintinį perdavusio savininko ir jį priimančio savininko sudaryta gyvūno augintinio pirkimo-pardavimo (dovanojimo, perleidimo) sutartis, kurioje pasirašė šie abu asmenys ir kurioje yra pateikiama pakankamai duomenų apie gyvūną ir apie jį perduodantį ir priimantį savininką (gyvūno augintinio mikroschemos numeris, rūšis, lytis, spalva, gyvūną augintinį perduodančio ir jį priimančio savininko vardas, pavardė ar pavadinimas, fizinio ar juridinio asmens kodas, adresas, telefonas) bei kuria remiantis būtų teikiami duomenys Gyvūnų augintinių registrui pagal taisyklių 11 ir 34 punktus, laikoma lygiaverčiu dokumentu prašymui, jeigu naujasis gyvūno augintinio savininkas negali pateikti šiame taisyklių 37 punkte nurodyto prašymo dėl duomenų keitimo. 38. Perduodant kitam laikytojui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 34.1 papunktyje nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui (reikalavimas registruoti Gyvūnų augintinių registre laikytojo pasikeitimą netaikomas, jeigu gyvūnas augintinis perduodamas laikinai laikyti kitam asmeniui 30 kalendorinių dienų ar trumpiau) ir Globėjų reikalavimų 8.1 ir 8.2punktų reikalavimus, todėl tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį;

taip pat ji neužtikrino gyvūnų globos vietoje visoje esančioje gyvūnų laikymo įrangoje - 74 garduose, 59 stacionariuose narvuose ir 64 transportavimo narvuose laikomiems šunims minimalių grindų plotų (Atsitiktine tvarka išmatavus šunų laikymo įrangą (7 transportavimo narvai, 2 gardai) nustatyta, kad šunys laikomi per mažose laikymo įrangose (detalūs matmenys nurodyti pagal kiekvieną išmatuotą narvą), tuo pažeidžiant Globėjų reikalavimų 18.5 papunkčio reikalavimą „18. Gyvūnų globėjai turi: 18.5. užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams būtų suteiktas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas;” ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, užtikrinti, kad „Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.“, nes gyvūnams laikyti buvo naudojama laikymo įranga (64 transportavimo narvai ir 59 stacionarūs narvai), kurių plotas buvo kelis kartus mažesnis nei nustatyta Globėjų reikalavimų 1 priede: 1. 0,43 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas šuo iki 40 kg svorio, pagal Globėjų reikalavimų 1 priedą minimalus grindų plotas tokiam šuniui turi būti 5 m2; 2. 0,73 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas šuo iki 30 kg svorio, pagal Globėjų reikalavimų 1 priedą minimalus grindų plotas tokiam šuniui turi būti 5 m2; 3. 0,49 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomi 4 šunys iki 10 kg svorio, minimalus grindų plotas 4 šunims turi būti 9 m2; 4. 2,27 m2 gardo grindų plote laikomi 2 šunys iki 10 kg svorio, minimalus grindų plotas 2 šunims turi būti 5 m2; 5. 3,55 m2 gardo grindų plote laikomi 3 šunys iki 20 kg svorio, minimalus grindų plotas 3 šunims turi būti 8 m2; 6. 0,3 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas 1 šuo iki 10 kg. svorio, minimalus grindų plotas turi būti 3 m2; 7. 0,52 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas 1 šuo iki 20 kg svorio, minimalus grindų plotas turi būti 4 m2; 8. 0,35 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomi 3 šunys iki 10 kg. svorio, minimalus grindų plotas 3 šunims turi būti 7 m2; 9. 0,55 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomi 2 šunys iki 10 kg. svorio, minimalus grindų plotas 2 šunims turi būti 5 m2;,

bei neužtikrino, kad šunys transportavimo narvuose nestovėtų tiesiogiai ant grotelių, be paklotų, nes grotelinės narvų, kuriuose laikyti šunys, grindys yra vertinamos kaip netinkamos šunų nuolatiniam laikymui, nes kelia nuolatinį skausmą ir nepatogumą, kai dėl šuns pėdos sandaros narvo grindų virbai spaudžia šuns pėdą tarpupirščiuose ir tokiu būdu nėra sudaroma galimybė šuniui stovėti įprastai, t. y. pėdos pagalvėlėmis remiantis į stabilų plokščią pagrindą t. y. tokios grindys, nėra atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę (patikrinimo metu nustatyta kad taip nuolatos, nes globos vietoje nėra laisvos gyvūnų laikymo įrangos, 18-koje transportavimo narvų su ištiso ploto groteliniu pagrindu laikoma 18 šunų) ir taip pažeidžiami Globėjų reikalavimų 29 punkto reikalavimas „Laikymo įrangoje (skirtoje žinduoliams) turi būti: 29.1. įrengta tinkama poilsio vieta gyvūnams; 29.3. įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, ir konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.“ ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, užtikrinti, kad „Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.“ ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais (t. y. netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams) ir tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1, 16 dalis.

Taip pat ji neužtikrino, kad visa gyvūnų laikymo įranga kuriose laikomi šunys, būtų sunumeruota, (nesunumeruota visa įranga išskyrus šunų laikymo įrangą esančią 1 šunų laikymo korpuse (įėjus į pastatą per pagrindinį įėjimą kairėje pusėje esanti šunų laikymo patalpa) ir veterinarinės gydyklos stacionare) ir tuo pažeidė Globėjų reikalavimų 27 punkto reikalavimą „Laikymo įranga turi būti sunumeruota <...>.“, ir tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 d.,

Taip pat ji neužtikrino, kad pašarams, kurie naudojami laikomų šunų šėrimui, laikyti būtų išskirta atskira vietą nes pašarai laikomi bendrose šunų laikymo patalpose ant šunų laikymo įrangos, narvų bei ant atskirų lentynų (2022 m. gruodžio 12 d. Gyvūnų globėjo ir globos vietos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) Reikalavimų 29 eilės numeris) ir tuo pažeidė Globėjų reikalavimų 24.6 papunkčio reikalavimą „24. Gyvūnų globos vietoje turi būti: 24.6. patalpa arba atskira vieta pašarams laikyti, atitinkanti pašarų laikymui keliamus reikalavimus ir apsaugota nuo kenkėjų ir vabzdžių“, todėl jos veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. spalio 23 d. gautas pareiškėjos A. V. gynėjos advokatės skundas, kuriuo prašoma Institucijos nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde nurodoma, kad Institucija objektyviais duomenimis nepagrindė pareiškėjai suformuluoto kaltinimo, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, apie tai, kad gyvūnai buvo perduoti kitam laikytojui, kai tuo tarpu jie buvo perduoti naujam savininkui, todėl pareiškėjos veiksmai reglamentuoti kitomis teisės aktų nuostatomis, be to, pareiškėjai keliama atsakomybė pagal VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo“ nuostatas, kai tuo tarpu toks teisės aktas teisės aktų registre neegzistuoja. Dėl kitų pareiškėjai formuluojamų kaltinimų skunde nurodoma, kad pareigūnai nei patikrinimo metu, nei protokolo surašymo metu neprašė pateikti dokumentų ar sutarčių, kurių nebuvimu grindžiamas skundžiamas nutarimas. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nurodoma, jog neva išmatuota laikymo įranga ir šunų svoris, tačiau nėra nurodyta įrangos numeracija ir koks šuo, jo michroschemos numeris, buvo svertas. Patikrinimo akte, kuriuo grindžiamas nutarimas, taip pat nurodyta, kad nebuvo pateiktas trūkumų šalinimo planas, tačiau jis buvo pateiktas po gautos metodinės pagalbos iš pačios Institucijos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jokie kiti žiauraus elgesio su gyvūnais faktai nebuvo nustatyti, išskyrus per mažą laikymo plotą, tačiau taip pat atkreiptas dėmesys, kad patikrinimui gyvūnai greituoju būdu buvo suvesti į lauke esančias laikymo vietas, siekiant išvengti didelio triukšmo nuo jų lojimo į teritoriją atėjus nepažįstamiems asmenims, nuo kurio skundžias kaimynai. Be to, ANK normos įpareigoja nustačius žiauraus elgesio su gyvūnais faktus gyvūnus konfiskuoti, tačiau tas padaryta nebuvo, kad parodo, kad Institucijos pareigūnai suprato, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti padaryto administracinio nusižengimo.

Institucija atsiliepimu prašė pareiškėjos atstovės advokatės skundą atmesti, kadangi pareiškėjos pateikiama skundžiamo nutarimo interpretacija klaidina teismą. Nutarime Institucija aiškiai nurodė kokiais veiksmais Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės buvo pažeistos ir labai detaliai paaiškino, kokie duomenys nebuvo įvesti į GAR, be to skundžiamame nutarime yra nurodyti visi teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. Institucija pažymi, kad Pareiškėja pati pasirinko nedalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdyje, be to turėjo galimybę pasinaudot teise teikti paaiškinimus viso administracinio nusižengimo tyrimo metu ir pateikti pastabas ar paaiškinimus protokole, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pareiškėja tik su skundu pateikė 2022 m. rugsėjo 2 d. laikinos gyvūno (-ų) globos sutartį, neva pagrindžiančią, kad tokią sutartį turėjo ir kurios, dėl jai vienai žinomų priežasčių, nesugebėjo pateikti nei 2022 m. gruodžio 12 d. neplaninio patikrinimo metu, nei vėliau po patikrinimo, nei 2023 m. rugsėjo 19 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą ir 2023 m. rugsėjo 25 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Be to, minėta sutartis, tyčia ar dėl neapdairumo, dar ir be registracijos numerio, kas verčia tokią sutartį vertinti kritiškai, o pareiškėjos elgesį, neteikiant detalių faktinių duomenų, paaiškinimų vertinti tik kaip jos siekį išvengti atsakomybės ar atitolinti jos taikymą. Šio 2022 m. vasario 15 d. neplaninio patikrinimo metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Institucijos pareigūnams laikinų globėjų sąrašo su jų kontaktiniais duomenimis bei laikiniems globėjams perduotų gyvūnų augintinių rašytinių sutarčių, todėl VMVT Kauno departamento 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į kontroliuojamą ūkio subjektą dėl reikiamų duomenų pateikimo. Taigi 2022 m. kovo 9 d. el. paštu buvo pateikta neva prašoma informacija (laikinų globėjų sąrašas), kaip nurodo pareiškėja savo skunde, tačiau įvertinus 2022 m. kovo 9 d. el. paštu gautą informaciją ir iš tokios informacijos nesant galimybės įvertinti, kiek iš tikrųjų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklauso gyvūnų, kurie yra pas laikinuosius globėjus, siekiant įvertinti realią padėtį dėl 2022 m. vasario 15 d. patikrinimo metu nustatytų pareiškėjos veiklos trūkumų ir pažeidimų, VMVT Kauno departamentas dar kartą kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančią advokatę su 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai prašydamas pateikti laikinų globėjų sąrašą su kontaktiniais duomenimis (iš pateikto sąrašo nebuvo galima nustatyti perduotų gyvūnų skaičiaus, globėjų kontaktinių duomenų), bei rašytines sutartis, pagal kurias laikiniems globėjams yra perduoti gyvūnai augintiniai (kadangi buvo pateiktos tik 23 tokios sutartys, kuriose nebuvo duomenų apie perduodamą laikinai globai konkretų gyvūną ar gyvūnus, t. y. iš tokių sutarčių nebuvo aišku, kiek ir kokie konkrečiai gyvūnai buvo perduoti pagal kiekvieną iš pateiktų sutarčių). Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja savo skunde, tinkamas ir realią situaciją globos vietoje atspindintis laikinų globėjų sąrašas nebuvo pateiktas nei 2022 m. kovo 9 d., nei kada vėliau.

Institucijos manymu teisės aktų pažeidimai yra susiję su tuo, kad globos namuose stacionariuose garduose ir metaliniuose narvuose laikomiems gyvūnams augintiniams nėra užtikrinamas reikalingas laisvas plotas, kadangi laikomų gyvūnų augintinių kiekis (skaičius) globos namuose yra per didelis ir buvo fiksuotas nuo 2016 metų. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad iš ūkio subjekto pusės nuolat buvo žadama trūkumus / neatitikimus pašalinti, teikiant trūkumų šalinimo planus ir įvairius raštus (pvz.: dėl metodinės pagalbos teikimo), o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globos vietos veikla VMVT Kauno departamento 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netgi apribota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Institucija, vadovaudamasi ANK 34 straipsniu, priėmė sprendimą ir dėl nuobaudos paskyrimo šiuo atveju. Kaip minėta, jog ūkio subjektas iš pradžių šalino pažeidimo veiksmus, vėliau ignoravo ir piktnaudžiavo savo teisėmis, vėliau vėl truputį stengėsi šalinti, tačiau vykdydamas veiklą šioje srityje, t. y. daugiau nei 15 metų, akivaizdu, jog suprato ir suvokė, kad daro administracinius nusižengimus. Tai, jog Institucija šiuo konkrečiu atveju nepaskyrė administracinio poveikio priemonės už padarytą nusižengimą, nėra niekaip susijęs su paties nusižengimo padarymo faktu ir esme bei atsakomybės už padarytą nusižengimą nešalina, dėl ko skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėja nesutinka, jog pažeidė Ženklinimo taisyklių 38 punktą, ir pažymėjo, kad gyvūnų globėjams ir prieglaudoms nėra numatyti reikalavimai dėl duomenų žymėjimo gyvūnų augintinių registre. Taip pat nurodė, kad gyvūnų globėjų sąrašą pateikė pagal pačios institucijos taisykles, kurios numato, kad jeigu einamaisiais metais institucijai buvo pateikti prašomi dokumentai, jie pakartotinai nėra teikiami. Taip pat nesutinka, kad buvo nepasirašyta globos sutartis, tačiau pažymėjo, kad tokių dokumentų Institucija atlikdama tyrimą pateikti neprašė. Pažymėjo, kad žiaurus elgesys su gyvūnais vertinamas pagal jo fiziologinius požymius, tačiau priimtame nutarime nurodoma, kad augintiniams nebuvo užtikrinamas tik grindų plotas, kuris, pagal gyvūno svorį nebuvo matuotas, ir nebuvo nurodytas nei vienas gyvūnas, kurio atžvilgiu būtų nustatytas žiaurus elgesys, o tai kliudo pareiškėjai gintis ir pateikti duomenis apie gyvūnų sveikatos istoriją, o nei vienam iš gyvūnų nebuvo nustatyti suluošinimo ar kitokio pakenkimo jų fiziologijai požymiai. Be to pačios institucijos elgesys, kuomet ji konstatuoja žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau jų nekonfiskuoja, nors įstatymas konfiskavimą įtvirtinęs kaip imperatyvų, kelia abejonių dėl pačios institucijos skundžiamo nutarimo pagrįstumo. Nors institucija atsiliepime išvardijo pažeistus teisės aktus, tačiau nenurodė kuo grindžia tokių pažeidimų buvimą.

Institucijos atstovai prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Teismui paprašius paaiškinti pareiškėjos kaltės turinį ir paaiškinti kokie narvai buvo išmatuoti, kiek jų buvo išmatuota, kokie gyvūnai buvo pasverti, institucijos atstovė pacitavo nutarimą, kuriame nurodyta, kad atsitiktine tvarka buvo pamatuoti narvai, nurodyti narvų dydžiai ir kokio svorio augintiniams kokio dydžio narvai yra reikalingi, tačiau to konkretizuoti negalėjo. Institucijos atstovai nurodė, kad žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškė reikalingų dokumentų nepateikimu, netinkamu laikino gyvūnų laikymo plotu ir gyvūnų laikymu tiesiogiai ant grotelių, kas gali pažeisti jų pėdutes. Atsakydami į klausimą, kieno prašė pateikti dokumentus, reikalingus tyrimo atlikimui nurodė, kad tokie prašymai pateikiami atvykus į vietą, todėl tikėtina, kad buvo prašyti direktorės, kuri išvyko nepasibaigus patikrinimui, o gyvūnų globos įstaigos planas, pagal kurį apskaičiavo kiek gyvūnų gali būti laikoma vienu metu, ir kiek buvo laikoma įvykio metu, turi iš ankstesnių tyrimų ir teismui paprašius galės pateikti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Tuo tarpu šio straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu ar gyvūno kankinimą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėja, būdama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir būdama atsakinga už gyvūnų globėjo veiklos tinkamą vykdymą, laikantis teisės aktų reikalavimų, kaip nustato Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, šių pareigų nevykdė ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, kadangi pažeidė Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2025 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-95938 punktą, ir 2022 m. gruodžio 12 d. gyvūnų globos vietoje faktiškai laikė 2589 gyvūnus, taigi 555 mažiau nei yra registruota Gyvūnų augintinių registre, taip pat patikrinimo metu nepateikė duomenų apie tai, kiek ir kokių gyvūnų perdavė laikiniesiems laikytojams ir neužregistravo atliko gyvūno laikytojo pasikeitimo, perduodant gyvūną laikinai globai kitam asmeniui, ir nevesdama apie tai apskaitos pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu 8.1 ir 8.2 papunkčius, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2025 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-959 37 punktą, 38 punktą ir Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-486 (toliau – ir Globėjų reikalavimai) 8.1., 8.2. punktus. Taip pat pažeidė Globėjų reikalavimų 27 punkto nuostatas, numatančias, kad laikymo įranga turi būti sunumeruota ir 24.6 punkto nuostatas, numatančias, kad gyvūnų globos vietoje turi būti patalpa arba atskira vieta pašarams laikyti, atitinkanti pašarų laikymui keliamus reikalavimus ir apsaugota nuo kenkėjų ir vabzdžių, kadangi pašarai laikomi bendrose šunų laikymo patalpose ant šunų laikymo įrangos, narvų bei ant atskirų lentynų.

Skundžiamame nutarime pareiškėjai taip pat inkriminuojamas ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje padarymas, tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, pažeidžiant Globėjų reikalavimų 18.5. punkto reikalavimus, numatančius, kad gyvūnams augintiniams būtų suteiktas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius užtikrinti, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, kadangi gyvūnams laikyti buvo naudojama laikymo įranga (64 transportavimo narvai ir 59 stacionarūs narvai), kurių plotas buvo kelis kartus mažesnis nei nustatyta Globėjų reikalavimų 1 priede, t. y. 0,43 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas šuo iki 40 kg svorio, pagal Globėjų reikalavimų 1 priedą minimalus grindų plotas tokiam šuniui turi būti 5 m2; 0,73 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas šuo iki 30 kg svorio, pagal Globėjų reikalavimų 1 priedą minimalus grindų plotas tokiam šuniui turi būti 5 m2; 0,49 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomi 4 šunys iki 10 kg svorio, minimalus grindų plotas 4 šunims turi būti 9 m2; 2,27 m2 gardo grindų plote laikomi 2 šunys iki 10 kg svorio, minimalus grindų plotas 2 šunims turi būti 5 m2; 3,55 m2 gardo grindų plote laikomi 3 šunys iki 20 kg svorio, minimalus grindų plotas 3 šunims turi būti 8 m2; 6) 0,3? m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas 1 šuo iki 10 kg. svorio, minimalus grindų plotas turi būti 3 m2; 0,52 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomas 1 šuo iki 20 kg svorio, minimalus grindų plotas turi būti 4 m2; 0,35 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomi 3 šunys iki 10 kg. svorio, minimalus grindų plotas 3 šunims turi būti 7 m2; 0,55 m2 transportavimo narvo grindų plote laikomi 2 šunys iki 10 kg. svorio, minimalus grindų plotas 2 šunims turi būti 5 m2. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjos kaltę pagal aptariamą straipsnį patvirtina ir tai, kad ji pažeidė Globėjų reikalavimų 29 punkto reikalavimas, reglamentuojančius, kad laikymo įrangoje (skirtoje žinduoliams) turi būti įrengta tinkama poilsio vieta gyvūnams, grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, ir konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius užtikrinti, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytą draudimą žiauriai elgtis su gyvūnais.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodo, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad ANK 618 straipsnyje reglamentuotas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Jame nurodyta, kad nutarime turi būti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Teismas, išklausęs proceso dalyvius ir išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą konstatuoja, kad Institucijos nutarime nėra pakankamai išsamiai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios jame išvardintų teisės aktų pažeidimus, o ir administracinių nusižengimų padarymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ANK 641 straipsnio prasme, kadangi priimtas nesilaikant nustatytos nagrinėjimo, inter alia ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas, spręsdamas skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgia į keletą aspektų.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas remiantis išimtinai 2022 m. gruodžio 12 d. neplaninio patikrinimo metu Institucijos užfiksuotais duomenimis, t. y. konstatuojant, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, kurie nėra objektyviai pagrįsti. Pasisakant dėl pareiškėjos kaltės pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. kaltinama tuo, kad nepateikė perduotų gyvūnų laikiniems laikytojams sąrašo ir nevedė tokios apskaitos ir tai padarė veikdama tyčia, nors skundžiamame nutarime nenurodyta, kokios pareigos pareiškėja nevykdė, kas, kada, kokiu būdu ir kam pateikė reikalavimą tokius duomenis pateikti ir kokiais veiksmais ar neveikimu tai daryti buvo atsisakyta, taip pat nenurodyta, kokia turi būti tinkama patalpa ar vieta, pritaikyta laikyti pašarą gyvūnams ir kodėl gyvūnų pašaro laikymas pareiškėjos pasirinktu būdu buvo pripažintas pažeidžiantis teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Institucijai prašomi duomenys buvo pateikti tais pačiais metais, todėl iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kuo grindžiama kaltinimo dalis apie tai, kad pareiškėja nevedė gyvūnų laikino perdavimo kitiems asmenims apskaitos. Taip pat, nutarimo dalyje „pažeidimo esmė“ kiekvienas iš pažeidimų kvalifikuotas atskirai, tačiau nutarimo dalyje, kurioje nurodoma ANK straipsnis ir dalis, kurioje numatyta atsakomybė, ANK 346 straipsnio 1 dalis nurodyta vieną kartą, todėl nėra aišku, kiek administracinių nusižengimų pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį pareiškėja, Institucijos nuomone, padarė.

Pasisakant dėl pareiškėjai inkriminuoto ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pažymėtina, kad ši straipsnio norma taikoma tik tais atvejais, kai yra nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnais ir gyvūno kankinimas, tačiau ne bet koks Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas gali būti laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ar gyvūno kankinimu.

Šioje dalyje pareiškėjos kaltė grindžiama tuo, kad gyvūnai (šunys) buvo laikomi įrangoje (64 transportavimo narvuose ir 59 stacionariuose narvuose), kurių plotas buvo kelis kartus mažesnis nei nustatyta Globėjų reikalavimų 1 priede, skundžiamame nutarime pateikiant informacija apie devynis, atsitiktine tvarka patikrintus laikymo įrenginius, kartu nurodant jų dydį, kokio dydžio šiuo jame buvo laikomas ir kokio dydžio laikymo įrenginys tokiam šuniui yra reikalingas, taip pat tuo, kad pareiškėja neužtikrino, jog laikymo įrangoje (skirtoje žinduoliams) turi būti įrengta tinkama poilsio vieta gyvūnams, grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai. Vis tik iš skundžiamo nutarimo turinio ir teismui pateiktų duomenų nėra aišku, kokie laikymo įrenginiai buvo patikrinti, kaip jie buvo pamatuoti, kokie šunys, nurodant jų identifikacinius numerius, buvo sveriami, kaip ir kur buvo sveriami.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Institucijos atstovai nurodė, kad, užfiksavę gyvūnų laikymą netinkamomis sąlygomis, padarė išvadą, kad gyvūnai tokiomis sąlygomis yra laikomi nuolatos, tačiau, teismui tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, to išsamiai neatskleidė ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, kai tuo tarpu, anot pareiškėjos, gyvūnai į lauke esančias laikymo vietas buvo patalpinti laikinai, kol teritorijoje buvo Institucijos pareigūnai, siekiant išvengti lojimu keliamo triukšmo, kuriuo skundžiasi kaimynai. Priešingai nei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė Institucijos atstovai, patikrinimo metu padarytos nuotraukos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo padarytas tyčinis pažeidimas, atitinkantis žiaurų elgesį su gyvūnais, kadangi nėra aišku, kurių gyvūnų atžvilgiu pareiškėja savo tyčiniais veiksmais elgėsi žiauriai ar juos kankino, kaip pasireiškė pareiškėjos veiksmų turinys ir kuo šios aplinkybės yra grindžiamos.

Atsižvelgiant į nustatytus skundžiamo nutarimo trūkumus ir neaiškumus, trukdančius tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, o Institucijos pareigūnams nepateikus jokių papildomų duomenų, pašalinančių neaiškumus, teismas mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, yra pagrindas panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo P. T. 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. atstovės advokatės E. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo P. T. 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.