- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- I1-7205-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01852-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. U. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas K. U. skunde ir atsiliepime-papildyme (b. l. 22) nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 27 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Nurodė, jog buvo laikomas su trimis nuteistaisiais 119 kameroje, kurioje akivaizdžiai trūko ploto. Tvirtino, kad kameroje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl trūko oro, tvyrojo blogas kvapas, naktį negalėjo ramiai miegoti. Neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas; langas iš išorės ir iš vidaus buvo dengtas grotomis, nesandarus, dėl to žiemą buvo šalta; ant gultų nebuvo įrengtos kopėtėlės; neveikė dieninis apšvietimas. Teigė, kad dėl apšvietimo rašė skundą pataisos namų administracijai, tačiau gedimas nebuvo pašalintas. Dėl prasto apšvietimo skaudėjo akis, negalėjo skaityti. Dėl blogų kalinimo sąlygų jam pakriko nervai, buvo pažemintas orumas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–12). Nurodė, kad 119 kameroje pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais numatyta minimali ploto norma. Teigė, jog kamerose įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat patalpos vėdinamos per langus. Duomenų, jog ginčo laikotarpiu neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, atsakovės atstovas neturi. Tvirtino, kad Marijampolės PN langų grotos įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad Marijampolės PN nuolat atliekami einamieji remontai, todėl patalpos tvarkingos. Atkreipė dėmesį, kad kitą dieną po pareiškėjo kreipimosi 119 kameroje buvo pakeisti trys nauji šviestuvai. Marijampolės PN nuomone, nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi jokio realaus ir objektyvaus pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Pareiškėjas byloje ginčą kelia dėl kalinimo sąlygų 119 kamerų tipo patalpoje, kurioje jis bausmę atliko nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 27 d. (b. l. 15) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 119 kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrinta minimali ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Analogiška ploto norma reglamentuota ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.2 punkte.
Atsakovės atstovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje pateiktais duomenimis (b. l. 15) nustatyta, kad pareiškėjas bausmę atliko 119 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 15,84 kv. m ir kurioje ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 4 asmenų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 119 kameroje teko nuo 3,96 kv. m iki 7,92 kv. m ploto. Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte ir Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.2 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl tvyrojo blogas kvapas, trūko oro.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija, taip pat patalpos vėdinamos per langus. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimų neatitinkančioje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros langas neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo nesandarus, iš vidinės ir išorinės pusės dengtas apsauginėmis grotomis.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.9 punktą, iš lauko ir vidinės pusės ant kameros langų įrengiamos apsauginės grotos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl ant langų esančių grotų iš lauko ir vidinės pusės atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Eksploatavimo taisyklių 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuolat atliekami kamerų einamieji remontai. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad langas buvo nesandarus. Byloje esantis pareiškėjo prašymas patvirtina, kad į pataisos įstaigos administraciją jis kreipėsi dėl neveikiančių šviestuvų, tačiau dėl netvarkingų kameros langų į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog kameros langas buvo techniškai netvarkingas.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo sistema.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹.2 punktą, kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Pagal nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 5.2 punktą, kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, jog 119 kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, tačiau teismas vertina, jog atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl neveikiančio pareigūnų iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas skunde teigė, kad 119 kameroje neveikė šviestuvai, todėl jis negalėjo skaityti, skaudėjo akis.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją prašydamas suremontuoti kameros šviestuvus (b. l. 18). Iš byloje esančio Marijampolės pataisos namų 2020 m. gegužės 15 d. atsakymo pareiškėjui (b. l. 4) ir žymos ant 2020 m. balandžio 21 d. pareiškėjo prašymo (b. l. 18) matyti, kad 2020 m. balandžio 22 d. 119 kameroje pakeisti naujais trys šviestuvai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. pareiškėjas atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dviaukštėse lovose neįrengtos kopėtėlės.
Pažymėtina, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, nei jokiame kitame teisės akte nėra numatyta, kokios lovos turi būti kamerose ir kad dviaukštėse lovose turi būti įrengtos kopėtėlės, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl lovose neįrengtų kopėtėlių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, nesant įrodymų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. U. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.