Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime teistas:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų;

2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų;

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį galutine subendrinta 20 parų arešto bausme;

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2024 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi J. S. panaikintas lygtinis paleidimas, iš pataisos įstaigos ir pasiųstas jis į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį;

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;

6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

8. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinta su Šiaulių apygardos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2024-07-22. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota konfiskuotino mopedo CHAMP CM-50Q-2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma su PVM, t. y. 410 Eur;

9. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos), BK 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

10. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta bausme – 30 parų arešto (neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad atvažiavo į Vilnių susitikti su keliais draugais. Sugalvojo nueiti į PC „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti kainas, paskui tą prekę galvojo paimti, nunešti į kokį lombardą, parduoti brangiau už pusę kainos, taip pasidaryti daugiau pinigų. Atėjo ir išsirinko kavos aparatą, kuris yra pigesnis, nuklijavo nuo jo brūkšninį kodą, nuėjo ir pasirinko brangesnį aparatą. Tą aparatą vežiojosi su savimi vežimėlyje, kol rado tokią vietą, kur kameros nemato ir užklijavo tą brūkšninį kodą. Tada važiavo į kasas, tą brūkšninį kodą nuskanavo, sumokėjo. Tik einant link durų jį sustabdė apsaugos darbuotojai, vėliau iškvietė policiją, grąžino pinigus, surašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą ir paleido. Jo išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini). Kai išeis į laisvę, planuoja važiuoti į užsienį užsidirbti. Blogai vertina savo veiksmus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, davė paaiškinimus, prokurorė ir gynėja sutiko, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Ž. parodė, kad dirba e(duomenys neskelbtini), darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), UAB ‚(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. birželio 19 d. per vaizdo stebėjimo kameras pamatė jam įtartiną asmenį. Šis asmuo apie 14.50 val. užėjo į kavos aparatų skyrių, esantį namų technikos skyriuje, apžiūrinėjo įvairius kavos aparatus. Apžiūrėjęs juos vieną iš kavos aparatų (supakuotą) paėmė ir įsidėjo į prekių vežimėlį. Su šiuo vežimėliu nuvažiavo į kilimų skyrių, ten specialiai užklijavo savo brūkšninį kodą ant kavos aparato dėžutės. Vėliau nuėjo į kasą Nr. (duomenys neskelbtini), kur pasidėjęs paimtą kavos aparatą su priklijuotu savo brūkšniniu kodu susimokėjo už prekes apie 54 Eur. Įtarė, kad asmuo galimai sukčiauja ir siekia už prekes susimokėti pigiau. Apie 15.23 val. asmenį sulaikė bei patikrino. Patikrinimo metu asmuo pateikė čekį sumai apie 54 Eur, tačiau reali kavos aparato vertė yra apie 629 Eur. Jie nustatė, jog buvo sukčiavimo būdu pasisavintas kavos aparatas pavadinimu „AUTO EP3241/50“, kurio vertė yra 629,99 Eur (b. l. 24-26). Papildomos apklausos metu liudytojas L. Ž. parodė, kad sulaikius sukčiaujantį asmenį ir šiam pasakius, kad yra filmuota medžiaga, kaip šis keičia brūkšninį kodą, šis kaltės neneigė, prisipažino ir sutiko, kad sukčiavimo būdu įsigijo brangesnę prekę (b. l. 27-29).

2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvės viduje užfiksuotas stalas, ant kurio išdėstyti kavos aparatai, tarp kurių matomas ir kavos aparatas Nr. EP3241/50, kurio kaina be taikomų nuolaidų yra 629,99 Eur, apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta, įvykio vietoje matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 11-15).

2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 4 vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog į parduotuvės prekybos salę užeina jaunuolis su akiniais, ant (duomenys neskelbtini) turi tatuiruotę, ant kaklo pasikabinęs juodos spalvos rankinę, apsirengęs juodos spalvos kepure su žalios spalvos marginimu, juodos spalvos trikotažiniais marškinėliais, šviesiai mėlynos spalvos džinsiniais šortais, bei baltos spalvos sportbačiais. Tas pats minėtas jaunuolis į minėtą pirkiniams skirtą vežimėlį įsidėjęs dėžę, galimai kavos aparatą. Tas pats minėtas jaunuolis su minėtu pirkiniams skirtu vežimėliu, kuriame matomas minėtas objektas, galimai kavos aparatas. 00:13 vaizdo įrašo minutę matoma, kad jaunuolis užeina tarp prekybos stelažų ir jo nefiksuoja vaizdo stebėjimo bei įrašymo kameros. 01:21 vaizdo įrašo minutę matoma, kad minėtas jaunuolis išeina iš tarp prekybos stelažų paliktos vietos ir toliau stumdamas minėtą vežimėlį eina per parduotuvės prekybos salę. Į mokėjimo kasą Nr. (duomenys neskelbtini) su pirkiniams skirtu vežimėliu, kuriame minėtas objektas, galimai kavos aparatas, ateina minėtas jaunuolis. Matosi, kad jaunuolis neišima objekto iš pirkiniams skirto vežimėlio. Parduotuvės mokėjimo kasoje dirbanti moteris prieina prie pirkiniams skirto vežimėlio ir nuskenuoja jame esantį objektą. Toliau matyti, kad jaunuolis už minėtą objektą atsiskaito grynais pinigais (b. l. 18-21).

2024 m. rugpjūčio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), apie 15.19 val. kasoje Nr. (duomenys neskelbtini), pirkdamas prekę klientas sumokėjo 54,99 Eur už kavos aparatą „Philips HD7459/20“ (prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini)). Už kasų patikrinus pirkėjo nupirktą prekę nustatyta, kad pirkėjo apmokėjimui pateikta prekė, už kurią jis sumokėjo 54,99 Eur yra ne kavos aparatas „Philips HD7459/20“ (prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini)), o kavos aparatas „Phillips LatteGO EP3241/501“ (prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini), kaina 629,99 Eur). Pirkėjas galėjo pasinaudoti suklastotu brūkšniniu kodu, t. y. suklastotą brūkšninį kodą kavos aparato „Philips HD7459/20“, kainavusio 54,99 Eur, užklijuoti ant kavos aparato „Phillips LatteGO EP3241/501“, kainuojančio 629,99 Eur (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. S. kaltė pasikėsinus padaryti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Visų pirma, kaltinamasis J. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad sugalvojo nueiti į PC „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti kainas, paskui tą prekę galvojo paimti, nunešti į kokį lombardą, parduoti brangiau už pusę kainos, taip pasidaryti daugiau pinigų. Atėjo ir išsirinko kavos aparatą, kuris yra pigesnis, nuklijavo nuo jo brūkšninį kodą, nuėjo ir pasirinko brangesnį aparatą. Tą aparatą vežiojosi su savimi vežimėlyje, kol rado tokią vietą, kur kameros nemato ir užklijavo tą brūkšninį kodą. Tada važiavo į kasas, tą brūkšninį kodą nuskanavo, sumokėjo. Tik einant link durų jį sustabdė apsaugos darbuotojai, vėliau iškvietė policiją, grąžino pinigus, surašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą ir paleido. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 74).

Kaltinamajam J. S. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir liudytojo L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos įvykių registro išrašas, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas.

Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes jis pasikėsino apgaulės būdu išvengti 575 Eur dydžio turtinės prievolės (BK 190 straipsnio 2 dalis).

IV. Bausmės skyrimas

BK 182 straipsnio 1 dalyje alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, veika nebuvo baigta. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam J. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas, tačiau anksčiau jam skirtos bausmės nepakeitė kaltinamojo elgesio ir jis vėl nusikalto, taip pat teistas ir po šios nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas įvertina ir kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, duomenų apie psichiatrinį gydymąsi ar priklausomybių ligų įskaitą byloje nėra (b. l. 53-57).

Teismas nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismo vertinimu, kaltinamasis J. S. nepaisant jauno amžiaus yra linkęs nusikalsti, priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, toks panašaus elgesio pasikartojimas rodo augant asmenybės pavojingumą, veikos daromos sistemingai, yra pagrindo manyti, kad tai yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (past. – bausmės vidurkis šiuo atveju yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo).

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Teismas nebendrina šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės su kitais nuosprendžiais, nes ne visi jie yra įsiteisėję, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, nes jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 181,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamojo turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, saugoma prie bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Nepriteisti iš J. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.