- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-1199-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47154-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumai išnykę, paskutinį kartą teistas Kupiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 23 val. 40 min. bute, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia pastūmė šeimos narę – sugyventinę S. L., su kuria gyvena neįregistravę santuokos, jai nugriuvus ant lovos, užkrito ant jos ir jos sulenktą ranką, prispausdamas ir keldamas į viršų prie S. L. kaklo, smaugdamas nukentėjusiąją S. L., sukėlė jai fizinį skausmą.
A. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad jis gyvena su S. L., nesusituokę. 2019 m. lapkričio 4 d. jis namuose vartojo alkoholį. Vakare tarp jo ir S. kilo konfliktas, kurio priežasties neprisimena. Kaip smurtavo prieš S. dėl girtumo neprisimena, tačiau mano, kad, jei ši sako, kad jis ją stūmė ir, užkritęs ant jos, smaugė ranka, taip ir galėjo būti. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 63).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji S. L. paaiškino, kad ji gyvena su A. S., veda bendrą ūkį, santuokos neįregistravę. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 17 val. ji grįžo namo iš darbo, A. buvo stipriai neblaivus. Ji tą vakarą nuėjo pas draugę, išgėrė vieną alkoholinį kokteilį ir grįžo namo. Apie 23 val. 40 min. jos neblaivus sugyventinis pradėjo jai priekaištauti dėl nebūtų dalykų. Miegamajame sugyventinis ją pastūmė ir ji parkrito nugara ant lovos, tada A. užkrito ant jos ir, sulenkęs jos dešinę ranką, prispaudė ranka jai kaklą. Nuo to ji jautė didelį skausmą, pritrūko oro. Ji nuo savęs nustūmė A. Ji į gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus atsisakė vykti (b. l. 20-21).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Kambaryje, kuriame galimai buvo smurtaujama, ant grindų išmėtyti daiktai, sudaužytas gėlių vazonas (b. l. 8-14).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad S. L., kuriai nustatytas 0,80 promilės girtumas, paaiškino, jog, jai sugrįžus į namus, jos neblaivus sugyventinis A. S., kuriam nustatytas 3,11 promilių girtumas, supykęs, kad ji paprieštaravo jam, sulenkė jos ranką, pridėjo ją prie jos kaklo ir, keldamas ranką į viršų, ją smaugė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 15-18).
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis A. S. neblaivus tyčia pastūmė šeimos narę – sugyventinę S. L., su kuria gyvena neįregistravę santuokos, dėl ko ši parkrito ant lovos, jis užkrito ant jos ir, sulenkęs ranką, prispaudė ją prie nukentėjusiosios S. L. kaklo, kėlė ranką į viršų ir taip, smaugdamas nukentėjusiąją S. L., sukėlė šiai fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios S. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, sulenkta ranka spausdamas nukentėjusiosios kaklą ir ranką keldamas į viršų, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. S. anksčiau teistas, teistumai išnykę (b. l. 35-46), keletą kartų baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 47-52), nedirba (b. l. 54), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 53), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 56). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 67). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai išsiųstas, prieštaravimų prokuroro sprendimui negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. S. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandų visuomenės labui.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.