Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-626/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-30
Bylos Nr.
1-98-626/2011
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00235-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Vaivadienė
Nukentėjusysis
E. L., A. L.
Kaltinamasis
T. D.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-98-626/2011
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00235-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.6.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10; 1.1.8.12; 1.2.4.5; 1.2.28.4; 2.1.15.7; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,gynėjoms advokatėms J. S. ir Svetlanai Proninai,nukentėjusiesiems E. L., E. L., A. L.,vertėjai Liucijai Jasnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

T. D. a.k (duomenys neskelbtini) gim. , Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini)elektriku, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

E. P., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1988 03 12, Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis; nevedęs; nedirbantis;gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2010-02-13, apie 16.00 val., namuose, esančiuose , (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu E. L. sudavė 4 smūgius dešinės rankos kumščiu į E. L. nosį padarydamas nosies kaulų lūžį dėl ko nukentėjusysis E. L. ilgai sirgo, t.y. 2010-012-13 VŠĮ Santariškių klinikoje ir ambulatoriškai iki 2010-03-05.

E. P. 2010-02-13, apie 02.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo artimo asmens atžvilgiu, t.y. sudavė A. L. 3 smūgius delnu per veidą ir tuo jai sukėlęs fizinį skausmą bei vykdydamas kito asmens tikrą teisę, t.y. A. B. teisę iš E. L. grąžinti jo paskolintą 250 svarų (1067 litų) sumą, nurodęs, kad kompiuterį grąžins kai E. L. A. B. grąžins pinigus, nuo stalo paėmė E. L. priklausantį 1500 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „TOSHIBA EQUIUM M 40X-149, serija Nr. 45386375k su maitinimo laidu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 m. gruodžio mėn. jam nebuvo reikalingas žmonos R. D. vardu registruotas 1995 m. laidos BMW markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl davė juo naudotis E. sutariant, kad esant reikalui jis T. D. vežios. Šiuo metu automobilis registruotas jo vardu. 2010 vasario 12 d., vakare, jis su draugais E. P. ir A. B. gėrė E. P. namuose. Kiek išgėrė neprisimena, bet maždaug 0,7 talpos degtinės butelį ir apie 4 2 l talpos “Tauro tradicinio” alaus butelius. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 22.00 val. paskambino E. P. ir pasakė, kad BMW automobilis stovi kelyje atsitrenkęs į sniego pusnį, nes E. L. vairavo neblaivus. Jis išėjo pažiūrėti kas įvyko. Šalia automobilio nieko nebuvo, bet pamatė, kad ateina E. ir E. L.. E. rankose laikė kastuvą. Pamatęs savo apleistą automobilį jis labai supyko, dar prisiminė, kad prieš dvi savaites E. atsisakė jį pavežti, todėl jis E. griežtai uždraudė važinėti neblaiviam. iš viso 2010-02-13 jis buvo L. namuose 3 kartus, t.y. 2010-02-12 apie 23.00 val., po to 2010-02-13 apie 02.00 val. ir 2010-03-13, dienos metu tarp 14 .00 ir 16.00 val.. Mano, kad nukentėjusiojo nosį jis galėjo sulaužyti 2010-02-13 dienos metu, t.y. kai užėjo į jų namus jau 3 kartą. Kiek atsimena E. tuo metu gulėjo lovoje ir jis jam dešinės rankos kumščiu sudavė per veidą ne mažiau 4 kartų, dėl to E. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jo automobilis įvykio metu sugadintas nebuvo, joks materialinis nuostolis jam nepadarytas. E. P. jis neprašė paimti kokius nors daiktus už neva jam padarytą materialinį žalą. E. P. pats savavališkai paėmė kompiuterį, niekas jo neprašė to daryti. ( 1 t.192 b.l.).

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-02- 12, nuo 16.00 val. jis su draugais A. B. ir T. D. gėrė alkoholinius gėrimus savo namuose. Galimai išgėrė apie 0,7 l talpos degtinės butelį ir keturis 2 litrų talpos „Tauro tradicinio“ alaus butelius. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 22.00 val. jis nuėjo pas tėvus pasiskolinti duonos ir pamatė, kad T. D. BMW markės automobilis stovi kelyje atsitrenkęs į sniego pusnį. Jis pamanė, kad E. L. automobilį vairavo neblaivus. Tada jis parašė SMS žinutę T. D.. Pastarasis supyko ant E. L.. Jis, A. B. ir T. D. nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Šalia automobilio nieko nebuvo, bet jie pamatė, kad ateina Erikas ir E. L.. E. rankose laikė kastuvą. Jis nusprendė padėti T. D. ir pamokyti Edgarą, kad šis nevažinėtų neblaivus. T. D. savo BMW markės automobilį buvo atidavęs E. L., tačiau buvo griežtai uždraudęs važinėti išgėrus. Kadangi automobilis stovėjo sniego pusnyje, tai jis ir T. D. nusprendė, kad E. L. automobilį vairavo išgėręs. A. B. ėjo pirmas ir prisiartinęs prie E. jam sudavė ranka per veidą. Jis (E. P.) priėjo prie E. ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė į šoną, nuo ko šis galimai parkrito. A. B. sudavė ranka E. į veidą, nuo ko pastarasis nukrito veidu į žemę. A. B. pradėjo kojomis spardyti gulintį Edgarą per įvairias kūno vietas. Tada priėjo T. D. ir jie trise spardė kojomis gulintį Edgarą. Jis (E. P.) sudavė ne mažiau penkių smūgių į kairį šoną. Kiek kartų spardė draugai, jis nežino. Jam atrodo, kad E. niekas nemušė ir jis nebandė padėti broliui. Jis tik stovėjo ir žiūrėjo. K. E. atidavė automobilio raktus, vaikinai nusiramino ir nustojo jį mušti. B. L. parėjo namo, o vaikinai išstūmė automobilį ir T. D. jį pasistatė prie savo namų. Po to vaikinai nuėjo į E. namus pasiteirauti dėl jo sveikatos. Namuose buvo E. ir jo motina. A. B. E. liepė pakelti galvą. E. tylėjo, o T. D. priėjęs sudavė koja E. per veidą. E. pradėjo bėgti kraujas. E. motina pradėjo šaukti. Tada T. D. priėjo prie jos, griebė ją už galvos ar už plaukų ir pradėjo jos galvą daužyti į sieną. Taip darė ne mažiau dviejų kartų. Ant stalo buvo pusė butelio degtinės. Edgaro motina išgėrė degtinės ir jiems pasiūlė, kad visi nusiramintų. Jie visi gėrė degtinę. E. gulėjo. T. D. pagąsdino, kad E. neskambintų į policiją. Baigę gerti, jis, T. D. ir A. B. nuėjo į jo namus. Ten dar išgėrė butelį degtinės. A. B. užmigo jo namuose. Kartu gėrė ir T. D. sugyventinė T. T. D. prisiminė, kad E. motina visokiais žodžiais pravardžiuoja T., todėl įsiuto ir vėl apie 2 val. nakties nusprendė pas ją nueiti. Jis nuėjo kartu su T. D., nes norėjo pasiskolinti cigarečių. Visi užėjo į A. L. namus, nes durys buvo neužrakintos. E. namuose nebuvo. A. sėdėjo prie stalo girta. Prasidėjo žodinis konfliktas. Tada T. D. rankos delnu sudavė A. per veidą , po to kumščiu sudavė per veidą, dėl ko galimai pradėjo bėgti kraujas. Tada jis ant stalo pamatė nešiojamąjį kompiuterį ir prisiminė, kad E. skolingas A. B. pinigų. Tada jis paėmė kompiuterį ir pasakė, kad jį atiduos E. kai šis grąžins pinigus. Kodėl jis taip pasielgė paaiškinti negali. Mano jog taip pasielgė, nes buvo girtas ir piktas. Imti kompiuterį buvo jo paties sumanymas. A. B. to daryti neprašė. Galimai T. D. sakė, kad tai gera idėja. Po to jis ir T. D. parėjo namo miegoti. Kitą dieną, t.y. 2010-02-13, jis A. B. parodė kompiuterį ir viską jam papasakojo. A. B. nieko nesakė, todėl kompiuterį jis padėjo į spintą savo namuose. Po to apie 10 val. jis su A. B. nuėjo į T. D. namus nuėjo ir ten gėrė alų. T. D. pasakė, kad jo žmonai T. kažkas siunčia grasinančias SMS žinutes. Vaikinai pamanė, kad tai E. L.. Tada apie 14.00 val. vaikinai nuėjo pas E. L.. Įėjimo durys nebuvo užrakintos, todėl užėjo į vidų. Kambaryje lovoje gulėjo E., netoliese buvo motina A., kitame kambaryje buvo tėvas Č., bet jis iš kambario išėjęs nebuvo. Vaikinai pradėjo kalbėtis su E., klausinėjo dėl SMS žinučių. E. sakė, kad jis nieko nerašė ir apie tai nieko nežino. Tada T. D. priėjo prie E. ir ranka sudavė jam per veidą, bandė jį ištempti iš lovos. E. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. T. D. dar kartą sudavė E. per veidą. Tada priėjo jis (E. P.) ir dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau penkių smūgių į krūtinę bei sudavė keletą kartų kumščiu. Po to priėjo A. B. ir ranka sudavė keletą kartų E., bet kur pataikė nežino. E. sėdėjo lovoje, vaikinų veiksmams nesipriešino. A. L. jam davė 20 Lt ir paprašė nupirkti degtinės. Visi nusiramino, ėmė kalbėtis ramiau. Niekas nesakė, kad buvo atvažiavusi policija ir, kad buvo parašytas pareiškimas. Jis atnešė degtinės, kurią visi kartu su A. išgėrė. E. gulėjo lovoje ir galimai miegojo. Niekas net neužsiminė apie kompiuterį, niekas neprašė jo grąžinti. A. B. nuo stalo paėmė savo mėlynos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ ir A. pasakė jog tai jo telefonas, nes jis telefoną buvo paskolinęs E.. Po to vaikinai nuėjo į T. D. namus, kur gėrė, o vakare juos sulaikė policijos pareigūnai. Savo veiksmų jis paaiškinti negali, nes buvo girtas. (2 t.19-20 b.l., 2 t. 7-9 b.l.).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos 273 str. tvarka.

Be kaltinamųjų visiško savo kaltės pripažinimo ir jų parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, jų kaltė įrodyta:

nukentėjusiojo E. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 m. rugsėjo mėn. jis grįžo iš Anglijos kur su A. B. dirbo. Jis gerai pažįsta A. B., T. D. ir E. P., su kuriais santykiai buvo draugiški. T. D. jam leido važinėti 1995 m. laidos, mėlynos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini) kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo šalia jo namų ir dėl to niekada nebuvo pretenzijų. T. D. perspėjo, kad jis nevažinėtų neblaivus. 2010-02-12, apie 22.00 val., jis nusprendė pasivažinėti minėtu automobiliu. Nesuvaldęs automobilio jis įvažiavo į sniego pusnį. Jam ir E. L. nepavyko išstumti automobilio iš sniego pusnies, todėl jie nuėjo atsinešti kastuvų. Pro šalį ėjo E. P., kurio jie paprašė pagalbos, bet šis atsisakė ir kažkur nuėjo. Po to jis su broliu E. L. parėję namo pasiėmė kastuvus ir eidami automobilio link sutiko T. D., E. P. ir A. B.. Jis pamanė, kad vaikinai nori pasisveikinti. Nuo vaikinų sklido alkoholio kvapas, jie buvo neblaivūs. Tuomet nieko nesakęs A. B. sudavė jam dešinės rankos kumščiu į veidą pataikydamas į skruostą. Nuo suduoto smūgio jis pargriuvo veidu į žemę. Po to jį ėmė spardyti kojomis per galvą ir rankas. Jis rankomis užsidengė veidą ir nematė, kas vyksta aplinkui. Jis tik juto suduotus smūgius, kurių buvo suduota ne mažiau penkių. Kas jį spardė nurodyti negali. Jis negali nurodyti ir kas vyko su broliu, nes nematė. Mušdami vyrai nieko nesakė. Tik po to T. D. paklausė kodėl, jis išgėręs paėmė automobilį ir ar gali atiduoti raktus. Po to jis atsikėlė ir atidavė automobilio raktus. Vyrai nuėjo stumti automobilio, o jis su broliu E. L. nuėjo namo. Jiems parėjus namo, apie 23.00 val. į namus užėjo E. P., A. B., T. D., nes durys buvo neužrakintos. T. D. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas. T. D. paklausė, kodėl jis važinėja jo automobiliu būdamas neblaivus ir kodėl automobilį paliko sniego pusnyje. Jis paaiškino, kad norėjo ištraukti automobilį, kad namo parėjo pasiimti kastuvo ir kad jis buvo blaivus. E. L. tuo metu name nebuvo. Vyrams išėjus jam labai skaudėjo galvą, todėl brolis iškvietė medicininę pagalbą bei policiją. Atvykę medikai jį nuvežė į Lazdynų GMP ligoninę, o brolį E. L. į Žalgirio ligoninę. Po apžiūros jie abu buvo paleisti. Apie 05.00 val. jis bandė pasiskambinti mamai, bet telefonas buvo išjungtas. Tada jis paskambino tėvui ir sužinojo, kad naktį motina buvo smarkiai primušta. Apie 08.00 val. grįžus namo jis atsigulė, o brolis E. L. kažkur išėjo. Apie 11.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai, jiems išvažiavus, apie 15 val. jis užmigo. Jis pabudo namuose išgirdęs triukšmą ir pamatė, kad kambaryje stovi E. P., A. B., T. D., bei T. D. sugyventinė T.. Vyrai buvo neblaivūs, agresyvūs ir šaukė kodėl buvo iškviesta policija. Jam gulint lovoje prie jo priėjęs T. D. du kartus rankos kumščiu sudavė į nosį. Ėmė bėgti kraujas. E. P. taip pat sudavė kumščiu į veidą. Jis bandė atsistoti, nes stipriai bėgo kraujas. Tuo metu T. D. vėl sudavė kumščiu į veidą ir jis vėl atsidūrė lovoje. Į kokią vietą sudavė T. padavė skudurą. Jo motina buvo kambaryje, bet net nesiartino, brolio E. L. namuose nebuvo. Gulėdamas jis girdėjo kaip A. B. motinai sakė jog pasiims savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kuris gulėjo ant stalo. Šis telefonas priklausė A. B., kuris jį jam buvo tik trumpam paskolinęs. Telefono modelio jis neprisimena, korpusas buvo šviesiai pilkos spalvos, nebuvo galinio dangtelio. Nešiojamą kompiuterį jie savavališkai paėmė naktį kai buvo atėję ir primušė jo motiną. Jis buvo skolingas A. B. 250 svarų, t.y. apie 1000 Lt, kuriuos pasiskolino būdamas Anglijoje. A. B. šių pinigų niekada nereikalavo, konfliktų tarp jų nebuvo. Jis negali paaiškinti kodėl A. B. nusprendė pasiimti kompiuterį. Minėtą kompiuterį jis pirko Anglijoje, tiunerį apkeitė į kompiuterį. Kompiuterio dokumentų jis neturi, bet mano jog kompiuterio vertė gali būti apie 1000 – 1500 Lt. Minėto kompiuterio jis neketino atiduoti už skolas, o A. B. to ir nereikalavo ( 1 t. 20-21, 42 b.l.);

liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-02-12, nuo 16.00 val., jis su E. P. ir T. D. gėrė E. P. namuose. Kiek tiksliai išgėrė neprisimena, galimai apie 0,7 l talpos degtinės butelį ir 4 dviejų litrų talpos „Tauro tradicinio“ alaus butelius. Apie 22.00 val. kažkas užėjo ir pasakė, kad T. D. BMW markės automobilis stovi kelyje atsitrenkęs į sniego pusnį, nes E. L. automobilį vairavo neblaivus. Jis su minėtais vaikinais išėjo pažiūrėti kas įvyko. Šalia automobilio nieko nebuvo, bet pamatė, kad ateina E. ir E. L.. Jis norėjo padėti T. D. ir taip pamokyti E., kad šis nevažinėtų girtas. T. D. buvo atidavęs savo BMW markės automobilį E. L., tačiau griežtai uždraudęs važinėti išgėrus. Kadangi automobilis stovėjo sniego pusnyje, tai vaikinai nusprendė, kad E. L. vairavo išgėręs. Jis ėjo pirmas ir prisiartinęs prie E. jam vieną kartą ranka sudavė per veidą . E. nuo suduoto smūgio parkrito, galbūt paslydo. Jis nuėjo toliau nuo E., o draugai ėjo iš paskos, tačiau ką darė jis nematė. Priėjęs prie E. jis kairės rankos delnu sudavė į krūtinę ir E. veidu nukrito ant žemės. Jis pradėjo kojomis spardyti gulintį E., bet nežino kiek kartų ir į kokias vietas. Jam atrodo jog E. niekas nemušė, jis nebandė broliui padėti. Jis tiesiog stovėjo ir klausė, kodėl jį primušė. Tada T. D. paaiškino, kad mušė dėl to, jog jie važinėja neblaivūs ir paliko automobilį kelyje. Mušama buvo apie dešimt minučių. Jie nustojo mušti kai privažiavo automobilis su pažįstamais. B. L. parėjo namo, o jis su vaikinais išstūmė automobilį ir T. D. jį pastatė prie savo namų. Po to jis su draugais nuėjo pas E. P., kur išgėrė dar 0,5 l degtinės. Jis buvo girtas ir daugiau nieko neprisimena. Jis galimai užmigo E. P. namuose. Jam atrodo, kad jis su draugais niekur nėjo, nieko nemušė. Kokiomis aplinkybėmis buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris jis nežino. 2010-02-1, apie 10.00 val., jis pabudo E. P. namuose. E. P. jam parodė pilkos spalvos nešiojamąjį kompiuterį ir pasakė, kad jį paėmė iš E. L.. Kokiomis aplinkybėmis jis buvo paimtas jis nežino. E. P. pasakojo, kad E. L. jam skolingas 250 svarų, t.y apie 1000 litų. Kodėl E. P. taip pasielgė, jis nežino. Jis iš E. L. jokios skolos nereikalavo, buvo sutarta, kad pinigus grąžins kai turės. Jis su E. L. dirbo Anglijoje ir jis E. L. paskolino pinigų grįžti į Lietuvą. E. L. grįžo į Lietuvą 2009 m. rugsėjį, o jis gruodį. Jis iš E. L. pinigų nereikalavo. E. P. kompiuterį padėjo į spintą. E. P. bei su juo apie 10 val. nuėjo pas T. D.. Į T. D. namus, kur gėrė alų. T. D. pasakė, kad jo žmonai T. kažkas siunčia grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Vaikinai pamanė, kad tai E. L.. Tada apie 14.00 val. vaikinai nuėjo pas E. L.. Įėjimo durys nebuvo užrakintos, todėl užėjo į vidų. Kambaryje lovoje gulėjo E., netoliese buvo motina A., kitame kambaryje buvo tėvas Č., bet jis iš kambario išėjęs nebuvo. Vaikinai pradėjo kalbėtis su E., klausinėjo dėl SMS žinučių. E. sakė, kad jis nieko nerašė ir apie tai nieko nežino. Tada T. D. priėjo prie E. ir ranka sudavė per veidą, dėl to E. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. T. D. dar keletą kartų sudavė jam per veidą. Tada priėjo jis ir dešinės rankos delnu sudavė E. ne mažiau dviejų kartų į krūtinę. Po to priėjo E. P. ir ranka sudavė keletą kartų E., bet kur pataikė nežino. E. nesipriešino, greičiausiai jis sėdėjo lovoje, jo motina stebėjo veiksmus. A. L. E. P. davė 20 Lt ir paprašė nupirkti degtinės. Visi nusiramino, ėmė kalbėtis ramiau. Niekas nesakė, kad buvo atvažiavusi policija ir buvo parašytas pareiškimas. E. P. atnešė degtinė. Vaikinai su A. ją išgėrė. E. gulėjo lovoje, galimai miegojo. Niekas neužsiminė apie kompiuterį, neprašė jo grąžinti. Jis ant stalo pamatė savo mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, kurį 2009 m. paskolino E., nes tada jam jo nereikėjo. Jis nusprendė šį telefoną pasiimti. A. L. pasakė, kad telefonas priklauso A. B., todėl jį pasiima, o SIM kortelė bus grąžinta E. E. tylėjo, galimai miegojo. Po to vaikinai nuėjo pas T. D. ir jo namuose gėrė, vakare juos sulaikė policijos pareigūnai. Savo veiksmų jis paaiškinti negali, nes buvo girtas. B. L. mušė, nes norėjo pamokyti E. kad šis nevažinėtų girtas, be to jis norėjo padėti T. D. nors jis to ir neprašė. Kaip buvo paimtas kompiuteris jis nežino, nes galimai miegojo. Atsiimti kompiuterio už piniginę skolą jis negalvojo, kodėl E. P. taip padarė nežino ( 1 t.142-143; 146-147 b.l.);

liudytojo E. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra analogiški kaip ir nukentėjusiojo E. L. ( 1 t. 46-47, 49-50 b.l.).

nukentėjusiosios A. L. parodymais, kad duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). su šeima vyru Č. L. ir dviem sūnumis E. ir E. 2010 m. vasario 12 d., apie 22.30 val., abu sūnus primušė pažįstami vaikinai: E. P., A. B., T. D.. Dėl kokios priežasties jie buvo primušti nežino, nes įvykio nematė. Sūnūs namo grįžo jau primušti ir sakė, kad juos primušė minėti vaikinai. Ji suprato, kad konfliktas kilo dėl T. D. BMW markės automobilio, kuriuo naudojosi E. Paties įvykio ji nematė, bet abu sūnūs atėjo labai stipriai primušti. E. buvo visas kruvinas, jam labai skaudėjo galvą, todėl buvo iškviesti medikai. Greitosios med. pagalbos automobilis abu sūnus išvežė į ligoninę. Ji liko namuose, vyras Č. L. taip pat liko namuose. Jis miegojo kitame kambaryje. Namo įėjimo durys buvo neužrakintos. Ji nepastebėjo kaip apie 2 val. nakties į namus įsiveržė neblaivūs ir agresyvūs T. D., E. P. ir A. B., kurie ėmė šaukti, klausė kur sūnūs, minėjo, kad E. važinėja neblaivus. Visų įvykių ji neprisimena, bei jai galimai sėdint ant lovos T. D. kumščiu sudavė jai į veidą pataikydamas į kaktą. Jis stovėjo šalia ir šūkavo. Jis buvo labai agresyvus, griebė jai už plaukų, stipriai patempė, išrovė kuokštą plaukų. Jai nespėjus net atsistoti T. D. dar keletą kartų sudavė jai kumščiu per veidą. Pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Suduotų smūgių buvo ne mažiau trijų. Visi smūgiai buvo į veidą. E. P. jai sudavė ne mažiau trijų kartų delnu per veidą, jo smūgiai buvo ne tokie stiprūs. A. B. jos nemušė. Jis stovėjo atokiau ir žiūrėjo. Kodėl vyrai taip pasielgė ji paaiškinti negali. Ji nesipriešino, pagalbos nešaukė, sėdėjo ir laukė kol vyrai aprims. Tai trūko apie dešimt minučių. Kambaryje ant stalo stovėjo pilkos spalvos nešiojamas kompiuteris. E. P. pasiėmė šį kompiuterį ir pasakė, kad E. skolingas A. B.. Ji nesipriešino, nieko jam nesakė, nes buvo primušta ir išsigandusi. A. B. jai nieko nesakė ir apie jokias skolas neminėjo. Jis tiesiog tylėjo. Vyrams išėjus iš namų ji liko namuose, bet policijos nekvietė. Apie 09.00 val. į namus pro neužrakintas duris vėl įsiveržė T. D., jo sugyventinė T. ir E. P.. Vyrai šoko prie miegančio E. ir ėmė jį mušti. T. D. ir E. P. kumščiais mušė gulintį E. per veidą. Kiek kartų buvo suduota, ji nežino. Sūnaus veidas buvo kruvinas. Ji sėdėjo ant kėdės ir sūnų ginti nebandė. Šį kartą jos niekas nemušė. Jiems išėjus buvo iškviesta policija. E. vėl nuvežė į ligoninę, o ji su sūnumi E. bendravo su policijos pareigūnais. Ji medicininės pagalbos atsisakė, nes nenorėjo važiuoti į ligoninę. Dėl patirtų sužalojimų ji taip pat niekur nesigydė (1 t. 89-90, 92-93 b.l.);

liudytojos T. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2010-02-12, vakare, ji su A. B., T. D. gėrė E. P. namuose. Vyrai buvo smarkiai išgėrę. Ji buvo išgėrusi du 0,5 l talpos alaus butelius. E. P. trumpam išėjo. Po to E. P. paskambino ir pasakė, kad T. D. automobilis BMW stovi kelyje atsitrenkęs į sniego pusnį, nes E. L. vairavo neblaivus. Tada visi išėjo į lauką ir nuėjo automobilio link. Šalia automobilio nieko nebuvo, po to pamatė kaip automobilio link iš kitos pusės ateina E. L. nešinas kastuvu. Prie E. L. pribėgo A. B., o iš paskos E. P.. Taip vyrų įvyko muštynės, tačiau konkrečių veiksmų ji nematė, nes ji stovėjo šalia automobilio atokiau nuo vyrų. Po to E. atidavė automobilio raktus ir visi mašiną nustūmė T. D. kiemo link, o broliai L. parėjo namo. Ji viena nuėjo namo. Ten ji paliko automobilio raktus ir dokumentus. Po to išėjusi į lauką ji išgirdo kaip E. P. pasiūlė nueiti pas L. ir patikrinti jų savijautą. Ji ėjo kartu. E. sėdėjo ant fotelio šalia stalo ir pasilenkęs žiūrėjo į grindis. M. A. sėdėjo priešais prie stalo. Kas vyko kambaryje ji nematė, nes kai ji užėjo, E. jau buvo primuštas, jam iš nosies bėgo kraujas. Tik iš pasakojimų ji sužinojo, kad jam koja per veidą sudavė T. D.. T. D. buvo labai piktas, nes E. važinėjo jo automobiliu neblaivus. Ji matė kaip T. D. rankos delnu kelis kartus sudavė A. L. per veidą. Ant stalo buvo pusė butelio degtinės. A. išgėrė degtinės ir pasiūlė visiems nusiraminti. Jie visi gėrė degtinę. E. tuo metu gulėjo. T. D. pagąsdino, kad jis neskambintų į policiją. Po to visi išėjo ir nuėjo į E. P. namus, kur dar išgėrė butelį degtinės. Grįžęs iš lauko E. P. pasakė, kad prie L. namų buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Visi vėl nusprendė nueiti pas L. ir apie 02.00 val. nuėjo. A. B. jau miegojo E. P. namuose. L. įėjimo durys nebuvo užrakintos. E. namuose nebuvo. A. sėdėjo prie stalo girta. Jai atrodė, kad Alinos niekas nemušė. Kas ir kada išnešė kompiuterį ji nežino. Kompiuterį ji matė ant stalo. Dėl jo daugiau ji nieko nurodyti negali. Po to ji su T. D. parėjo namo. Kas vyko toliau nurodyti negali ( 1 t. 121-124 b.l.);

analogiškais kaip ir liudytojos T. K. parodymais, liudytojos A. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. (1 t. 117 b.l.);

liudytojos V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji nuolat gyvena(duomenys neskelbtini), Vilniuje su tėvais. Ji turi du mobiliojo ryšio telefonus, kurių Nr. (duomenys neskelbtini). Apie telefono „Nokia“ vagystę ji nieko nežino. Į klausimą kaip V. M. SIM kortelė buvo įstatyta į vogtą telefoną paaiškino jog 2010 m. kovo 5 dienos metu apie 17.00 val. ji buvo savo namuose bei su draugais ir giminaičiais šventė gimtadienį. Išsikrovus telefono baterijai ir sulūžus pakrovėjui ji sesers J. Ž. paprašė paskolinti telefoną. J. Ž. davė savo mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“.Į šį telefoną ji įstatė savo SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino vieną kartą ir išėmė savo SIM kortelę iš telefono. Daugiau to telefono ji nematė. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jos seseriai J. Ž., gyvenančiai (duomenys neskelbtini)Jos manymu šiuo metu telefonas yra pas J. Ž.. J. Ž. šį telefoną yra davusi motina L. Ž. ( 1 t. 107-108 b.l.);

analogiškais kaip ir liudytojos V. M. parodymais, J. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu;

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, akd buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini) ( 1 t. 11-17; 74-84 b.l.);

2010 07 21 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2337/10 (01), kuria nustatyta, kad remiantis medicinine dokumentacija E. L. nustatytas veido sumušimas, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžių vertinami visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Tiksli sužalojimų lokalizacija ir jų kiekis nenurodytas, todėl galima pasisakyti, kad sužalojimai padaryti keliais trauminiais poveikiais ir nustatyti jų seką nėra galimybės. Atsakyti į šį klausimą ar ant kūno sužalojimų yra požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti žalojimo įrankį atsakyti į šį klausimą nėra galimybės.Tokius sužalojimus galima padaryti nukentėjusiajam ir užpuolikui stovint maždaug priešpriešiais ( 1 t. 32-33 b.l.);

eksperto ROBERT BOJARUN parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad specialisto išvada padaryta remiantis pateikta med. dokumentacija, kur yra įrašas: “ nosies kaulų lūžimas“, tai reiškė, kad gydytojai nustatė daugiau nei vieno kaulo lūžį.. Tiksliau nurodyti jis negali. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes bet kuris kaulo lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. Kiti sužalojimai nustatyti E. L. vertinami nežymu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. 34-36 b.l.);

2010 07 21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2336/10 (01), kuria nustatyta, kad remiantis medicinine dokumentacija E. L. padarytos 2 muštinės žaizdos; viena žaizda viršutinėje lūpoje, kita – apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, greičiausiai ribotu daiktu, galimai neužilgo iki stacionarizavimo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdų tiksli lokalizacija nenurodyta, todėl pasisakyti vienu ar dviems smūgiais padaryti sužalojimai, o taip pat nustatyti jų sekos, nėra galimybės. Tokius sužalojimus galima padaryti nukentėjusiajam ir užpuolikui stovint maždaug priešpriešiais; ( 1 t. 55-56 b.l.).

2010 02 13 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS KPP specialisto M. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog jam ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Patrulių būrio vyr. patruliui L. M. E. P. savanoriškai atidavė nešiojamąjį kompiuterį TOSHIBA“ su maitinimo baterija ( 1 t. 85 b.l.);

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. P. pateikė nešiojamąjį kompiuterį „TOSCIBA“ EQUIUM M40X-149, serijos nr. 45386375K su maitinimo laidu. ( 1 t. 59-68 b.l.). Kompiuteris buvo apžiūrėtas daiktų apžiūros metu ( 1 t. 40-41 b.l.);

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad metu E. L. atpažino savo kompiuterį „TOSHIBA“, pažymėtą skaičiumi 2.( 1 t. 43-44 b.l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. T. pateikė mobiliojo ryšio telefono „NOKIA 3100 garantinės pažymos kopiją, iš kurios matyti jog telefonas buvo parduotas 2005 03 16 d. ( 1 t. 118-119 b.l.);

2010 08 23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti T. D. pateikė automobilį BMW v/Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 130 b.l.). Minėtas automobilis buvo apžiūrėtas daikto apžiūros metu.( 1 t. 131-134 b.l.);

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teismas mano, kad minėtų teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis T. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje asmeninio konflikto metu E. L. sudavė 4 smūgius dešinės rankos kumščiu į E. L. nosį padarydamas nosies kaulų lūžį dėl ko nukentėjusysis E. L. ilgai sirgo, ir, kad kaltininkas, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė tokio veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta , kad kaltinamasis E. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo artimo asmens atžvilgiu, t.y. sudavė A. L. 3 smūgius delnu per veidą ir tuo jai sukėlęs fizinį skausmą, kas pripažintina kvalifikuojančiu požymiu, bei vykdydamas kito asmens tikrą teisę, o būtent A. B. teisę iš E. L. grąžinti jo paskolintą 250 svarų (1067 litų) sumą, nurodęs, kad kompiuterį grąžins kai E. L. A. B. grąžins pinigus, nuo stalo paėmė E. L. priklausantį 1500 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „TOSHIBA EQUIUM M 40X-149, serija Nr. 45386375k su maitinimo laidu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Abu kaltinamieji padarę nusikaltimas veikas prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam E. L. yra gražintas kompiuteris, ligonių kasoms turtinė žala atlyginta pilnai, visi nukentėjusieji materialinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, su kaltinamaisiais susitaikė, prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti. Prokurorė tam neprieštarauja.

Kaltinamieji anksčiau neteisti, anksčiau nėra buvę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl jie atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str.).

Kardomosios priemonės, paskirtos kaltinamiesiems,- rašytiniai pasižadėjimais neišvykti – paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinių reikšmės bylai išnagrinėti, byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį 118,34 litų sumai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog už E. L. gydymą teritorinė ligonių kasa sumokėjo 68,20 litų, o už E. L. gydymą sumokėjo 50,14 litų. ( 1 t. 59-68 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. D. pilnai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) (1 t., 94 b.l.).

Teismo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 297-298, 297, 298, 301- 308 str.,-

nusprendė:

T. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

E. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

T. D. ir E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – nuosprendį paskelbus – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Vaivadienė