Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. N. skundą dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos ir eismo priežiūros tarnybos pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, V. M. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-06-25 nutarimu jai paskirtą 180 litų baudą.

Minėtu nutarimu V. M. N. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 180 litų bauda už tai, kad 2008-04-17 Vilniuje, Antakalnio g. 36 apie 12 val. 42 min. vairuodama automobilį ,,Chrysler Sebring”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinktu greičiu nesilaikė atstumo, nesugebėjo jo sustabdyti, atsitrenkė į sustojusį automobilį ir abi transporto priemones apgadino.

Teismo posėdžio metu V. M. N. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Ji papildomai paaiškino, kad įvykio dieną važiuodama Antakalnio gatve, antra juosta apie 40 km/h greičiu pastebėjo, kad priekyje važiuojantis automobilis periodiškai rodo posūkį į kairę, matyt norėdamas pasukti į vieną iš gatvelių, todėl laikėsi atitinkamo atstumo, vairavo atidžiai. Dar kartą priekyje važiavusio automobilio vairuotojai parodžius posūkio ženklą ir nepasukus, ji pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Pajuto tris smūgius į savo automobilio galinę dalį, tačiau ir tuo metu jos automobilis nebuvo pastumtas į priekį tiek, kad atsitrenktų į prieš ją buvusį automobilį. Išlipusi apžiūrėjo priešais stovintį automobilį, apgadinimo žymių nematė. Atsisėdo į savo automobilį ir laukė policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai apžiūrėdami automobilius pastebėjo, kad pirmojo automobilio galinė ir jos automobilio priekinė dalys turi įbrėžimų ir neteisingai nusprendė, kad apgadinimai atsirado būtent dėl susidūrimo, nors tarp automobilių buvo 90 cm tarpas, kas užfiksuota eismo įvykio vietos planas. Pareigūnam paaiškino, kad jos automobilio įbrėžimai atsiradę anksčiau, kai statant automobilį namo kieme atsitrenkė į betoninę sienelę. Kadangi įvažiavimas į prie darbovietės esantį kiemą labai nepatogus, tai norėdama įsukti dažnai liečiasi prie betoninės sienelės. Po autoįvykio automobilį apžiūrėjęs policijos pareigūnas šiuos pažeidimus galėjo palaikyti atsitrenkimo požymiu. Prašė skirti autotechninę ekspertizę, tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta. Teisminiuose ginčuose taip pat prašė paskirti ekspertizę, kuri galėtų įvertinti ar jos automobilis susidūrė su priekyje sustojusiu automobiliu. Pažymėjo, kad jai įteikti du nutarimai, kurių viename jai skirta 100 Lt bauda, o kitame – 180 Lt bauda.

Nukentėjusioji prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad minėtą dieną važiavo automobiliu rodydama kairio posūkio ženklą nes ieškojo vietos apsisukti. Yra tikra, kad pajuto smūgį, nuo kurio jos automobilis pajudėjo į priekį. Kadangi jos automobilis su automatine pavarų dėže, tai sustojus nenaudojo stabdžių. Dėl smūgio automobilis stipriai pavažiavo į priekį. Jei nebūtų buvę smūgio būtų nuvažiavusi toliau ir nelaukusi policijos pareigūnų. Smūgio metu jos kūnas pasidavė į priekį. Pareigūnų užfiksuoti jos automobilio apgadinimai atsirado būtent šio įvykio metu. Anksčiau automobilis nebuvo apgadintas. Pareiškėjos civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija jai išmokėjo draudimo išmoką, automobilis šiuo metu nesuremontuotas.

Teismo posėdžio metu liudytojai vyr. patrulis A. A. ir vyr. patrulis A. P. parodė, jog iki eismo įvykio nei vieno iš proceso dalyvių nepažinojo. Gavę iš OVS pranešimą apie eismo įvykį, Antakalnio g. 39 rado susidūrusius penkis automobilius. Apklausė vairuotojus. Vienas iš jų buvo sužalotas, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Dėl šių aplinkybių patys įvykio neformino, perdavė tai tyrėjui. Prisimena, kad pirmojo automobilio užpakalinis bamperis buvo nežymiai subraižytas. Paaiškino, kad tokie subraižymai gali atsirasti ir plaunant automobilį plovykloje. Ant antrojo automobilio nors jis ir buvo nešvarus nežymūs apgadinimai ant priekinio bamperio matėsi. Iš automobilių apgadinimo žymių galėjo spręsti, kad smūgis nebuvo didelis.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008-06-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V.M. N. už tai, kad ji 2008-04-17 Vilniuje, Antakalnio g. 36 apie 12 val. 42 min. vairuodama automobilį ,,Chrysler Sebring”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinktu greičiu, nesilaikė atstumo, nesugebėjo jo sustabdyti, atsitrenkė į susijusį automobilį ir abi transporto priemones apgadino. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008-06-25 nutarimu V. M. N. pagal ATPK 127 str. 2 d. skyrė 180 litų baudą. V. M. N. prašo skirti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių ekspertizę ir panaikinti nutarimą.

Administracinis kaltinimas V. M. N. suformuluotas už KET 171 p. nuostatos pažeidimą, kuris įpareigoja vairuotoją, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. V. M. N. pažeidimą neigia, teigdama, kad ji laikėsi KET 171 p. reikalavimų ir į pirmąjį automobilį neatsitrenkė. Tai iš paskos važiavę automobilių vairuotojai buvo neatidūs ir trenkėsi į jos vairuojamą ir kitus automobilius.

ATPK 7 str. reikalauja, kad ATP bylų teisena būtų vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, kas reiškia, kad atsakomybėn negali būti patrauktas nei vienas nekaltas asmuo, o visos abejonės turi būti pašalintos.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais.

Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pareigūnai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, išaiškina bylą tiriančios ir nagrinėjančios institucijos (pareigūnai), t. y. pareiga įrodinėti administracinių teisės pažeidimų bylose priklauso organui (pareigūnui), tiriančiam ir nagrinėjančiam bylą.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nutarime nenurodyta, kokiais įrodymais vadovaujantis nustatytas pažeidimas. Konkrečiai neįvardijus įrodymų, kuriais remiantis grindžiamas pažeidimo padarymas, neaišku, kokie iš jų leidžia daryti išvadą, jog V. M. N. automobilis atsitrenkė į priekyje stovėjusį, dėl ko įvyko autoįvykis. Iš byloje pateiktų transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad abiejų įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūra buvo atlikta paviršutiniškai (b. l. 34-36, 37-40) - nenustatytas apgadinimų išsidėstymas, matmenys, nenustatyta, ar ant bamperio esantys įbrėžimai atitinka nukentėjusiojo automobiliui padarytus apgadinimus, nenustatyta apgadinimų atsiradimo laikas, neišaiškinta ar pagrįstas V. M. N. teiginys, kad jos automobilio įbrėžimai atsirado dėl kitų priežasčių, automobilių kontaktas konstatuotas neįvertinus apgadinimų pobūdžio ir aukščio. Byloje nėra nuotraukų, iš kurių būtų matyti abiejų automobilių apgadinimų išsidėstymai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. N. prašė pareigūnų skirti autotechninę ekspertizę (į prašymą nebuvo atsižvelgta) ir iki šiol automobilio netvarkė. Nesuremontuotas ir L. B. automobilis.

Neaišku, kokiais įrodymais remiantis bylą nagrinėjantis pareigūnas nustatė, kad V. M. N. padarė administracinį teisės pažeidimą. Jokio tyrimo atlikta nebuvo. Konstatuotina, kad bylą nagrinėjusi institucija visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti bei įrodymais pilnai nepagrindė traukiamo atsakomybėn asmens kaltumo.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-06-25 nutarimas dėl anksčiau nurodytų trūkumų negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas ir byla grąžinama tyrimui iš naujo. Papildomo tyrimo metu reikalinga apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, kuriuos vairavo pareiškėja ir L. B., išmatuoti padarytus automobilių sužalojimus, nustatant jų aukštį, išsidėstymą, juos nufotografuoti ir padaryti išvadas dėl galimo automobilių kontakto. Tokio veiksmo atlikimui nėra būtina skirti autotechninę ekspertizę.

Pareiškėja su skundu pateikė du nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (b.l. 11, 13). Nutarimu Nr. E 847615 bauda paskirta jai, o nutarimu Nr. E 847613 bauda paskirta I. G. . Tuo konstatuotina, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas vienas nutarimas, kuriame nustatyta 180 Lt bauda. Abiejų nutarimų tekstas labai sunkiai įskaitomas, dėl ko kilo neaiškumai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., str., 124 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Nutarimą, kuriuo V. M. N. pagal ATPK 127 str. 2 d., skirta 180 Lt bauda panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai nagrinėti iš naujo.

Įpareigoti V. M. N. ir L. B. iki apžiūros atlikimo automobilių neremontuoti.

Įpareigoti Vilniaus miesto VPK VP EPT apžiūrą atlikti artimiausiu metu nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.