Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir atsakoves A. R. priešieškinį ieškovui V. K. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. prašė (El. b. t. 1, b. l. 1-4):nustatyti kad ieškovas yra nepilnamečio A. R. (A. R.) tėvas;nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą su ieškovu;iš atsakovės A. R. nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;iš atsakovės priteisti 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo iki 2016 m. spalio mėn.;paskirti ieškovą vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nurodė, kad ieškovas su atsakove susipažino 2002 m., šalys bendravo, kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvenant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, tačiau ieškovas vaiko gimimo liudijime nebuvo įrašytas kaip vaiko tėvas. Ieškovas neneigė tėvystės. 2009 m. šalys grįžo, santykiai pašlijo ir išsiskyrė. Vaikas liko gyventi su ieškovu, ieškovas vaiką išlaiko ir auklėja. Ieškovas negali įgyvendinti visų tėvo pareigų, nes nėra įrašytas gimimo liudijime kaip tėvas. Atsakovė A. R. su ieškiniu nesutiko (El. b. t. 1, b. l. 19-24). Nurodė, kad ieškovas nepaaiškina kokios priežastys trukdė įgyvendinti teisę pripažinti tėvystę pareiškimu. Ieškovas grįžęs į Lietuvos Respubliką neužilgo vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vaikas nuolat buvo su atsakove. Ieškovo ir atsakovės požiūriai į vaiko auklėjimą skyrėsi. Ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus, priekabiaudavo, triukšmavo. Susitarimo, kad vaikas gyvens su ieškovu nebuvo. Vaiko nuolatinis gyvenimas su ieškovu prieštarauja vaiko interesams, kadangi ieškovas nėra vaiko įstatyminis atstovas ir negali įgyvendinti vaiko teisių ir pareigų. Atsakovė turi geras gyvenimo sąlygas. Ieškovas dėl darbo pobūdžio negali užtikrinti vaiko tinkamos priežiūros ir auklėjimo. Ieškovas išviliojo vaiką iš motinos. Ieškovas siekia suformuoti vaikui neigiamą nuomonę apie ieškovę, sąmoningai skleidžia vaikui ir kitiems asmenims netikrą informaciją apie atsakovę. Ieškovas nepateikė patikimų duomenų apie tai, jog atsakovė būtų atsisakiusi išlaikyti arba vengtų išlaikyti vaiką.Atsakovė A. R. priešieškiniu prašė (El. b. t. 1, b. l. 105-109):nustatyti tėvystę ir pripažinti ieškovą vaiko tėvu;priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymą iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant atsakovė gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;priteisti iš ieškovo vaikui 5 668,20 Eur išlaikymo įsiskolinimą;nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove;taikyti laikinąsias apsaugos priemones:įpareigoti ieškovą per antstolį perduoti nepilnametį vaiką atsakovei, nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove;priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokant po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-01-01;uždrausti ieškovui matytis su nepilnamečiu vaiku.Nurodė, kad šalys susipažino 2002 m., pradėjo gyventi kartu, santuokos neregistravo. Emigravo gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), atsakovė 2007-10-26 pagimdė sūnų. Ieškovas pareiškė, kad galėtų pripažinti tėvystę jeigu atsakovė atsisakytų išlaikymo vaikui. Į Lietuvos Respubliką grįžo 2009 m. gegužės mėn. Ieškovas neneigė fakto, jog yra vaiko tėvas. Ieškovas išlaikymo sūnui neteikia. Ieškovas neteisėtai laiko vaiką savo bute, žaloja vaiko psichiką, daro neigiamą poveikį vaiko auklėjimui, elgesiui ir požiūriui į atsakovę. Vaikas jautriai reaguoja į nesėkmes. Ieškovas į problemas susijusias su sūnaus elgesiu nesigilina, moko berniuką fizine jėga spręsti bendravimo problemas. Vaikas apie situaciją šeimoje kalba suaugusiojo žodžiais. Ieškovo naudojami vaiko auklėjimo metodai yra destruktyvūs ir prieštarauja vaiko interesams. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad ieškovas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laiko atsakovės vaiką be jos sutikimo. Ieškovas nėra vaiko tėvas ir atitinkamai vaiko įstatyminis atstovas. Vaiko gyvenimas su asmeniu, kuris nėra vaiko įstatyminis atstovas, prieš motinos valią, yra neteisėtas. Vaiko buvimas pas ieškovą daro vaiko psichikai žalą, prieštarauja vaiko interesams.Ieškovas V. K. priešieškinį prašė atmesti (El. b. t. 1, b. l. 135-137). Nurodė, kad atsakovė pateikė savo versiją dėl tėvystės nustatymo aplinkybių. Ieškovas siekė nustatyti tėvystę, tačiau atsakovė vengė tai daryti. Pozicija, neva ieškovas reikalavo, kad atsakovė atsisakytų išlaikymo, neatitinka tikrovės. Ieškovas gyveno su sūnumi ir jį išlaikė. Gimus vaikui ir grįžus į Lietuvos Respubliką, šalys gyveno ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Deklaruota atsakovės ir vaiko gyvenamoji vieta yra pas atsakovės tėvus, tačiau ten šalys negyveno. Nutrūkus santykiams atsakovė išsikraustė iš ieškovo buto, o vaikas liko gyventi su ieškovu. Ieškovui neturint vaiko gimimo liudijimo, kuriame jis būtų nurodytas kaip tėvas, ieškovas negalėjo atstovauti vaiko ir pasirašyti su vaiku susijusių dokumentų. Vaikas gyveno pas ieškovą, kartais pasilikdavo nakvoti pas atsakovę, tačiau išlaikymą teikė ieškovas. Atsakovė teigdama, jog vaikas laikomas neteisėtai, nepateikia įrodymų. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku: vaikas turi savo kambarį, baldus, mokymosi reikmenis. Ieškovas dirba, gauna pajamas. Ieškovui gyvenant su vaiku ir jį išlaikant, išlaikymo įsiskolinimas susidaryti negalėjo.Ieškovas V. K. atsakovės A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė netenkinti (El. b. t. 1, b. l. 115-116). Nurodė, kad atsakovė remimasi (duomenys neskelbtini) psichologės N. B. 2016-12-21 išvada. Išvada buvo surašyta tada, kai atsakovė jau buvo gavusi ieškinį, todėl ėmė kalbėtis su vaiku, jog nori jį pasiimti pas save, pradėjo vaikščioti į vaiko mokyklą. Ši situacija sukėlė sumaištį vaiko gyvenime, jis ėmė jaustis nesaugus. Išvadoje apibūdinta vaiko būsena, tačiau nenurodyta, kad kuris nors iš tėvų vaikui daro žalą. Vaikas su ieškovu gyvena nuo tada, kai šalys grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką. Atsakovė turėjo nurodyti faktus ir pateikti įrodymus, jog nepilnamečio vaiko aplinka tapo nesaugi, tačiau tokių įrodymų nėra. Vaiko įprastinė aplinka yra su ieškovu ir jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove, tai gyvenamosios vietos pakeitimas darys vaikui neigiamą poveikį. Atsakovė nereiškia pretenzijų dėl vaiko priežiūros: jis visada pavalgęs, švarus ir turi visus būtinus asmeninius daiktus ir mokymosi priemones.Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija išvadoje nurodė (El. b. t. 1, b. l. 118), kad:ieškovas su nepilnamečiu gyvena dviejų kambarių bute: būstas suremontuotas, švarus, tvarkingas. Vaikas turi atskirą kambarį, žaislų, ugdomųjų priemonių, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Artūras mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 3 klasėje, lanko sporto būrelį. Artūras sakė, kad anksčiau gyveno su tėčiu, mama ir sese; paskutiniu metu su mama nebendrauja, nes ji jo nenorėjo, todėl ir jis mamos nenori; gyrė tėtį, nes jis geras, kartais pabendrauja su seneliais. Kalbėdamas apie mamą, vaikas buvo sutrikęs, jaudinosi ir graudinosi;atsakovė su dukra gyvena 1,5 kambario bute: būstas suremontuotas, švarus ir tvarkingas, buities sąlygos tinkamos gyventi nepilnamečiams. Namuose buvusi dukra V. mano, kad kai gyveno su savo broliu, su juo sutarė labai gerai, nuo vasaros brolis liko gyventi su savo tėčiu, jai liūdna, kad brolis nebegyvena kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (El. b. t. 1, b. l. 138-141). Apylinkės teismas nustatė, kad:ieškovas pateikė ,,EasyDNA“ Lietuva atliktą genetinį tyrimą, kuriame nurodyta, jog ištyrus ieškovo ir vaiko DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama, tėvystės tikimybė yra 99,999996 proc. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo fakto, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja vien tuo pagrindu, kad vaikas negali gyventi su ieškovu, nesančiu jo tėvu ir įstatyminiu atstovu;išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikas gyvena su ieškovu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), berniukas turi atskirą kambarį, buities sąlygos tinkamos gyventi nepilnamečiam vaikui, vaikas lanko prailgintą dienos grupę ir sporto būrelį. Atsakovė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui paaiškino, kad sūnus daugiau nei dvejus metus gyvendavo tiek pas ją, tiek pas ieškovą. Sprendė, kad pagal esamus duomenis nepilnametis vaikas, lankantis mokyklos 3-ią klasę, gyvena su ieškovu, abi šalys turi tinkamas nepilnamečiam vaikui buities sąlygas. Atsakovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) psichologės N. B. 2016-12-12 raštą. Vertino, kad atsakovės argumentai nepakankami išvadai, kad ieškovo elgesys, gyvenimo būda, ar finansinė padėtis kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, taip pat į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo keliamą grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, įvertinęs vaiko amžių, nusistovėjusį gyvenimo ritmą, sprendė, kad netikslinga keisti vaiko įprastinę gyvenamąją vietą;netenkinus atsakovės prašymo nustatyti vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ja, prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir draudimo ieškovui matytis su vaiku taip pat netenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti (El. b. t. 1, b. l. 150-155). Nurodė, kad:išvadą teikiančios institucijos nuomonė yra prieštaringa. Neaišku, koks yra priežastinis ryšys tarp tėvystės išsprendimo klausimo ir atsakovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Išvadoje nepaaiškinama kaip tėvystės išsprendimo klausimas įtakoja kito klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal atsakovės prašymą sustabdymą. Teismas nepasisakė šiuo aspektu ir nutartį priėmė vadovaudamasis prieštaringomis išvadomis;nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Pateiktame vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas. Tik atsakovė, kaip vaiko motina, vaiko atžvilgiu turi teises ir pareigas. Gimimo liudijimas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Atsakovė pateikė VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2016-12-14 pažymą, kad vaiko gyvenamoji vieta 2013-09-06 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė neprašė nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą. Atsakovė prašė grąžinti jos sūnų į įprastą aplinką nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Teismas nenustatė aplinkybių, galinčių sukelti grėsmę vaiko interesams, jeigu vaikas būtų grąžintas į nuolatinę gyvenamąją vietą;teismas nesilakė praktikos, pagal kurią į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas sumenkino atsakovės argumentus, neatkreipė dėmesio į mokyklos psichologės išvadoje išdėstytas aplinkybės bei susirūpinimą dėl ieškovo vaiko elgesiui daromą įtaką. Ieškovo vaiko auklėjimas, kai garsiai išsakoma neigiama nuomonė apie atsakovę vaiko akivaizdoje, suponuoja vaiko teisių pažeidimo riziką. Vaikas bijo ieškovo, be ieškovo pritarimo negali suformuluoti savo nuomonės;ieškovo pateikto genetinio tyrimo išvados neturi įrodomosios galios. Ieškovo pateiktoje genetinio tyrimo išvadoje esami duomenys gauti pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas;nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Palikus vaiką su ieškovu, gali galutinai nutrūkti ryšys tarp vaiko ir motinos, todėl sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas. Teismas nenurodė, ar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tikėtinai bus pažeistos vaiko teisės. Nepagrįsta išvada, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus sutrukdytas vaiko gyvenimo ritmas, jo gyvenimo ir ugdymo aplinka. Atsakovės buities sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovės sukurtos gyvenimo sąlygos tinkamos gyventi nepilnamečiams vaikams. Atstumas nuo lankomos mokyklos iki atsakovės buto yra mažesnis ir saugesnis, palyginus su atstumu iki (duomenys neskelbtini).Ieškovas V. K. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą (El. b. t. 2, b. l. 1-4). Nurodė, kad:ginčo dėl ieškovo tėvystės nėra. Bylos metu šalys nuvyko pas notarą ir ieškovas pripažino vaiko tėvystę, tačiau pakeistas gimimo liudijimas dar nėra išduotas;vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, tačiau faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nesutaps su faktine gyvenamąja vieta. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje vaikas negyvena, todėl negali būti grąžintas į įprastą gyvenamąją vietą. Aplinkybę, jog įprastinė faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškovu, patvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-12-16 buities tyrimo aktas;atsakovė neturi pirmenybės teisės vaiko auklėjimui ar priežiūrai, o 9 metų vaikas fiziologiškai nėra susijęs su motina. Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog vaiko buvimas su ieškovu pažeidžia jo interesus, jam kenkią ar daro žalą. (Duomenys neskelbtini) mokyklos psichologės N. B. 2016-12-21 išvada nepatvirtina to, jog ieškovas savo veiksmais daro žalą vaikui. Išvados surašymo metu atsakovė jau buvo gavusi ieškinį ir ėmė kalbėtis su vaiku, jog nori jį pasiimti pas save, pradėjo vaikščioti į vaiko mokyklą, todėl tai sukėlė sumaištį vaiko gyvenime, jis ėmė jaustis nesaugus. Vaikas jaučiasi nesaugus ir sutrikęs, nes yra pakankamai didelis ir supranta, kad vyksta teismo procesas dėl jo tolimesnio gyvenimo;atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog vaiko aplinka tapo nesaugi, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir negalėjo pateikti, nes vaikas gyvena su tėvu, lanko mokyklą ir nėra atskirtas nuo jį supančios aplinkos. Vaiko, lankančio mokyklą, gyvenamosios vietos pakeitimas darys jam neigiamą poveikį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, laikino išlaikymo priteisimo bei draudimo ieškovui matyti su vaiku.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 207-02-02 pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą notaro (El. b. t. 2, b. l. 5). Į bylą pateiktas ir Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-02-07 patikslintas gimimo įrašas, kuriame nepilnamečio vaiko tėvu nurodytas ieškovas (El. b. t. 2, b. l. 35). Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje išnyko ginčas dėl tėvystės nustatymo, todėl teismas nepasisako dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliuojama į tai, jog ieškovo tėvystės nenustatyta.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nėra pagrindo keisti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą.Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Sprendžiant klausimą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, taip pat tai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti nepageidaujamą socialinę bei psichologinę įtampą. Dėl šios priežasties vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-16 išvadoje nurodyta, jog nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškovu bute, esančiame Kauno g. 31-14, Vilniuje (El. b. t. 1, b. l. 118). Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis. Išvadą byloje teikiančios institucijos duomenimis atsakovė turi taip pat tinkamas sąlygas vaikui prižiūrėti bei auklėti. Išvadą teikianti institucija nenurodė, kad nepilnamečiui vaikui su ieškovu gyventi būtų nesaugu. Vaiko teisių apsaugos specialistei nepilnametis nurodė, jog gyventi nori su tėvu (El. b. t. 1, b. l. 120). (Duomenys neskelbtini) raštu nurodė, kad paskutiniais įstaigos metais nepilnametį vaiką beveik visada atvesdavo bei pasiimdavo iš įstaigos ieškovas; vaikas buvo aprengtas tinkamai, visada turėdavo reikalingas ugdymo priemones (El. b. t. 2, b. l. 44). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius 2017 m. rugpjūčio 11 d. rugsėjo 11 d. teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodė, jog tėvas geriau nei motina užtikrina vaiko saugumo, stabilumo, fizinius bei ugdymosi poreikius (b. l. 110-112). Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose taip nurodyta, kad vaikas nėra pakankamai psichologiškai brandus, kad galėtų suformuluoti savarankiškas pažiūras, nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos. Atsižvelgdamas į teismo psichologijos ekspertizės išvadas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo keisti laikiną vaiko gyvenamąją vietą nėra. Atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog esamos vaiko gyvenimo sąlygos yra netinkamos ar nesaugios, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ta aplinkybė, jog nepilnametis vaikas turi emocinių sunkumų ir tai, kad teismo psichologijos išvadoje nurodyta, kad ieškovas formuoja neigiamą požiūrį į atsakovę, t. y. vaiko motiną, yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atsakovės bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove vaikas patirtų nesaugumo ir nestabilumo jausmą, kadangi jo santykiai su motina yra ambivalentiški, o teigiamo ryšio atkūrimui reikia tam tikro laiko tarpo. Dėl šios priežasties keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisinio pagrindo nėra.Teismas papildomai pažymi, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu dar kartą prašė nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ja, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 nutartimi atsakovės prašymo netenkino (El. b. t. 2, b. l. 68-73). Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra arčiau nepilnamečio vaiko mokyklos, taip pat vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), neturi reikšmės. Deklaruota gyvenamoji vieta gali nesutapti su faktine gyvenamąja vieta, kaip ir yra šiuo nagrinėjamu atveju, o atstumas iki ugdymo įstaigos, kai abu tėvai gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) mieste, tik skirtinguose mikrorajonuose, vaiko gyvenimo sąlygoms reikšmės neturi. Pasisakant dėl atsakovės teiginių, susijusių su motinos pirmenybės teise auklėti savo vaikus pažymėtina, jog abiejų vaikų teisės vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl nei vienas iš tėvų neturi prioriteto auklėti savo vaikus (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Atsakovės manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos su atsakove teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas, kadangi vaiko ir motinos ryšys bus nutolęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skyrium gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, gyvenančiu su kitu tėvu. Atsakovas gali ir turi naudotis tokio bendravimo galimybėmis, kadangi turi pareigą auklėti vaiką, rūpintis sveikata ir ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo psichiatrijos akte nurodyta, jog vaiko emocinis ryšys su kiekvienu iš tėvu yra artimas (El. b. t. 2, b. l. 112), todėl būsimam teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nėra. Atmetus atsakovės skundą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, tai netenka prasmės atsakovės prašymai dėl vaiko perdavimo ir laikino išlaikymo priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovės A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.