- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-339-651/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33419-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- A. K.
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-651/2017
Teisėjas Robertas Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33419-2017-3
2017 m. lapkričio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad, 2017-07-03, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), O. K. namų virtuvėje A. K. žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą įspyrė seseriai D. K. į dešinę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.Šilutės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. veika kvalifikuota tinkamai. Skirdamas bausmę atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko recidyvinę asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, nukentėjusiosios poziciją, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis neviršytų BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės trečdalio, ją atliekant pataisos namuose.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir sušvelninti teismo paskirtą bausmę. Tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji jam atleido ir ji nesiekė, kad jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Anot apelianto, jis, grįžęs iš pataisos namų, stengiasi gyventi tinkamai, dirba ir nori atiduoti antstolių išieškomas skolas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su teismo paskirta bausme ir tvirtina, jog teismas įvertino kaltės formą bei rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ir bausmę individualizavo tinkamai, ji nėra per griežta nei savo rūšimi nei dydžiu. Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir paskyrė bausmę, kuri yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausme ir apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistajam paskyrė griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimą. Apelianto manymu, faktas, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, sudarė pagrindą skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Su tokia nuteistojo pozicija nesutiktina. Kaip minėta, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir vieną sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.), įvertino nuteistojo charakteristiką – nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Atsižvelgė į nuteistojo veikos padarymo motyvus ir tikslus – nusikaltimą padarė, nes susinervino, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, t. y. įvertino BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Visos nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nes, kaip matyti, nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu taikyta net ir pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nepadarė įtakos. Nuteistasis iš pataisos namų grįžo 2017 m. vasario 10 d., o nusikaltimą padarė nepraėjus nė pusei metų. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti ir jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Dėl nurodytų priežasčių skirti švelnesnę bausmės rūšį nebuvo pagrindo. Susitaikymas su nukentėjusiąją, skiriant bausmę, esminės įtakos neturi. Vienas iš esminių dalykų skiriant bausmę yra jos paskirties įgyvendinimas. Būtina paskirti tokią bausmę, kuri sulaikytų asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimtų ar apribotų galimybę nuteistajam daryti naujus nusikaltimus ir kt. (BK 41 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, anksčiau jam paskirtos bausmės įtakos nebuvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, teismas, nors ir konstatavo ne tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau paskyrė laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliai bausmei, o ne jos vidurkį. Be to, teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Tokią bausmę laikyti per griežta ar neatitinkančią nuteistojo asmenybės, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, nėra jokio pagrindo. Kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta dar švelnesnė bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Būtent paskirta bausmės rūšis (terminuotas laivės atėmimas) bei jos dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria: