- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 1A-560-274-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albertas Milinis (pirm.), Algimantas Smolskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. M., V. G.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Pranešėjas Albertas Milinis Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-274/10
2010 m. rugpjūčio 31 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alberto Milinio, teisėjų: Algimanto Smolsko ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Priteista iš D. M. ir V. G. solidariai P. Ž. 500 (penki šimtai) Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. G. apeliacine tvarka nesiskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. vasario 5 d. apie 2 val. 35 min., Lazdijuose, M. G. g. 3, esančiame bendrabutyje, bendrininkų grupėje su V. G. , viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, be jokios priežasties V. G. spyrus į P. Ž. priklausančio buto Nr. 310 duris, pateko kartu su V. G. į šią patalpą, kur V. G. vieną kartą spyrus į galvą lovoje buvusiam P. Ž. , tęsiant nusikalstamą veiką, to paties bendrabučio trečio aukšto koridoriuje jis sudavė P. Ž. rankomis ir kojomis ne mažiau aštuonių smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, o V. G. sudavė P. Ž. rankomis ne mažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais su V. G. padarė nukentėjusiajam P. Ž. įvairius kūno sužalojimus, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė P. Ž. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis jau visiškai atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, su juo susitaikė, todėl prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Be to, prašo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo P. Ž. prašymą neskirti D. M. laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdyje prokurorė prašė D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo D. M. gynėjas prašė teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. M. , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė.
Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad D. M. pilnai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą, ką teismas pripažino lengvinančia jo atsakomybę aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai, kad nusikaltimą D. M. padarė bendrininkų grupėje, teismas teisingai pripažino sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas įvertino tai, kad D. M. teistas 6 kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, iš karto po ankščiau paskirtos bausmės atlikimo, kas rodo jo antivisuomenines nuostatas, tai, kad jis yra linkęs nusikalsti ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, tai, kad jis ir vėl pakartotinai padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, D. M. atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir teisingai D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankciją paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei įstatyme numatytosios maksimalios laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įstatyme numatytų pagrindų sušvelninti D. M. skirtą bausmę – 8 mėn. laisvės atėmimo nėra. Paskirtoji bausmė yra teisinga, teisingumo principui neprieštarauja, ji nėra per griežta. D. M. pagal BK 75 str. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tuo sušvelninant jo padėtį, pagrindų nėra. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip jau minėta, D. M. teisiamas septintą kartą, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, kas rodo, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių nei laisvės atėmimas jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.
Nepagrįstas yra skundo argumentas, kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam visą padarytą žalą ir dėl to jam gali būti bausmė švelninama. Praktikoje atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą visą žalą, paprastai pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru atlygina visą nusikalstama veika padarytą žalą arba kaltininko pavedimu ar jo valia visą nusikalstama veika padarytą žalą atlygina kiti asmenys. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis po nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam žalą, ir į nuteistojo asmenybę, labiau švelninti paskirtąją bausmę pagrindo nėra. Paskirtoji bausmė, įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir taip yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis, todėl dar labiau nemažintina. Bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo pavojingumui, ir būtina realizuojant bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą.
Todėl nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,
nutarė:
Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.