Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-13 · Byla Nr. ATP-848-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
ATP-848-487/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-01409-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-8478-487/2012Teisminio proceso Nr. 4-02-3-01409-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nubaustas už tai, kad 2012-02-03 apie 12.17 val. J.Basanavičiaus-Vytenio g. Vilniuje, automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą buvo neatidus, nedavė kelio automobiliui „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 9 p.,109 p., 232 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimo nemotyvavo, neįvertino visų įvykio aplinkybių, taip pat nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie tai, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jis pats negirdėjo ir nejuto, jog būtų kliudęs kitą automobilį. Teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl įvykio, neatsižvelgė į tai, jog neva pajutęs kliudymą E. Š. nesustojo, pasišalino iš įvykio vietos, t.y. padarė neteisėtą veiką, numatytą LR ATPK. Pažymi, kad automobilio „Toyota Avensis“ sugadinimą E. Š. suvokė tik tada, kai sustojo ir apžiūrėjo automobilį. Tiek E. Š., tiek liudytoja S. G. patvirtino, kad jų automobilis buvo kliudytas nesmarkiai.

Anot apelianto, tai, jog, jam važiuojant automobiliu „Audi 100“, nebuvo juntamas joks kontaktas su kitu automobiliu, patvirtinta liudytojos L. K., kuri važiavo tuo pačiu automobiliu, parodymais bei byloje esančiomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti nežymūs „Toyota Avensis“ įbrėžimai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad E. Š. dėl automobilio sugadinimo nesikreipė į draudimo kompaniją, kad būtų atlyginta jam padaryta žala.

Apeliantas pažymi, jog jo veiksmuose nėra tyčios, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. Ž. yra kaltas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. Ž. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio tarnybinio pranešimo apie įvykį, 2012-02-03, apie 12.40 val., gautas pranešimas apie eismo įvykį Geležinio Vilko g.– Pakalnės g. Atvykus, rastas automobilis „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas E. Š. paaiškino, jog, vairuojant minėtą automobilį pirma juosta ir kertant sankryžą su Vytenio g., greta važiuojantis antra juosta ta pačia kryptimi automobilis pradėjo rikiuotis ir kliudė jo automobilio galinio kampo kairį šoną ir nesustodamas nuvažiavo link Geležinio Vilko g, kur „Toyota Avensis“ automobilio vairuotojas E. Š. jį pasivijo ir rodė signalą sustoti, tačiau pastarasis nuvažiavo nesustojęs (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, jog automobilis „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino, o automobilis „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos patrauktas, taip pat nurodyta, kad „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), padarytas sugadinimas – sugadintas priekinis bei užpakalinis bamperiai (b.l. 5).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai - du įbrėžimai priekinio bamperio dešinėje pusėje (b.l. 17-19).

E. Š. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog 2012 m. vasario 3 d. apie 12. 10 val. važiavo automobiliu „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), Basanavičiaus gatve. Prie sankryžos su Vytenio gatve, pirmoje juostoje sustojus, degant raudonam šviesoforo signalui, automobilis „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), darydamas manevrą, kliudė jo vairuojamo automobilio galinį kairės pusės bamperį ir nesustojęs pajudėjo. Buvo bandyta jį pavyti ir sustabdyti, tačiau pastarasis į jokius menamuosius ženklus sustoti nekreipė dėmesio ir nuvažiavo tolyn (b.l. 6, 47). Analogiškus paaiškinimus davė ir liudytoja S. G. (b.l. 21).

Iš A. Ž. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2012-02-03, apie 12.00 val. jis automobiliu „Audi100“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Basanavičiaus g. – Vytenio g. Vilniuje sankryža, jokio susidūrimo nematė, smūgio nejuto, jo automobilio apgadinimai padaryti iki įvykio (b.l.16).

A. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad yra ne vilnietis, Vilniaus miesto gatvių nežino, jokio įvykio nebuvo, kliūčių nejuto (b.l. 46).

A. Ž. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal E. Š. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. pagal jo nurodytus duomenis nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių sužalojimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobūdžio, kaip nurodė E. Š.. Nors pirmos instancijos teisme A. Ž. teigė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, jis nepersirikiavo ties sankryža bei nekliudė kito automobilio, skunde jis tvirtina, kad galėjo to kontakto nepajusti. Abiejų automobilių apgadinimų palyginimas ir analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo E. Š. nurodyta įvykių seka. Gi A. Ž. nurodytų eismo įvykio aplinkybių nepatvirtina abiejų automobilių apgadinimų pobūdis ir išsidėstymo vietos. Kad nukentėjusiojo vairuotą automobilį apgadino būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, rodo tai, jog pagal nukentėjusiojo nurodytus duomenis automobilis vėliau policijos pareigūnų buvo rastas, abiejų automobilių apgadinimai atitiko E. Š. nurodytą veiksmų eigą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pats E. Š. išvažiavo iš, jo tvirtinimu, buvusios įvykio vietos, tuo padarė ATPK pažeidimą, apygardos teismo vertinama, atsižvelgiant į A. Š. paaiškinimą, kad jis bandė atkreipti eismo įvykį sukėlusio vairuotojo dėmesį, važiuodamas iš paskos ir bandydamas šviesų pagalba atkreipti jo dėmesį, tačiau, supratęs, kad to padaryti nepavyks, sustojo ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad, A. Ž. tvirtinimu, E. Š. nesikreipė į draudimo įstaigą dėl jo automobilio apgadinimų, A. Ž. veiksmų teisiniam įvertinimui neturi reikšmės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Liudytoja apklausta L. K. nurodė, kad įvykio dieną A. Ž. vežė ją automobiliu „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), jokių garsinių signalų ji nepastebėjo, automobilis važiavo lėtai, sąlyčio su kitu automobiliu nebuvo (b.l 48).

Apygardos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog liudytojos L. K. parodymai yra prieštaraujantys tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos S. G. parodymams, tiek rašytinei bylos medžiagai. Pažymėtina, kad automobilio keleivis neturi pareigos stebėti kelių eismo situaciją ir atskirais atvejais gali nepastebėti įvykusio eismo įvykio. Tai iš dalies patvirtina apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad jis pats galėjo automobilių kontakto nepajusti.

Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiojo parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga –paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Apygardos teismas konstatuoja, kad A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. Ž. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, jog nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė didesnių sužalojimų, apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai yra akivaizdūs.

Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas negalės padėti jo neįgaliam tėvui reguliariai lankytis pas medikus.

Aplinkybės, jog jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jis privalo neįgalų tėvą vežioti pas gydytojus, reikšmingos šiuo atveju, tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinoma tai, kad reikalinga jo pagalba neįgaliam tėvui ir kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasišalinimas iš įvykio vietos, neįforminus eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskyrus švelnesnę nuobaudą A. Ž., nebūtų pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė