- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- A15.-1563-659/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam (duomenys neskelbtini),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nebaustam, dirbančiam V. R. IĮ, Mažeikių m., surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. 2018-10-06 04.30 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo transporto priemonę ir, pareikalavus policijos pareigūnams, atsisakė vyriausybės nustatyta tvarka alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti, ar yra neblaivus.
D. T. kaltę pripažino ir parodė, kad tą naktį grįžo iš darbo labai vėlai, susipyko su žmona, nes nenupirko produktų. Namie išgėrė skardinę alaus. Sugalvojo išnešt šiukšles. Išėjęs į lauką, pamatė, kad yra atsilaisvinusi patogesnė vieta automobiliui statyti ir nusprendė perstatyt. Tik užvedus automobilį, per keleivio pusės dureles kažkoks vyriškis pro jas įlindo į automobilį, ištraukė raktelius ir nubėgo. Jis tą vyriškį pasivijo, kai atvyko policijos pareigūnai. Jis labai išsigando, pamanė, kad vykdomas plėšimas, todėl atvykusiems pareigūnams nepakluso pūsti į matuoklį – norėjo, kad jie tirtų, dėl ko tas vyriškis buvo įsibrovęs į jo automobilį. Nuoširdžiai gailisi, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų, bet tai darė ne dėl girtumo, o iš streso. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. T. kaltė padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, įrodyta paties D. T. prisipažinimu, administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, R. S. paaiškinimu ir kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. T. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.
D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino nusižengęs ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nebaustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. T. skiriant nuobaudą, taikytinas ANK 34 str.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Nors D. T. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, tačiau skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas atvykus policijai, buvo didžiai susijaudinęs, manydamas, kad jo atžvilgiu vykdomas plėšimas ir jis norėjo, kad pareigūnai aiškintųsi būtent plėšimo aplinkybes, o nenustatinėtų jo neblaivumo. Tuo labiau, kad nesijautė neblaivus. Atsižvelgiant į tai ir į kitas nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes, gali būti laikomas išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Analizuojant D. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, jog jis nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ašis jo nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, kuris neleidžia teigti, jog tik itin griežtos administracinės nuobaudos paskyrimas leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, kad D. T. ateityje nedarytų analogiškų šiurkščių administracinių nusižengimų. Vertinant D. T. asmenybę, pastebėtina ir tai, jog jis nuo pat pradžių neginčijo fakto, jog buvo išgėręs alaus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį, į D. T. padaryto nusižengimo pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, jog kitų asmenų turtui žala nepadaryta, niekas nebuvo sužeistas, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 422 straipsnio 7, 9 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
D. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dešimčiai mėnesių.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto numerį (ROIK) - 18092728023 ir įmokos kodą - 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.