- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-425-348-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys, Emilija Akelienė
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
- Advokatai
- Jelena Smirnova, Rimgaudas Černius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Emilijos Akelienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei , dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, privačios kaltintojos ( nukentėjusios)I. Š. atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, išteisintajam V. Ž. , jo gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos nukentėjusios I. Š. atstovo advokato Rimgaudo Černiaus apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. išteisintas pagal LR BK 140 str. 1d., nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Privataus kaltinimo tvarka iškeltoje byloje, V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005-01-01 apie 03 val. bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją I. Š. pastūmė, po to, pasivijęs lauke, smogė kumščiu nemažiau 5 smūgius į galvą, o ištraukęs iš automobilio, mušė rankomis ir kojomis, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. Ž. išteisintas pagal LR BK 140 str. 1 d., nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties. Apylinkės teismas nustatė, kad teismo medicinos specialistai konstatavo I. Š. padarytus sužalojimus, vertindami juos kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurie turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1d.. Nukentėjusioji nepateikė nei naujų įrodymų, patvirtinančių, jog jai padaryti sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, nei nurodė naujų įvykio aplinkybių. Dėl to paties įvykio, 2005-01-01 bare (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto tarp V. Ž. ir I. Š. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284str. l d. 2006-06-28 Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius V. Ž. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 284str. l d., požymių. Šiuo nutarimu pripažinta, kad I. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika numatyta LR BK 138str.ld., esant būtinajai ginčiai, t.y. aplinkybei šalinančiai V. Ž. baudžiamąją atsakomybę (BK 28str.). Būtinosios ginties ribų peržengimo nenustatyta. LR BPK 407str. numato privataus kaltinimo bylų sąrašą, kuris yra galutinis ir negali būti plačiau aiškinamas. Vertinant I. Š. padarytų sužalojimų laipsnį, V. Ž. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140str. ld. Dėl veikos, numatytos BK 138str. l d., yra priimtas minėtas prokuroro nutarimas, kuris yra nepanaikintas, įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios I. Š. atstovas advokatas R. Černius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-05-04 nuosprendį, patenkinti nukentėjusios L. Š. skundą, pripažinti V. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir skirti atitinkamą bausmę bei patenkinti ieškinį, priteisti išlaidas advokato pagalbai. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BK 329 str.). Teismas be pagrindo V. Ž. visus 2005-01-01 įvykio metu atlikus veiksmus kvalifikvo tik pagal BK 138 str. 1 d., ir nurodė, kad jie įvertinti prokurorų nutarimu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2005-01-01 įvykio metu buvo keli epizodai, kai kaltinamasis V. Ž. nukentėjusiosios I. Š. atžvilgiu naudojo fizinę jėgą ir dėl atskirų epizodų veiksmų atsirado skirtingos pasekmės - fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas. Teismas nurodė, kad prokuratūra atliko tyrimą tik dėl tų kaltinamojo V. Ž. veiksmų, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tik dėl būtinosios ginties, bet kaltinamasis nurodė, kad jis buvo priverstas panaudoti jėgą tik dėl vieno nukentėjusios veiksmo - įsikabinimo į kaklą konflikto pradžioje. Be to, skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės, kai pagrindas V. Ž. naudotis būtinąja gintimi išnyko, t.y. tada, kai nukentėjusioji I. Š. konflikto pabaigoje sėdėjo automobilyje, o kaltinamasis ją bandė ištempti iš jo už plaukų ir kitaip naudojo fizinę jėgą, sukėlusią nukentėjusiajai skausmą, todėl nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės dėl būtinosios ginties, nes net ir pats V. Ž. patvirtina, kad nukentėjusioji jo nepuolė ir net nebuvo jokio puolimo įspūdžio, o pagal tai kaip jis suprato situaciją, nukentėjusioji buvo tokios būklės, kad pati net ant kojų negalėjo pastovėti. Todėl, teismas neteisingai nustatė, kad to paties įvykio metu buvo atliekami tik tie veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 138 str. l d., o kaltinamasis nuo atsakomybės atleistinas pagal BK 28 str., ir nekvalifikavo kitų kaltinamojo veiksmų pagal BK 140 str. 1 d. Taip pat, teismo išvada, jog neperžengtos būtinosios ginties ribos, padaryta neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinti skirtingi kaltinamojo veiksmai, tai šiuo atveju nėra pagrindo nutraukti privataus kaltinimo bylą teisme dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimto nutarimo. Jis šiuo atveju vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad 2005-01-01 įvykio metu kaltinamasis V. Ž. atliko ne tik tuos veiksmus, už kuriuos jam nepritaikyta baudžiamoji atsakomybė dėl BK 28 str. aplinkybių, bet ir kitus, kurie nebuvo ir negalėjo būti įvertinti prokurorų nutarimu, nes tai yra privataus kaltinimo dalykas. Nukentėjusiojioji jokio V. Ž. užpuolimo neatliko ir bylos medžiaga tai patvirtina. Tik artimais ryšiais su kaltinamuoju susijusi liudytoja patvirtino minėtą aplinkybę, kai tuo tarpu visi kiti liudytojai ją paneigė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privačios kaltintojos ( nukentėjusios) atstovas advokatas R. Černius ir prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Išteisintasis V. Ž. ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Privačios kaltintojos ( nukentėjusios) I. Š. atstovo advokato R. Černiaus apeliacinis skundas tenkinamas išdalies.
Nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai. Netinkamai pritaikytos baudžiamojo proceso įstatymo normos, kad turėjo esminės reikšmės priimant teisėtą nuosprendį.
Ištyrus visas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pakanka įrodymų patvirtinančių, kad V. Ž. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją I. Š. . Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios I. Š. , liudytojų: R. J. , V. Z. , V. Š. , V. Z. parodymai, kurie parodė, kad V. Ž. , kai I. Š. bandė išskirti susikibusius V. Š. ir V. Ž. , sudavė jai stiprų smūgį į veidą. Nuo šio smūgio I. Š. nugriuvo. V. Š. ją įkėlė į automobilį, bet V. Ž. ją ištraukė už plaukų iš automobilio ir mušė rankomis, ir kojomis. Šiuos liudytojų ir nukentėjusios parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kuria konstatuota, kad I. Š. buvo padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda kairės ausies srityje, su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, su kraujosruvomis abiejų lūpų minkštuose audiniuose, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, dešinio kelio sumušimas kietu buku daiktu, galimai 2005-01-01. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį, kairės akies sritį, dešinio kelio sritį ne mažiau 4 trauminių paveikių pasekoje. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Iš to seka, kad tokio pobūdžio sužalojimas atitinka LR BK 138 str. 1d. Tai nuosprendyje pripažino ir apylinkės teismas.Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad pagal LR BPK 407 str., baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 139 str. 1d., 140 str. 1 d., 148 str., 152 str., 154 str., 155 str., 165 str., 168 str, 187 str. 1 ir 3 d.d., 188 str., 313 str. procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. Iš to seka, kad nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. neįeina į minėtą sąrašą. Tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė į įstatymo normą, numatytą LR BPK 409 str. 4d., kurioje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Taigi, šioje byloje reikėjo nutraukti privataus kaltinimo procesą, nepriklausomai nuo to ar nukentėjusioji to prašo ar ne. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde to nenurodyta, tačiau dėl to negali nukentėti teisėti nukentėjusios interesai.
Kolegijos nuomone, prokuroro nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00003-05, nesant nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. požymių, o dėl I. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, V. Š. , V. Ž. ir J. Ž. – nežymaus sveikatos sutrikdymo, esant būtinajai ginčiai, t.y. aplinkybei šalinančiai baudžiamąją atsakomybę yra prieštaringas ir neatitinkantis įvykio aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai V. Z. ( kavinės savininkas), V. Z. , V. P. , R. J. , kurių parodymai yra nuoseklūs ir atitinka nukentėjusios nurodytas aplinkybes, būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir neteisingai apkalbėtų V. Ž. . Taigi, jais netikėti prokuroras neturėjo pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms byloje reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl byla perduodama prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d. 5 p.
nutarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d.nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.