Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Deivydui Aidukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. (buv. K.) patikslintą ieškinį atsakovams R. K., M. S., dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima skyriuje nėra žinoma, negauta duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą, netinkamą jo interesų atstovavimą, tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Atsakovas M. S. pateiktame atsiliepime tvirtina esąs mažametės A. K. tėvas, skyrius mano, kad šioje byloje skirti DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo būtų tikslinga tik tuo atveju, jeigu atsakovas R. K. bylos teisme nagrinėjimo metu keltų abejones, jog jis gali būti mergaitės tėvas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu nurodė, kad byloje ginčo nėra, palaiko ieškovės poziciją, su ieškiniu sutinka, papildymų neturi.

Atsakovas R. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais yra įrašyti R. K. ir R. K.. Iš pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad duomenų apie tėvus įrašo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMS santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9302-1085/2019 nusprendė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp pareiškėjų R. K. ir R. K. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismui patikrinus Liteko sistemoje nustatyta, kad sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktas R. K. 2020 m. vasario 20 d. rašytinis patvirtinimas, kuriuo jis patvirtina, kad nėra biologinis A. K. tėvas. Taip pat pateiktas M. S. 2020 m. vasario 20 d. rašytinis sutikimas, kuriuo jis patvirtina, kad yra biologinis A. K. tėvas.

Šalys posėdžio metu genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir / ar nustatyti nepageidavo. Šalys nurodė, kad yra tikros dėl vaiko tėvystės ir palaikė patikslintą ieškinį. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad byloje ginčo nėra, palaiko ieškovės poziciją, su ieškiniu sutinka.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi vaikas gimė ieškovei ir atsakovui R. K. dar esant santuokoje, todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas atsakovas R. K.. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, atsakovas M. S. tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas R. K. pripažino, kad jis nėra vaiko tėvas. Vaikas nuo gimimo auga su biologiniu savo tėvu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas R. K. nėra nepilnamečio vaiko A. K. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, A. K. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad R. K. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo

Panaikinus R. K. tėvystę A. K. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti A. K. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Šalys byloje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimusio vaiko A. K. tėvas yra M. S.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra tuo įsitikinę. Posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė ir biologinis vaiko tėvas gyvena kartu. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas patikslintą ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad M. S. yra A. K. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, tačiau prašė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstyti.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą – R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.