- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-1385-657/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Skolininkas
- O. Č., S. Č.
- Pareiškėjas
- kreditoriaus „Swedbank“ AB
- Kreditorius
- „Swedbank“ AB
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų O. Č. ir S. Č. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-367-570/2012 pagal pareiškėjo kreditoriaus „Swedbank“ AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų O. Č. ir S. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą prašydamas išieškoti iš O. Č., ir S. Č. pareiškėjo naudai 363771,41 EUR skolos, 6 mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą) ir pridedant 1,6 (vieno sveiko ir šešių dešimtųjų) proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos paskolos sumos grąžinimo dienos pagal produktus Nr. 05-020203-FA ir 09-042488-FA, 6 mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą) ir pridedant 4,7 (keturių sveikų ir septynių dešimtųjų) proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos paskolos sumos grąžinimo dienos pagal produktą Nr. 09-042483-FA bei 5 (penkių) proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139,00 Lt žyminio mokesčio, kitas su hipotekos vykdymu susijusias išlaidas, išieškojimą nukreipiant į paskolos pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) grąžinimui užtikrinti „Swedbank“ AB įkeistą, O. Č. ir S. Č. nuosavybės teise priklausantį turtą (T.1, b.l. 87-88). Pareiškėjas nurodė, kad „Swedbank“ AB prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011-12-27 nutartimi areštavo prievolės įvykdymui užtikrinti įkeistą O. Č. ir S. Č. turtą bei įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo aukščiau minėtos nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Per teismo nustatytą terminą skolininkai pareiškėjui skolos negrąžino, todėl jis pakartotinai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo priemonių taikymo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, tenkindamas kreditoriaus reikalavimus, nutarė išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininkų O. Č. ir S. Č. kreditoriui „Swedbank“ AB 294011,84 EUR negrąžinto kredito, 18366,91 EUR nesumokėtų palūkanų, 47229,93 EUR nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 4162,73 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 363771,41 EUR skolos, 139,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, sutartines kintamas palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 1,6 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-03-22, iki pilno skolos išieškojimo pagal produktus Nr. 05-020203-FA ir 09-042488-FA, 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 4,7 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-03-22, iki pilno skolos išieškojimo pagal produktą Nr. 09-042483-FA bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2012-03-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise O. Č. ir S. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1162,36 kv.m. bendro ploto pastatą - prekybos paviljoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1568 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais - kiemo statiniais (kiemo aptvėrimu, kiemo aikštele) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 93-94). Teismas konstatavo, kad skolininkai buvo tinkamai įspėti, tačiau savo prievolių kreditoriui per įspėjimo terminą ir per vieną mėnesį nuo teismo nutarties, areštuoti įkeistą daiktą, įteikimo dienos neįvykdė, skolos negrąžino, paskolos sutartis nutraukta prieš terminą dėl esminio jos pažeidimo (prievolės nevykdymo). Teismas pažymėjo, kad, jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius, todėl hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB reikalavimus pripažino tenkintinais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditoriaus „Swedbank“ AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 1-5). Apeliantai nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka, kadangi pareiškėjo - kreditoriaus ,,Swedbank“ AB reikalavimai patenkinti nepagrįstai, pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:
Hipotekos teisėja nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011), t.y. netikrino ir nevertino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismas neatsižvelgė, kad kredito sutartis buvo sudaryta kaip vartotojų, fizinių asmenų, prisijungimo būdu, todėl ex oficio nevertino kredito sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu. Hipotekos teisėja, priimdama sprendimą parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, netinkamai vertino įrodymus. Neatsižvelgė, jog bankas, vienašališkai nutraukė kredito sutartį pagal šios sutarties bendrosios dalies 11.2.1. ir 11.2.1.1., kurie prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą skolininko nenaudai. Bankas neatsižvelgė į skolininkų siūlymą peržiūrėti įmokų mokėjimo grafiką ar spręsti klausimą dėl paskolos grąžinimo atidėjimo. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą skolininkai (įkeisto turto savininkai) gavo tik 2011-09-06, t.y. jau po sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
2. Teismas priimdamas ginčijamą nutartį ir nepagrįstai priteisdamas kreditoriaus naudai 45175,06 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą pažeidė imperatyvias įstatymo normas, t.y. CK 6.73 str. 1 d., kuri imperatyviai draudžia kreditoriui reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų (šiuo atveju delspinigių) ir realiai įvykdyti prievolę, t.y. grąžinti visą kredito sumą prieš terminą, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Skunde pažymima, jog prievolės įvykdymo terminas nėra praleistas. Be to, teismas, nepagrįstai priteisė sutartines kintamas palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 1,6 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-03-22, iki pilno skolos išieškojimo pagal produktus Nr. 05-020203-FA ir 09-042488-FA, 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 4,7 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-03-22, iki pilno skolos išieškojimo pagal produktą Nr. 09-042483-FA bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2012-03-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Apeliantai nurodo, jog tokios teismo naudojamos sąvokos ir neaiškios priteistinos skolos sumos tik patvirtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą, neatliko tinkamo teisinio tyrimo, nepatikrino ar jam priklauso atlikti atitinkamą procedūrą, ar pateikti būtini dokumentai, nesivadovavo bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas „Swedbank“ AB prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 20-24). Nurodo, kad skunde pateikti argumentai neturi teisinio pagrindo. Bankas kredito sutartį nutraukė teisėtai, laikantis nustatytos tvarkos ir terminų. Pažymi, kad paskutinis kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui skirtas mokėjimas buvo atliktas 2010-12-31, kuris tik iš dalies padengė priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, todėl formalus pagrindas nutraukti kredito sutartį egzistavo jau kur kas anksčiau, nei tai buvo padaryta, todėl apeliantų teiginiai, kad jiems nebuvo suteiktas papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti, yra visiškai nepagrįsti. „Swedbank“ AB nuomone kredito sutartis šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma vartojimo sutartimi, nes šios sutarties 2.4 punkte buvo numatyta, kad apeliantų gautas kreditas bus panaudotas prekybos paviljono su gyvenamosiomis patalpomis ir žemės sklypu pirkimui, todėl akivaizdu, kad kredito sutartis buvo panaudota ne savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti kreditoriaus „Swedbank“ AB pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, yra pagrįsta ir teisėta.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 4.192 str. 1 d. ir LR CK 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Hipotekos registre įregistruotas hipotekos lakštas, kodas (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais), kuriuo skolininkai (įkeisto daikto savininkai) O. Č. ir S. Č., užtikrindami jiems suteiktos paskolos pagal 2005-04-08 paskolos sutartį grąžinimą, įkeitė kreditoriui „Swedbank“, AB jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (T.1, b.l. 39-42). Pažymėtina, kad tiek šalių 2005-04-08 paskolos sutartis, tiek hipotekos lakštas, bei pakeitimai yra pasirašyti abiejų skolininkų (T.1, 14-38), o hipotekos lakštas ir pakeitimas patvirtintas notarės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad, pasirašydamos hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas pažeis 2005-04-08 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir jos pakeitimuose nustatytus terminus ir sąlygas. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 11.2.1.p. numato, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jei šis iš esmės pažeidžia sutartį, taip pat numatyta, kad kredito dalies, priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų nesumokėjimas laiku yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį (T.1, b.l. 27-30).
Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad bankas siekė bendradarbiauti su skolininkais, papildomais šalių susitarimais ne kartą keičiant ar papildant (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas (T.1, b.l. 21-38). Kreditorius 2011-08-12 raštais (T.1, b.l. 43-44) informavo skolininkus apie sutarties sąlygų nevykdymą ir nustatė papildomą terminą iki 2011-09-05 prievolei įvykdyti. Skolininkams sutartinių įsipareigojimų neįvykdžius, kreditorius sutartį vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-12-27 nutartimi buvo areštuotas hipoteka įkeistas O. Č. ir S. Č. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o šie asmenys įspėti dėl skolos grąžinimo (T.1, b.l. 61). Nutartis skolininkams įteikta 2012-01-27 (T.1, b.l. 82-83). Skolininkai ir įkeisto turto savininkai apeliacine tvarka šios nutarties neskundė, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 3 d. ir nuo šios datos skolininkams pradėtas skaičiuoti vieno mėnesio terminas skolai grąžinti. Skolininkams O. Č. ir S. Č. per nurodytą terminą negrąžinus skolos, kreditorius „Swedbank“ AB, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi, 2012-03-22 kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, t. y. nepraleidęs CPK 558 straipsnio 3 dalyje numatyto dviejų mėnesių termino.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas bylas dėl hipotekos teisinių santykių išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.), konstatuoja, jog skundai nagrinėjamu atveju galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkai neginčijo šalių paskolos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
Atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad teismas turėjo konstatuoti, jog paskolos sutartis yra negaliojanti ir kreditorius neturi reikalavimo teisės, nėra reikšmingi nagrinėjant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja tokių aplinkybių, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkai O. Č. ir S. Č. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15.3 punkte yra numatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams kreditorius turi teisę vienašališkai, prieš 15 dienų iki sutarties nutraukimo dienos išsiųsdamas skolininkui raštišką pranešimą nutraukti sutartį (T.1, b.l. 18; sutarties bendrosios dalies 11.2.1 p., T.1, b.l. 30). Visa paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos (sutarties bendrosios dalies 16.1 p., T.1, b.l. 18; 15.2 p., T.1, b.l. 38), o sutartis laikoma nutraukta 10 (dešimtą) kalendorinę dieną nuo atitinkamo banko rašytinio pranešimo gavimo dienos (sutarties bendrosios dalies 11.2.3. p., T.1, b.l. 17; pagrindinių sutarties sąlygų 3 p. 3 d., T.1, b.l. 26).
Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių sutarties pažeidimo atvejai (sutarties bendrosios dalies 11.2.1 p.). Skolininkai O. Č. ir S. Č. netinkamai vykdė kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, laiku nemokėjo įmokų palūkanų, delspinigių. Kadangi skolininkai pažeidė esmines kreditavimo sutarties sąlygas, kreditorius 2011-08-12 raštais Nr. SR-39469 ir Nr. SR-39467, nustatė skolininkams papildomą terminą sumokėti įsiskolinimą ir įspėjo skolininkus, kad neįvykdžius įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta 2011-09-06 (T.1, b.l. 43, 44), kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio išieškojimo teisme gautas 2011-12-19 (T.1, b.l. 3-4), todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pranešimus jie gavo tik 2011-09-06, t.y. jau po sutarties nutraukimo ir neturėjo galimybės susitarti dėl kredito grąžinimo sąlygų pakeitimo. Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai 2011-09-06 palūkanos nebuvo mokamos ir įsiskolinimas iki 2011-08-12 buvo 28150,65 EUR. Skolininkai įsiskolinimo nepadengė, per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą mokėjimų nevykdė, sutarties esminių pažeidimų nepašalino, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį, laikydamasis sutartyje nustatytų terminų ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) įvertinęs nagrinėjamos kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančias sąlygas, pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nutraukta teisėtai, kas sudarė pagrindą pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Apeliantų argumentai, kad kreditoriaus pareiškimas išnagrinėtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas nepagrįsti ir nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
Apeliantai skunde nurodo, kad nesutinka su hipotekos teisėjos kreditoriaus naudai priteistais delspinigiais, taigi, ginčija skolos dydį delspinigių dalyje. Teismas pažymi, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas CPK XXXVI skyriuje bei civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, nes byla nagrinėjama ypatingosios teisenos, o ne ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių netikrina hipotekos kreditoriaus nurodytos skolos dydžio pagrįstumo bei nenagrinėja ginčų dėl kreditoriaus reikalaujamo skolos dydžio, o tik pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Todėl apeliantų skundo argumentai dėl priskaičiuotų palūkanų, delspinigių dydžio nepagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, dėl to nenagrinėtini. Jei skolininkai nesutinka su kreditoriaus nurodytu skolos dydžiu, bet kurioje hipotekos bylos stadijoje jie turi teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas , o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010).
Apeliantai, skunde teigdami, jog hipotekos teisėja turėjo pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio teismo nuomone nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011 nuostatomis, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas. Nurodytoje nutartyje nagrinėjami vartojimo kreditavimo santykiai, atsirandantys tarp banko ir fizinio asmens - vartotojo, imančio kreditą būsto įsigijimui. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų - sutarties bendrosios dalies 2.4. p. (T.1, b.l. 14), skolininkų 2011-08-24 prašymo kreditoriui (T.2, b.l. 6) - suteikto kredito paskirtis buvo prekybos paviljono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su gyvenamosiomis patalpomis ir žemės sklypu pirkimas, todėl hipotekos teisėja neturėjo jokio teisinio pagrindo su skolininkais sudarytos kredito sutarties nutraukimo fakto vertinti per vartojimo kredito institutą.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.