- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-894-544/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02649-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- LR transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- A. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-894-544/ 2010
2010 m. gruodžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja) ir Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2980-386/2010 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 329,68 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise 5 % metinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-10-20 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2010-11-05 ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Nurodė, kad ieškinyje nenurodyta tiksli atsakovo gyvenamoji vieta, o tik tai, kad jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kėdainių r. sav. Teismas neturi galimybių įteikti atsakovui procesinių dokumentų ieškovo nurodytu adresu, todėl atsakovas turi adresą patikslinti ir konkrečiai nurodyti gatvę, namo ir buto numerius ir pan. Nurodė, kad ieškinys gali būti reiškiamas pagal atsakovo turto buvimo vietą ar paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (b. l. 27).
Ieškovas, vykdydamas 2010-10-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, 2010-11-02 pateikė teismui paaiškinimą, Gyventojų registro tarnybos pažymą apie tai, kad dokumentai patvirtina, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, kad jis apskaitytas Kėdainių rajono savivaldybėje nuo 2007-02-23, todėl ieškinys neturi trūkumų. Ieškovas paprašė teismo leisti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu bei nurodė, kad kuratoriaus skirti neprašo (b. l. 30-33).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-11-08 nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui CPK 115 str. 3 d. pagrindu. Nurodė, kad ieškovas nustatytu laiku nepašalino 2010-10-20 nutartimi nurodyto ieškinio trūkumo – nenurodė konkrečios atsakovo gyvenamosios vietos gatvės, namo ar buto numerio (CK 2.17 str. 2 d.), neprašė šio termino pratęsti (b. l. 34).
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, o ieškovas ėmėsi visų būtinų priemonių šioms vietoms nustatyti (kreipėsi į Gyventojų registrų tarnybą, VSDFV ir VĮ Registrų centrą), todėl prašė teismo leisti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau teismas šio prašymo netenkino ir 2010-10-20 nutartimi įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumą: nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą. Vykdydamas nutartį papildomai pateikė Gyventojų registro tarnybos pažymą dėl paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adreso ir prašė teismo leisti dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau teismas netenkino šio prašymo ir 2010-11-08 nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Kadangi išnaudojo visas galimybes atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, o CPK 130 str. 1 d. numato galimybę procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kai atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, tai šiuo atveju atsakovo gyvenamosios vietos nenurodymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, kuris paneigtų ieškovo teisę apginti pažeistą teisę teisme (b. l. 37-38).
Atskirasis skundas tenkintinas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis naikintina ir byla iš naujo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikydamas nepaduotu ir grąžindamas ieškinį ieškovui tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio formos ir turinio reikalavimus, procesinių dokumentų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, jų įteikimo kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui CPK 115 str. 3 d. pagrindu.
Bendrieji dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai yra įtvirtinti CPK 111 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą.
CPK 123 straipsnyje yra įtvirtina bendroji procesinių dokumentų įteikimo taisyklė, pagal kurią visi fiziniam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai turi būti įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnis 1 dalis). Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (CK 2.17 str. 1 d.). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet gali nurodyti ir tą vietą, kurioje šis asmuo faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai).
Šalies argumentai
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. Š. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kėdainių rajono savivaldybėje (b. l. 2-3). Ieškovas taip pat pateikė Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovo paskutinę gyvenamąją vietą - įtraukimą į gyvenamos vietos neturinčių asmenų apskaitą Kėdainių r. sav. nuo 2007-02-23 (b. l. 24), VSDFV duomenų bazės išrašą, kad nėra duomenų apie jo darbo santykius (b. l. 24), VĮ Registrų centas rašto nuorašą, kuriame nurodyta, kad atsakovas neturėjo ir neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje (b. l. 25). Pirmosios instancijos teismas, sprendęs ieškinio priėmimo klausimą, vertino, ar pateiktas ieškovo procesinis dokumentas atitinka CPK 111 ir 135 straipsnyje nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus, ir 2010-10-20 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti tikslų atsakovo A. Š. gyvenamosios vietos adresą - gatvės, namo ir buto numerį ir pan. (b. l. 27). Ieškovas, vykdydamas minėtą įpareigojimą, dar kartą pateikė teismui Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 32). Ieškovas informavo teismą, kad kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą neturi, kad kuratoriaus skirti neprašo, tačiau prašo teismo vadovautis CPK 130 straipsniu ir leisti procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 30). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, nes ieškinyje nenurodė konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso (gatvės, namo ir buto numerio ir pan.), todėl 2010-11-08 teismo nutartimi ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui (b. l. 34), prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė (b. l. 34).
Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai apie tai, kad ieškovas negalėjo įvykdyti minėtos nutarties nurodymų, nes atsakovo konkrečios gyvenamosios ir darbo vietos yra nežinomos, pripažintini pagrįstais. Tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: Gyventojų registrų tarnybos pažyma (b. l. 23, 32), išrašas iš VSDFV duomenų bazės (b. l. 24), VĮ Registrų centas raštas (b. l. 25). Siekiant išspręsti asmenų, negalinčių deklaruoti gyvenamosios vietos, problemas ir sutvarkyti gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kad tokiems asmenims būtų užtikrinta teisė gauti piniginę socialinę ar kt. socialinę paramą, buvo priimtas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymas, kuriame nustatyta, kad tie, kurie neturi gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka būtų apskaitomi pagal savivaldybę, kurioje jie gyvena. Duomenys apie savivaldybę bus įrašomi Gyventojų registre. Kadangi ieškovas prašė teismo leidimo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu bei nurodė, kad neprašo skirti kuratoriaus (CPK 129 str., 130 str.), tai atsakovo gyvenamosios vietos konkretaus adreso nenurodymas, kai atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, negali būti laikomas ieškinio trūkumu, kuris gali būti pašalintas CPK 115 str. nustatyta tvarka. CPK 115 str. 3 d. numatyta, kad, tik jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina jo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šiuo atveju ieškovas negalėjo pašalinti ieškinio trūkumų pagal nutarties nurodymus ir nutartyje nustatytu terminu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu teismas ieškovo paduotą ieškinį laikė nepriimtinu, buvo grindžiami ne tik formaliais, bet ir neatitinkančiais įstatymo nuostatų reikalavimais. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 3 p.
NUTARIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.