Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-694-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
T-694-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40509-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
D. Č.
Byla Nr. T-694-946/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40509-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. spalio 18 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. Č. (D. Č.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-243 nutarta taikyti nuteistajam D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 75 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

D. Č. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 30 MGL dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu, 2 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. balandžio 7 d. (pakeistu 2016 m. liepos 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi), 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiais D. Č. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 30 MGL dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliekant bausmes pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžius bei suėmime išbūtas laikas iki 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžių įsiteisėjimo. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2016 m. liepos 7 d.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Č. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. Č. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (75 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad D. Č. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam ne kartą buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat ne kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau periodiškai darė nusikaltimus, akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kas taip pat rodo jo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo sulaikytas kalbantis mobilaus ryšio telefonu, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkeltas į kamerų tipo patalpas 3 paroms, ir nors minėta nuobauda nebegalioja (panaikinta prieš terminą 2017 m. birželio 5 d.), tačiau 2017-10-16 pažyma Nr. 61-2945, gauta teisme 2017-10-17, patvirtina, kad 2017-09-25 už psichotropinių medžiagų vartojimą nuteistasis dar kartą buvo nubaustas drausmine tvarka. Paskirta nuobauda 5 paros į kamerų tipo patalpas. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo D. Č. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis turi draugų ir pažįstamų ratą laisvėje, kurie ne visada gyvena socialų gyvenimo būdą, lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje; savivertė yra aukšta, neigiamų savybių, problemų teigia neturintis (išskyrus tai, kad atsibodo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę), minimizuoja nusikaltimo sunkumą kaip smurtinio „paprastos muštynės“, dėl visų nusikaltimų kaltina narkotikus, tačiau būdamas laisvėje, problemų nesprendė, pataisos namuose NA nelanko; apgalvoja savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas; linkęs pasitikėti „savo sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, t. y. mano, kad daugiau nenusikals, nes „pats turi valios“, specialistų pagalbos galvoja, kad nereikia, gydytis nuo narkomanijos nenori. Nuteistasis nusikalto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu, tačiau mano, kad yra „nieko tokio“ nesilaikyti probacijos tarnybos skirtu įpareigojimų, nes jis vartojo narkotikus, iki suėmimo buvo nelinkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas, negerbė kitų žmonių teisių ir iš jų vogė, mano, kad iš didelių korporacijų yra pateisinama vogti, nes jie patys vagys, kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis atvirai deklaruoja požiūrį, kad jam svarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos, jų laikosi, dirbti įkalinimo įstaigoje nenori, nors pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 2218,21 Eur, tačiau išskaičiuota tik 22,00 Eur, kadangi nuteistasis nedirba, ir toks nuteistojo požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai integruotis į visuomenę. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – kriminalinė istorija; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas; nuostatos (savo nusikalstamą elgesį teisina narkotikų vartojimu, pateisina vagystes iš didelių korporacijų, nesilaikė probacijos sąlygų).

Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. Č. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam D. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 91-243 taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 91-243 taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis