- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- T-840-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40551-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- Ž. S.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. spalio 23 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-313 nutarta taikyti nuteistajam Ž. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 42 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis atlikęs numatytą bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Ž. S. nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (150,60 Eur dydžio bauda), skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su 150,60 Eur dydžio bauda.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn. ir 150,60 Eur dydžio bauda.
Teistas: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 50 parų arešto bausmė su 150,60 Eur bauda.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 4 MGL dydžio bauda.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 19 d.).
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad Ž. S. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (42 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonės paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad Ž. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam ne kartą buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau nuteistasis toliau darė nusikaltimus, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė – bauda, kuri iki šiol nėra sumokėta, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, menkina bausmės paskirtį ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistajam (tuomet – suimtajam) 2017 m. sausio 27 d. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistajam trūksta moralinių įsitikinimų tvirtumo, nenumato ką savyje norėtų keisti, savęs vertinimas ne visuomet atitinka realią situaciją ir kartais būna paremtas netinkamais socialiniais veiksniais; dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas negilus, yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių; kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo (ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus); neigia, jog plėšimo metu yra panaudojęs smurtą prieš kitą asmenį, tačiau taip pat buvo teistas už lengvą kūno sužalojimą bei už smurtą artimoje aplinkoje; asmens impulsų kontrolė priklausoma nuo situacinių veiksnių, problemas yra sprendęs panaudodamas fizinę agresiją; pripažįsta, kad gana greitai praranda savikontrolę, o ypač tuomet, kai pavartoja alkoholinius gėrimus; suvokia, jog nusikalstamumą paskatino nesaikingas alkoholio vartojimas, tačiau šiuo metu nemano, kad ši problema egzistuoja, tikisi, kad ją jau įveikė; kalbant apie turimas problemas geba jas įvardinti, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų; spręsdamas kilusius sunkumus negeba pasirinkti tinkamų jų sprendimo alternatyvų, nes neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių arba yra linkęs susitelkti tik ties pozityviomis pasekmėmis; ne visas socialines situacijas interpretuoja teisingai, jam trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu, tam tikrose situacijose yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys. Taip pat, sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra baigęs 10 klasių, jokios kvalifikacijos neturi, paleistas iš pataisos namų ieškos darbo per darbo biržą, tačiau atliekant bausmę tik vidutiniškai motyvuotas pataisos namuose dirbti, kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo galimybėmis lygtinio paleidimo atveju įsilieti į darbo rinką ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Ž. S. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam Ž. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 91-313 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 91-313 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.