Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-684-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-21
Bylos Nr.
1S-684-658/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Nr. 1S-684-658/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 93-6 netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2004-10-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 9 m. laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2009-06-05 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 4 m. 3 mėn. 15 d. paleistas lygtinai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, pasiųstas atlikti likusią Šiaulių apygardos teismo 2004-10-28 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 4 mėn. 22 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-01-08).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 93-6 netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Teismas sprendė, kad šiuo metu lygtinai paleidus T. P. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. P., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano (programos), bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis T. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 7 d. 1 p. Skunde nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimu ir teismo priimta nutartimi ir mano, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo buvo neteisingai pritaikytas įstatymas, t.y. buvo taikytas LR BVK 157 str. 2 d. 2 p., nors, nuteistajam, kaip grąžintam atlikti likusią bausmės dalį į pataisos namus, turėjo būti taikomas LR BVK 157 str. 7 d. 1 p., teismas nevertino duomenų apie nuteistojo elgesį, požiūrį į darbą, mokymąsi per visą bausmės atlikimo laiką. Neaišku kuo remiantis surašyta psichologinė išvada, pateikta Komisijai su ja pasirašytinai nesupažindinus nuteistojo, išvadoje pateikta melaginga informacija, kad nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Pažymi, kad sunkiai serga, jam yra reikalingi sudėtingi širdies tyrimai, kurių laisvės atėmimo įstaigoje pasidaryti nėra galimybių. Neatkreiptas dėmesys į sugyventinės prašymą, vaikų interesus bei darbdavio charakteristiką. Po Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, nuteistasis jau du kartus skatintas. Pirmu paskatinimu panaikinta galiojanti nuobauda. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmės atlikimo metu T. P. pažeidė vidaus tvarkos ir elgesio taisykles. Už šį pažeidimą jis bausmę yra atlikęs, nuobauda nebegalioja, todėl negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Už dalyvavimą resocializacijos ir kt. programose yra skatintas viso 15 kartų, iš jų 4 kartus grąžinus atlikti bausmę. Akcentuojama, kad pakartotino nusikalstamumo rizika yra –žema (26 balai pagal OASys metodiką).

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d.). Taigi BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Skundžiamoje nutartyje nurodyti išsamūs ir aiškūs motyvai, kurių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo T. P. elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta jam nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.

Byloje esantys duomenys (Komisijos nutarimas, socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pažyma) patvirtina, jog nuteistasis T. P. nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, tai yra neįvykdė vienos iš būtinų sąlygų, kuriai esant galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (BVK 157 str. 1 d.). Todėl lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas, nepriklausomai nuo to ar yra materialusis pagrindas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra ir materialiojo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju devynių metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgtina į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu bei į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Nėra teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu T. P. pažeidė vidaus tvarkos ir elgesio taisykles, kadangi už šį pažeidimą T. P. bausmę yra atlikęs, todėl negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Visų pirma, šis apeliacinio skundo argumentas yra sąlygotas klaidingo lygtinio paleidimo instituto suvokimo. Lygtinis nepaleidimas iš pataisos įstaigos nėra nuteistajam taikoma bausmė. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bausmių vykdymo tvarkos, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Taigi siekiančio būti lygtinai paleisto asmens elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o jam taikoma probacija pasieks tikslą. Antra, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, iš kurios spręstina apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. P. bausmės atlikimo laikotarpiu pažeidė vidaus tvarkos ir elgesio taisykles, už ką buvo baustas itin griežta drausmine nuobauda – uždarytas į baudos izoliatorių ir visiškai pagrįstai sprendė, kad tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015-02-02 T. P. buvo paskatintinas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą – jam panaikinta nuobauda prieš terminą. Tačiau tai, kad po Komisijos nutarimo priėmimo, nuteistajam buvo taikytos skatinimo priemonės savaime dar nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų galima spręsti tik įvertinus jo elgesį per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką, o ne vertinant išimtinai paskutinio laikotarpio elgesį. Svarbi aplinkybė yra ta, kad nuteistajam už šį nusikaltimą teismas anksčiau buvo taikęs lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tačiau nuteistasis nesilaikė skirtų įpareigojimų, padarė administracinės teisės pažeidimus dėl ko lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – žmogžudystę, kurio pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Visos šios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad T. P. teismo pasitikėjimo nepateisino ir savo elgesiu neįrodė, jog gali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl konstatuotina, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nuteistasis taip pat nesutinka su socialinio tyrimo išvada ir teigia, jog išvadoje pateikta melaginga informacija, jog T. P. vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų. Iš byloje esančios 2014-11-17 socialinės tyrimo išvados matyti, kad išvada, jog nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų, padaryta įvertinus jo padarytą nusikaltimą už kurį šiuo metu T. P. atlieka bausmę bei 2010-07-16 taikytą drausminę nuobaudą už reikalavimą paslaugų iš kitų nuteistųjų. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad socialinio tyrimo išvadoje pateikta melaginga informacija. Apeliaciniame skunde ypatingai akcentuojama nuteistojo sveikatos būklė, dėl kurios, nuteistojo teigimu, jam būtina taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau nepateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Priešingai, iš byloje esančio medicininio pažymėjimo matyti, kad nuteistajam diagnozuotas širdies skausmas, laikini ritmo sutrikimai bei yra paskirtas ambulatorinis gydymas (b.l. 43), o nuteistojo teiginiai, kad tik laisvėje jam gali būti atlikti visi reikalingi tyrimai ir suteikta būtina medicininė pagalba yra niekuo nepagrįsti. Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau tai, kad nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų draudimų bei įsipareigojimų nei anksčiau taikyto lygtinio paleidimo laikotarpiu nei bausmės atlikimo laikotarpiu bei psichologinės tarnybos išvadoje pateikti duomenys apie tai, kad nuteistasis stresinėse, jam nepalankiose situacijose gali pasielgti impulsyviai, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, stokoja atsakomybės jausmo, reiklumo sau bei išskiriami kriminogeniniai ir pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai: mąstymas ir elgesys, galimos alkoholio vartojimo problemos, nuostata į priežiūrą; gyvenimo stilius ir draugai, šiuo metu trukdo daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga. Nuteistasis akcentuoja jo artimųjų rato interesus, kad jis kuo greičiau išeitų į laisvę, tačiau pažymėtina, kad ne mažiau svarbus yra ir visos visuomenės interesas, kad asmenys, padarę nusikaltimus, atliktų jiems paskirtą bausmę ir išėję į laisvę nedarytų naujų nusikaltimų bei nekeltų grėsmės visuomenės saugumui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo prioritetą suteikti išskirtinai nuteistojo ar jo artimųjų interesams. Be to, bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo ir pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. O neigiamų pasekmių tiek nuteistajam, tiek jo artimiesiems kilimas, sąlygotų nusikaltimą padariusio asmens ilgalaikio laisvės atėmimo, yra paties nusikaltimą padariusio asmens elgesio pasekmė.

Teismas pažymi, kad byloje yra ir T. P. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: dirba Pravieniškių valstybės įmonėje, pradėjo mokytis Elektrėnų profesinio mokymo centre, yra skatintas tris kartus, tačiau nurodytos aplinkybės, iš esmės rodančios tam tikrą teigiamą elgesio korekciją, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, o juo labiau paneigiantį aukščiau minėtas aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti nuteistojo probacijos taikant lygtinį paleidimą sėkmingumu.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, kurie buvo paleisti lygtinai ir grąžinti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vadovautinasi ne BVK 157 str. 2 d., o BVK 157 str. 7 d. Tačiau tiek BVK 157 straipsnio 2 d., tiek 7 d., nustato tik minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikęs nuteistasis gali būti teikiamas lygtinai paleisti. Asmenims, kurie buvo paleisti lygtinai ir grąžinti atlikti likusios bausmės dalies, įstatyme nustatytas ilgesnis minimalios bausmės dalies, kurią nuteistasis turi būti atlikęs, kad galėtų būti teikiamas lygtiniam paleidimui, terminas. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems BVK 157 straipsnio 2 ar 7 dalies taikymas yra aktualus tiek, kiek tai yra susiję su bausmės dalies, kurią nuteistasis turi būti atlikęs, kad būtų galimas jo teikimas lygtiniam paleidimui, nustatymu. Tuo tarpu kitos sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t.y. reikalavimas būti įvykdžiusiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atitinkami nuteistojo elgesiui keliami reikalavimai (maža nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals) yra bendros visiems nuteistiesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo paleisti lygtinai ir grąžinti atlikti likusios bausmės dalies, ar ne. Todėl vien tai, kad teismas, skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje nurodė BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o ne BVK 157 straipsnio 7 daleis 1 punktą, esant nutartyje nurodytiems išsamiems ir aiškiems motyvams, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

Visų aptartų aplinkybių visuma, t.y. tai, kad: bausmę T. P. atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – žmogžudystę, teismui anksčiau taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos – parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir buvo grąžintas atlikti likusios bausmės, yra baustas itin griežta drausmine nuobauda, leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, dėl ko darytina išvada, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė T. P. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis