Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-3567-474/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2-3567-474/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Alška
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
P. S.
Advokatai
Asta Jakštienė
Civilinė byla Nr. e2-3567-474/2018Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00889-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant ieškovei R. S. ir jos atstovei advokatei Astai Jakštienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4897,80 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė tai, kad šalys po santuokos nutraukimo tapo bendrosios dalinės nuosavybės savininkai ir tuo pagrindu įgijo teisę naudotis savo turto (buto) dalimis bei bendrojo naudojimo patalpomis ir tuo pačiu pareigą rūpintis turto priežiūra, išlaikymu bei išsaugojimu. Tačiau atsakovas jau ilgą laiką (nuo 2008 m.) nesirūpina savo turto dalimi ir jo priežiūra, nevykdo savo kaip buto bendraturčio pareigų, taip pat nevykdo savo, kaip turto savininko, prievolių tretiesiems asmenims, todėl ieškovė, įvykdžiusi visas prievoles už atsakovą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė A.Jakštienė ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalys gyveno bendrame bute, esančiame(duomenys neskelbtini), atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, išgėręs tapdavo agresyvus, pradėdavo vartoti fizinį smurtą prieš ieškovę, ko pasekoje jai teko kreiptis į policijos pareigūnus, taip pat gadindavo šalių bendrą būstą, jame esančius daiktus (išspardydavo duris ir pan.), t.y. dėl tokio atsakovo, kaip buto bendrasavininko netinkamo elgesio šis butas tapo labai nugyventas, labiau panašus į landynę, o ne gyvenamąjį būstą, dėl ko ieškovė buvo priversta patirti būsto remonto išlaidas ir kitas buto išlaikymo išlaidas, kurių ½ dalį prašo priteisti iš atsakovo nuostolių pavidalu. Po to, kai ieškovė kreipėsi į pareigūnus dėl smurto panaudojimo prieš ją ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, atsakovas 2012 m. pasiėmė tik būtiniausius asmeninius daiktus ir pasišalino iš šalių bendro buto. Nei ieškovė, nei ieškovės ir atsakovo bendri vaikai iki šiol nežino, kur gyvena atsakovas, kuo jis verčiasi ir pan. Atsakovas nepaliko jokio įgalioto asmens tvarkyti reikalus, susijusius su atsakovo turto dalimi. Kaip paaiškėjo vėliau po santuokos nutraukimo, atsakovas savo buto dalies net neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Laikui bėgant į pašto dėžutę atsakovo vardu pradėjo eiti laiškai iš skolų išieškojimo bendrovių, energijos ir kitų komunalinių paslaugų tiekėjų su reikalavimais padengti susikaupusius įsiskolinimus, todėl ieškovei neliko kito pasirinkimo kaip tik vienai pačiai rūpintis visu butu - tiek jai, tiek atsakovui 2008-08-13 teismo sprendimu priteistomis buto dalimis bei bendro naudojimo patalpomis (virtuve, koridoriumi ir pan.). Ieškovė baiminosi, kad už atsakovo nevykdomas prievoles gali būti nutrauktas komunalinių paslaugų tiekimas ar nebeteikiamos kitokios būtinos paslaugos, todėl pagrįstai nusprendė įsipareigojimus vykdyti ir už atsakovą. Tai yra ieškovė nuo pat 2008 m. dengia visam butui - tiek ieškovės, tiek atsakovo daliai priskaičiuotas komunalines išlaidas, savo jėgomis ir asmeninėmis lėšomis atlieka viso buto einamąjį remontą, prisideda prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų remonto išlaidų ir t.t.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 130 str.), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Ieškovė ir atsakovas 1979-11-24 Skuodo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, santuokos registracijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje pragyveno iki 2008-08-13, kada buvo priimtas Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1011-666/2008, kuriuo nuspręsta tenkinti šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtinta 2008-07-24 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys santuokos metu buvo įgiję butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, kurį santuokos nutraukimo byloje pasidalino gera valia sekančiai: ieškovei R. S. nuosavybės teise atiteko 17,33 m² kambarys, plane pažymėtas indeksu 22-7, o 12,47 m² kambarys, plane pažymėtas indeksu 22-5, nuosavybės teise atiteko atsakovui P. S.. Virtuvė plane pažymėta indeksu 22-6, 7,42 m² ploto, tualetas, plane pažymėtas indeksu 22-2, 1,24 m² ploto, vonia, plane pažymėta indeksu 22-3, 2,62 m² ploto, koridorius, plane pažymėtas indeksu 22-1, 9,98 m² ploto, sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 1,32 m², ir rūsys, esantis po gyvenamuoju namu, plane pažymėtas indeksu R-8, 5,38 m² ploto, buvo palikti šalių bendram naudojimui.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 4897,80 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalys gyveno ir naudojosi butu taip kaip buvo numatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-08-13 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau atsakovas itin dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, pavartojęs alkoholio, tapdavo agresyvus ir agresijos pasekoje nuolat apgadindavo šalių bendrą butą, buto sienas, lubas, grindis, bute esančius baldus, namų apyvokos reikmenis, kitus daiktus. Dėl tokio atsakovo, kaip buto bendrasavininko, netinkamo elgesio butas tapo labai nugyventas, labiau panašus į landynę, o ne į gyvenamąjį būstą. Po to, kai ieškovė kreipėsi į pareigūnus dėl smurto panaudojimo prieš ją ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, atsakovas 2012 m. pasiėmė tik būtiniausius asmeninius daiktus ir pasišalino iš šalių bendro buto. Taigi, ieškovė nuo pat 2008 m. dengia visam butui - tiek ieškovės, tiek atsakovo daliai priskaičiuotas komunalines išlaidas, savo jėgomis ir asmeninėmis lėšomis atlieka viso buto einamąjį remontą, prisideda prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų remonto išlaidų ir t.t. Šias ieškovės nurodytas ieškinyje ir detalizuotas teismo posėdžio metu faktines aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. S. (ieškovės marti), kuri patvirtino, kad anyta atsakovo kambariu nesinaudoja, ten yra sudėti jo daiktai, anyta apmoka visus komunalinius mokesčius, padengė visas buvusio sutuoktinio skolas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-08-13 sprendimo priėmimo šalys tapo bendrosios dalinės nuosavybės savininkai buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindu įgijo atitinkamas teises bei pareigas tiek tarpusavio, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu. Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 str. 1 d., kuri numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kasacinis teismas CK 4.75 str. nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 str. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 str. nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat 2008-08-13 jokių pareigų, susijusių su 2008-08-13 teismo sprendimu jam priskirtos nuosavybės - buto dalies išlaikymu, nevykdo iki šiol. Ieškovei nebuvo jokių galimybių derinti ar spręsti turto išlaikymo klausimus su atsakovu, nes ieškovė nebuvo ir iki šiol nėra informuota apie atsakovo gyvenamąją vietą ar kito jo buvimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio pareigai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, yra teisiškai nereikšminga bendro turto, dėl kurio patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tuo turtu aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017 ir kt.). Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovas kaip buto, esančio adresu: Geležinkelio g. 23-22, Kretinga, bendrasavininkis, nevykdė savo pareigų, numatytų CK 4.76 str., todėl ieškovė, už atsakovą vykdžiusi jo turtines prievoles, remontavusi butą ir pan. įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovui dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Ieškovė nurodė, kad jos patirtus nuostolius sudaro 4897,80 Eur suma. Ši suma yra detalizuota prie ieškinio pridedamose išlaidų lentelėse ir grindžiama prie ieškinio pridedamais rašytiniais įrodymais - paslaugų teikėjų ir pardavėjų PVM sąskaitomis - faktūromis bei kasos kvitais dėl šių sąskaitų apmokėjimo (CPK 178 str.). Ieškovė už atsakovą vykdė prievoles ir apmokėjo už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kretingos būstas" teiktas daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), administravimo bei bendrojo naudojimo objektų remontą, t.y. už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė viso sumokėjo 687,96 Eur sumą, todėl iš atsakovo turi būti priteista ½ dalis šios sumos, t.y. 343,98 Eur. Ieškovė per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. vien tik už atsakovą už UAB „Kretingos šilumos tinklai" teiktas šilumos paslaugas į butą adresu: (duomenys neskelbtini), sumokėjo 3036,60 Eur sumą. Pažymėtina, kad iškart po Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-08-13 sprendimo priėmimo ieškovė sudarė naują Šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5177826 (2008-09-29), kurioje numatyta, kad ji dengs išlaidas už bendrąjį (naudingąjį) buto plotą - 28,62 m² (57,24 / 2), o dėl kitos buto dalies sutartį sudarė pats atsakovas. Taigi, už UAB „Kretingos šilumos tinklai" paslaugas šalims būdavo siunčiamos dvi skirtingos sąskaitos. Ieškovė savo prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas nuo 2008-08-13 savo prievolių nevykdo iki šiol. Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1278-206/2013 UAB „Kretingos šilumos tinklai" 2013-10-07 išdavė vykdomąjį raštą dėl 3307,00 Lt (kas sudaro 957,77 Eur) skolos išieškojimo. UAB „Kretingos šilumos tinklai" pradėjo išieškojimą per antstolį J.Petriką. Kadangi antstolis J.Petrikas areštavo visą šalių butą adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovė, baimindamasi, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į visą butą, įskaitant jos dalį (nes atsakovas nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisės dalies į butą), 2014-08-14 savo lėšomis padengė atsakovo skolą ir antstolio vykdomąsias išlaidas, viso 1322,46 Eur sumą. Taip pat ieškovė, baimindamasi, kad situacija nepasikartotų, nuo to momento pagrįstai pradėjo dengti ir visas naujai atsakovui siunčiamas sąskaitas - faktūras, todėl iš viso už atsakovo buto daliai tenkančias išlaidas už šilumos energiją ji yra sumokėjusi, kaip minėta, 3036, 60 Eur sumą, kuri taip pat turi būti padengta, priteisiant ją visą iš atsakovo. Už akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lesto" (AB ESO) teiktas elektros tiekimo paslaugas į bendrojo naudojimo rūsio, laiptinės patalpas per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė patyrė 70,23 Eur išlaidų, todėl iš atsakovo prašo priteisti ½ dalį šios sumos, t.y. 35,12 Eur. Už savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Kretingos komunalininkas" teiktas atliekų išvežimo paslaugas iš atsakovo prašoma priteisti 49,32 Eur suma. Taip pat ieškovė patyrė 2865,55 Eur dydžio išlaidų daugiabučio namo ir šalių buto būtinajam išlaikymui, remontui ir atsakovo sugadintų buto dalių atstatymui, todėl iš atsakovo priteistina 1/2 dalis šių išlaidų, t.y. 1 432,78 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad dar iki santuokos nutraukimo 2008-08-13 butas buvo nudėvėtas ir reikalaujantis kapitalinio remonto, tačiau jo ieškovė neturėjo galimybės atlikti, nes privalėjo dengti atsakovo nevykdomus įsipareigojimus, kad butas nebūtų išvaržytas. Kaip nustatyta iš remonto išlaidas patvirtinančių įrodymų, remontas buvo atliekamas gan ilgą laiko tarpą, po truputį ir šiai dienai dar nėra užbaigtas

CK 6.51 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę. Trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko. Taigi, ieškovė reikalavimo teises įgijo ir CK 6.51 str. pagrindu.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 4897,80 Eur jos patirtų nuostolių bendrą sumą, šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.76 str., 6.51 str.).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.).

Tenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.), kurias sudaro 110,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4897,80 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 80 ct) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1110,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (110,00 Eur žyminio mokesčio, 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų), ieškovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Valdas Alška