Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. K. ir O. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 nuosprendžio, kuriuo:

G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

O. T. nuteista pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu O. T. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš G. K. ir O. T. solidariai priteista J. S. 748 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsG. K. ir O. T. nuteisti dėl apiplėšimo panaudojant peilį. O būtent už tai, kad jie, 2017-07-07, apie 14,50 val., netoli Savanorių pr. 74 namo, Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, O. T. priėjus prie nukentėjusiosios J. S. ir iš pastarosios rankinės ištraukus 700 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, kuris buvo 48 eurų vertės dėkle, su SIM kortele Tele 2 bei nubėgus link Gerosios Vilties stotelės, tuo metu G. K. stovėjęs nukentėjusiajai J. S. už nugaros, apkabinęs kaire ranka pastarosios kaklą, o dešinėje rankoje laikydamas sulenkiamą peilį ir prirėmęs peilį J. S. prie kaklo, pagrasino perpjauti kaklą, jei pastaroji vysis O. T.. Tokiu būdu O. T. su G. K., kuris grasindamas peiliu atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė svetimą – J. S. priklausantį 748 eurų vertės turtą.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistoji O. T. prašo panaikinti 2018-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir ją išteisinti, nes ji nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nurodo, kad ji turi nepilnametį vaiką, kurį augina, dalyvauja metadono programoje. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo pakeisti 2018-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir sušvelninti bausmę, nes peilio nebuvo. Prašo bylą išnagrinėti iš naujo. Atsiliepimai į skundą nepateikti.Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjos prašė apeliantų skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo. Apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą O. T. ir G. K. pripažino bendrininkaujant įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra baudžiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Nuteistoji O. T. neigia nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono pagrobimo metu buvusi įvykio vietoje. Nuteistasis G. K. neigia naudojęs peilį telefonui pagrobti, nurodo, kad telefoną iš nukentėjusiosios striukės kišenės ištraukė slapto ir iš karto pasišalino. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė nukentėjusiosios parodymais, bendrojo pagalbos centro duomenimis, duomenys dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės G. K. ir kt. bylos rašytine medžiaga. Bylos duomenimis, nukentėjusioji J. S. ir nuteistieji O. T., G. K. yra pažystami. O. T. ir G. K. įvykio metu buvo sugyventiniai. Visi trys neginčija, kad buvo kartu kaltinime nurodytą dieną ir vietoje, tačiau O. T. teigia, kad pasišalino iš įvykio vietos dar prieš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono pagrobimą, o G. K., kad jis vienas, neinformavęs O. T., slapta ištraukė iš J. S. striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną, nuėjo šlapintis ir pasišalino, telefono grobimo metu – nenaudojo peilio, pagrobimas buvo slaptas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad O. T. versiją dėl jos apkalbėjimo ir G. K. versiją dėl telefono pagrobimo slapta iš nukentėjusiosios striukės kišenės, paneigia nuo pat pradžių nuoseklūs nukentėjusiosios J. S. parodymai, kurie sutampa su bylos rašytine medžiaga. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė, kad ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su nuteistaisiais vartojo alkoholinius gėrimus ir po kurio laiko pasigedo savo mobiliojo telefono. Iš praeivės pasiskolinusi telefoną paskambino į savo telefoną ir pagal garsą jį surado uždengtoje batų dėžutėje, kuri buvo toje vietoje, kurioje anksčiau šlapinosi G. K.. Ji iš karto supratusi, kad telefoną ištraukė G. K., priekaištavo jam. Eidama telefoną įsidėjo į rankinę, bet rankinės neuždarė. Pamatė kaip O. T. atėjusi ištraukė jos telefoną iš rankinės ir greitai pradėjo eiti. Tuo metu G. K. ją apglėbęs ir prispaudęs peilį prie gerklės neleido jai eiti iki kol O. T. pasišalino. Paleista ji išprašė iš G. K. telefoną, apsimesdama, kad skambins O. T., tačiau paskambino į policiją ir pranešė apie jos telefono vagystę. Nukentėjusioji apibūdino peilio požymius, geležtės ilgį, kad jis buvo lenktinis ir nurodė mačiusi peilį, kai jis buvo pridedamas prie gerklės ir kai atitraukęs peilį nuo gerklės G. K. dėjosi jį atgal į kišenę. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė 2017-07-13 pareiškime policijai (t. 1, b. l. 1). Jos parodymai sutampa ir su bendrojo pagalbos centro duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji J. S. paskambinusi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta priklauso G. K., pranešė jog prie įvažiavimo į Vingio parką Geležinio Vilko g./ Gerosios Vilties g., Vilniuje, iš jos rankinės mergina išplėšė jos mobilaus ryšio telefoną ir pasišalino, pranešėja sulaikė kartu su ja buvusį jaunuolį (t. 1, b. l. 11-14). Iš bendrojo pagalbos centro įrašų matyti, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta du kartus. Pirmą kartą skambinusi moteris prisistatė J. S., kvietė policiją prie įėjimo į Vingio parką, prie Geležinio Vilko – Gerosios Vilties g., nurodė, kad mergina iš jos pavogė telefoną, ištraukdama jį iš rankinės, jai nepastebint, ir pabėgo, o vaikinas liko. Iš jos du kartus bandė pavogti telefoną. Vaikinas yra su ja. Antrojo skambučio metu ji patikslino, kad telefoną jai pavogė ne pačiame Vingio parke, o takeliu į dešinę, nuo Gerosios Vilties, prašė ekipažo kuo greičiau, nes vaikinas gali pabėgti (t. 2 b. l. 95-96). Šie įrodymai paneigia G. K. versiją, kad jis slapta iš nukentėjusiosios striukės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir nuėjęs šlapintis pasišalino, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusioji bendrajam pagalbos centrui dėl telefono pagrobimo skambino būtent iš nuteistojo telefono, kas patvirtina, kad patvirtina G. K. ir nukentėjusiosios buvimo faktą po telefono pagrobimo.Pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, apygardos teismas neturi pagrindo. O. T. iškelta versija dėl apkalbėjimo nieko nepagrįsta ir vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pritartina ir apylinkės teismo argumentui, kad nagrinėjamu atveju teismo vidinį įsitikinimą dėl O. T. ir G. K. bendrų veiksmų bei peilio panaudojimo, stiprina ir duomenys, gauti klausantis G. K. pokalbių mobiliaisiais tinklais, kur užfiksuota kaip jis organizuoja dar vieno asmens analogišką plėšimą (nusivedus kartu vartoti alkoholinius gėrimus) atimant jo mobiliuosius telefonus „Apple“ ir „Samsung“, taip pat rengiamasi naudoti fizinį smurtą, liepiama bendrininkui turėti smurtinį įrankį – beisbolo lazdą, kurią turėtų perduoti O.. O. T. anksčiau teista už telefono pagrobimą plėšimo būdu panašiomis aplinkybėmis. Abu nuteistieji nedirbantys, neturintys pastovaus, legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai buvo nustatyta, kad nuteistieji veikdami bendrai, pasiskirstę vaidmenimis, G. K. panaudojant peilį įvykdė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismo nuosprendžio motyvai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra teisingi ir pagrįsti, o nuteistųjų O. T. ir G. K. apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jų padarytą veiką kvalifikuoti pagal švelnesnę minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį ar juos išteisinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų O. T. ir G. K. apeliacinius skundus atmesti.