- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-213-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01321-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Vakarų verslo projektai“
- Ieškovas
- UAB „Kraštovaizdžio tvarkymas“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-213-163/2015
2015 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Vakarų verslo projektai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ieškinį atsakovei UAB „Vakarų verslo projektai“ dėl pažeistų teisų gynimo ir kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti atsakovės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2033 kv. m. ploto ir 5 m pločio kelio servitutą su teise praeiti, pravažiuoti transporto įprastomis ir sunkiasvorėmis priemonėmis bei kita technika, pagal matininkės E. M. 2014-07-16 paruoštą servituto nustatymo schemą.
Ieškovė, siekdama užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei ardyti, nukasti, užtverti ar kitaip trukdyti ieškovei naudotis kelio Nr.94-H-5, 1990 kv. m ploto kelio atkarpa, esančia atsakovės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl atsakovės atliekamų aktyvių veiksmų – kliūčių ant atsakovės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančio kelio statymo, negali patekti ir eksploatuoti Birbinčių smėlio ir žvyro karjero, todėl kasdien patiria ženklius nuostolius. Be to, atsakovė siekia pakeisti žemės sklypo paskirtį ir nuardyti esamą kelią. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2014-08-14 priėmė naują sprendimą bei konstatavo, kad atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryti tam tikri pažeidimai ir pasiūlė nustatyti servitutą per atsakovės žemės sklypą. Pabrėžė, kad į karjerą su sunkiasvorėmis mašinomis, kurių pakrautų svoris yra 36 tonos, draudžiama važiuoti per Birbinčių gyvenvietę sunkiasvorei technikai, viršijančiai 10 t, Birbinčių kaimo bendruomenė nesutiko leisti važiuoti per gyvenvietę, tam prieštaravo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-30 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovei ardyti, nukasti, užtverti ar kitaip trukdyti ieškovei naudotis kelio Nr.94-H-5, 2300 kv. m. ploto atkarpa, esančia atsakovės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Įpareigojo atsakovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos, pašalinti kliūtis ieškovei naudotis per atsakovės žemės sklypą vedančiu keliu. Nurodė, kad tikslinga palikti padėtį, buvusią iki ginčo – suteikiant galimybę ieškovei naudotis ginčo keliu iki byloje bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų ant ginčo kelio atlikti kitus darbus, kurie ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju apsunkintų realų ir operatyvų sprendimo įvykdymą ar padidintų išlaidas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Teismas, siekdamas ginčo šalių interesų pusiausvyros, vadovaudamasis CPK 146 str., įpareigojo ieškovę užtikrinti atlyginimą nuostolių, kuriuos atsakovė gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. iki 2014-11-05 į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 20 000 Lt arba iki tos pačios datos pateikti banko garantiją. Pažymėjo, kad per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų ieškovei gali būti skiriama iki 1 000 Lt bauda atsakovės naudai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Jei teismas nuspręs, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo pakeisti nutarties dalį dėl galimų atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Lt arba pateikti banko garantiją, o ieškovei nurodytų įpareigojimų neįvykdžius panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovė, pakartotinai pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių papildomų naujų aplinkybių, kurių nebūtų nurodžiusi 2014-07-18 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, nepranešęs atsakovei apie pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikė teisės atsakovei pateikti savo argumentų ir tokiais veiksmais pažeidė civilio proceso teisėtumo, rungimosi principus. Ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo. Ieškovė turi privažiavimą į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą kitu keliu, einančiu ne per atsakovės sklypą, tačiau ieškovė to daryti nenori, nes tikėtina, kad tai nėra ekonomiškai naudinga. Nepagrįstas teismo argumentas, kad būtina palikti padėtį buvusią iki ginčo – suteikiant galimybę ieškovei naudotis ginčo keliu iki bus priimtas sprendimas, nes ieškovė niekada neturėjo teisės ir nesinaudojo per atsakovės sklypą einančiu vidaus keliu. Teismas pažeidė principą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovės nuosavybės teises, daro žalą atsakovės verslui, darbų organizavimui ir jų saugumui. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis kelias, skirtas tik šio savininko poreikių tenkinimui, įrengtas atsakovės lėšomis ir jis nėra bendro naudojimo keliu, be to, šis kelias yra laikinas ir patenka į bendrą žemės sklypo plotą, kuriame yra eksploatuojamos naudingos iškasenos. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikė ieškovei teisę neatlygintinai naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Teismas, taikydamas galimų atsakovės nuostolių užtikrinimo institutą, neargumentavo kuo remiantis atsakovės nuostolius įvertino tik 20 000 Lt, nes byloje buvo pateikti įrodymai apie galimus didesnius atsakovės patiriamus nuostolius. Teigia, kad kelias, kuriuo leista važiuoti ieškovės sunkiasvorėms mašinomis, yra įrengtas ir prižiūrimas atsakovės lėšomis, dėl ieškovės sunkiasvorių transporto priemonių – kelias patiria papildomas apkrovas, nusidėvi, atsiranda duobės, todėl atsakovei atsiranda papildomi kelio priežiūros kaštai. Šio kelio įrengimas kainavo – 125 974,30 Lt, ieškovė nepaneigė kelio įrengimų išlaidų, todėl teismo sprendimas galimus nuostolius įvertinti tik 20 000 Lt yra visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas. Taip pat visiškai neaišku kokia norma pagrįsta sankcija už teismo įpareigojimų nevykdymą, kuria teismas nustatė ieškovei 1 000 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sureguliavo ginčo santykius iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė įvairiais būdais trukdo naudotis keliu. Teigia, kad neturi jokio privažiavimo su sunkiasvore technika prie jai nuosavybės teise priklausančio karjero ir negali jo eksploatuoti. Atsakovei pakeistus žemės sklypo paskirtį iš miško į naudingųjų iškasenų ir nukasus ginčo kelią, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-02-22 sprendimu Nr. T11-138 patvirtintame detaliajame plane yra numatytas kelias per atsakovės sklypą. Šis kelias yra bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelias. Mano, kad atsakovės prašymas padidinti nuostolių užtikrinimą yra nepagrįstas ir neįrodytas, be to jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei ardyti, nukasti, užtverti ar kitaip trukdyti ieškovei naudotis kelio Nr.94-H-5, 2300 kv. m. ploto atkarpa, atsakovės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Apeliantė teigia, kad teismui nebuvo pagrindo iš naujo nagrinėti ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas byloje nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-22 nutartimi išnagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-07-18 nutarties ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Tačiau toks teismo procesinis sprendimas neužkerta ieškovei teisės pakartotinai reikšti motyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Įvertinus byloje surinką papildomą medžiagą, ieškovės papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakartotinai spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atmestini atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas atsakovei apie pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apribojo atsakovės teisę pareikšti savo argumentus bei pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina (CPK 147 str. 1 d., redakcija, galiojanti nuo 2011-10-01). Taigi galiojant naujai CPK 147 straipsnio 1 dalies redakcijai, klausimą, ar informuoti atsakovę apie ieškovės paduotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendžia kiekvienu atveju įvertinęs faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nusprendęs, kad jų pakanka klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, pagrįstai jį nagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepranešdamas apie tai atsakovei ir procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad teismas apribojo atsakovės teises pateikti atsikirtimus nagrinėjamu klausimu, kadangi atsakovei įstatymo yra užtikrinta teisė, nesutinkant su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją apskųsti ir pateikti savo argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Minėta teise atsakovė pasinaudojo.
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl kelio servituto atsakovės žemės sklype nustatymo, ieškovė įrodinėja, kad atsakovė įvairiais būdais trukdo jai naudotis bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus keliu einančiu per atsakovės žemės sklypą ir dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir eksploatuoti Birbinčių smėlio ir žvyro karjero.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vykdo veiklą – smėlio ir žvyro išgavimas. Ieškovė 2011-11-30 nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kuriame pradėjo vykdyti veiklą – žvyro ir smėlio išgavimą. Ieškovė į šį žemės sklypą gali patekti keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini) arba iš rajoninio kelio Nr. 227 (duomenys neskelbtini) keliu, toliau sukant žvyruotu keliu per atsakovės žemės sklypą. Bylos duomenys patvirtina, kad Šilų gatve yra draudžiamas eismas transporto priemonėms, kurių bendra masė didesnė kaip 10 tonų, ieškovės naudojamų transporto priemonių svoris viršija šį leistiną svorį, ieškovė kreipėsi į Birbiančių kaimo bendruomenę, kad jai būtų leista važiuoti iki jai priklausančio žemės sklypo keliu, einančiu per Birbinčių kaimą (duomenys neskelbtini)gatve, tačiau Birbinčių kaimo bendruomenė nesutiko, kad ieškovės sunkiasvorės transporto priemonės važiuotu (duomenys neskelbtini) keliu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2014-10-28 rašte pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2013-02-22 sprendimu Nr. T11-138 patvirtino ieškovės ir A. J. žemės ūkio žemės paskirties žemės sklypo detalųjį planą, kuriame nustatė, kad ieškovė į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patenka per atsakovės žemės sklypą. Įvertinus šias aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu neturi kito privažiavimo su sunkiasvore technika prie jai priklausančio karjero ir negali jo eksploatuoti, išskyrus tik keliu einančiu per atsakovės žemės sklypą. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovės teigimu atsakovė ketina pakeisti žemės sklypo paskirtį, panaikinti ginčo kelią ir ant ginčo kelio vykdyti darbus, todėl egzistuoja objektyvi ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė. Preliminariai įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, jame išdėstytus faktinius argumentus bei pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir įrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iki šalių ginčo išsprendimo iš esmės būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti atsakovei ardyti, nukasti, užtverti ar kitaip trukdyti ieškovei naudotis ginčo keliu, esančiu atsakovės sklype. Šiuo atveju taikytos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), kurių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmenų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Pažymėtina, kad vien dėl to, jog teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė iš dalies sutampa su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais, tai neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones išsprendė klausimus, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė į ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir pagrįstai savo iniciatyva pareikalavo ieškovės užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą (CPK 146 str.). Apeliantė teigia, kad teismo taikyta nuostolių užtikrinimo suma yra per maža ir prašo ją padidinti iki 50 000 Lt. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad jei ji mano, kad teismo taikyta nuostolių užtikrinimo suma yra per maža, ji turi teisę pirmosios instancijos teismui pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Kadangi atsakovė tokio teismui prašymo nebuvo pateikusi ir teismas iš esmės jo nenagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydžio.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovei terminas įmokėti atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui sumą yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas nustatyti ieškovei naują terminą iki 2015-02-13 įmokėti 20 000 Lt sumą į teismo sąskaitą atsakovės nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti banko garantiją (CPK 146 str.). Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pasekmės už teismo įpareigojimų neįvykdymą, t. y. ieškovui nesumokėjus galimų nuostolių atsakovui atlyginimo užtikrinimui skirtų pinigų į teismo sąskaitą arba nepateikus banko garantijos per teismo nustatytą terminą, teismui yra pagrindas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio galiojimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei UAB „Kraštovaizdžio tvarkymas“ naują terminą iki 2015-02-13 įmokėti 20 000 Lt atsakovės UAB „Vakarų verslo projektai“, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, į Klaipėdos rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti banko garantiją ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.