- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- ATP-718-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-00697-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., paskiriant jai administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius V. Ž. V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATTP 0431-0436 dėl to, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., kadangi jos vadovaujamos įmonės naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011 m. spalio 14 d. leido dirbti mokinei L. P., esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su ja darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimu V. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nubausta administracine nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimu ir pripažinti ją nekalta.
Apeliantė teigia, jog jai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorei nebuvo žinoma, kad L. P. yra sumaniusi įsidarbinti jos vadovaujamoje įmonėje. Tvirtina, kad jokio pokalbio ar derybų su L. P. nebuvo. Nurodo, jog L. P. nebuvo priimta į darbą, nedirbo ir nedirba UAB (duomenys neskelbtini), su ja nėra ir nebuvo jokių darbo santykių, todėl ir nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Apeliantė nežino, dėl kokių priežasčių L. P. parašė pasiaiškinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime teigiama, jog apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliantės kaltė visiškai įrodyta bylos medžiaga. Pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos DK 99 str. 3 d. darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Atsiliepime detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalys, numatančios bendrovės direktoriaus atsakomybę už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, įtvirtinančios tai, jog direktorius priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Atsiliepime nurodoma, jog L. P. buvo pasiūlyta pabandyti dirbti, ji mokėsi, tuo tarpu išbandymo, sudarant darbo sutartį, sąlygos ir pagrindai yra numatyti DK 105 str., kuris numato darbo sutarties sudarymą. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, jog su L. P. nebuvo sudaryta darbo sutartis. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog V. M. veiksmai atitinka DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatytus nelegalaus darbo požymius ir teisingai klasifikavo kaip pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., o įvertinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos skyrimui, paskyrė mažiausią baudą, numatytą įstatymo sankcijoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. V. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., įrodytas byloje surinkta medžiaga.
Apeliantės V. M. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta L. P. 2011 m. spalio 14 d. paaiškinimu, kad ji 2011 m. spalio 13 d. susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu Aldu, dėl darbo vietos, darbo laiko, darbo užmokesčio, t.y. kad ateis mokytis dirbti, 2011 m. spalio 14 d. bandė dirbti; patikrinimo aktu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriuose nurodyta, jog patikrinimo metu naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo rasti du dirbantys UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai: iš jų tik barmenas K. N. pateikė darbo pažymėjimą, L. P. darbo pažymėjimo neturėjo, paprašyta užpildė VDI patvirtintos formos paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2011 m. spalio 14 d. atėjo mokytis dirbti, dėl darbo tarėsi su Aldu, sutarė dirbti 4 val. nuo 22.00 val. iki 2.00 val., darbo užmokestis bus mokamas nuo gaunamo pelno, darbo sutartis su ja nesudaryta, patikrinimo metu ji kartu su barmenu K. N. aptarnavo klientus, pilstė alų, plovė panaudotus bokalus, L. P. mokėsi dirbti (b. l. 4-5, 6); integracijos su Sodra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo duomenų bazės išrašu (b. l. 7); darbo sutarčių registravimo žurnalo išrašu (b. l. 12-14), liudytojo K. V. parodymais, kad užėjęs į barą, jame rado už baro du darbuotojus: K. N. pilstė alų, o L. P. buvo prie kriauklės ir plovė ar sausino stiklinius bokalus. Keletas stiklinių bokalų kabėjo ir virš baro. Bare buvo 10-12 žmonių. L. P. buvo be prijuostės, ji buvo už baro. Darbuotojai buvo paprašyti pateikti savo darbo pažymėjimus. K. N. pateikė savo darbuotojo pažymėjimą, kuris buvo be nuotraukos. Tada jis buvo paprašytas pateikti savo asmens tapatybės dokumentą. Pateikus šį dokumentą, informacija buvo sutikrinta, ji atitiko Sodros duomenis. L. P. į Sodros duomenis įtraukta nebuvo, todėl ji buvo paprašyta pateikti nustatytos formos paaiškinimą, kurį pateikė V. Ž.. Jis L. P. trumpai paklausė, ką ji čia daranti. Ji atsakė, kad bando dirbti, mokosi. K. N. paaiškino, kad L. P. atėjo pasimokyti dirbti (b. l. 34-35); R. J. paaiškinimais, jog ji kartu su darbo inspekcija vykdė planą „Saugus baras“ – tikrino barus, tame tarpe ir barą, esantį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Užėjusi į barą, pamatė du asmenis, kurie dirbo už baro, aptarnavo klientus, du klientai sėdėjo prie baro. Po to ji nuėjo ieškoti nepilnamečių. Neprisimena, ar asmenys už baro buvo su specialiais drabužiais. Mergina buvo apklausinėjama V. Ž. prie staliuko (b. l. 48), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės, L. P., UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimais, duotais teisme, kurie nėra nuoseklūs, prieštaringi dėl tam tikrų aplinkybių. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti darbo inspektoriaus K. V., policijos pareigūnės R. J. parodymais, juolab, kad juos pagrindžia ir kita bylos medžiaga.
V. M., liudytojų L. P., A. M. ir K. N. parodymai, kad L. P. naktiniame bare neatliko darbines funkcijas, pagrįstai apylinkės teismo vertinami kritiškai, nes jie paneigti byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, nelegalaus darbo tyrime akte nurodyta, kad L. P. kartu su K. N. už baro aptarnavo klientus, pilstė alų, plovė panaudotus bokalus. K. V. ir R. J. nurodė, kad patikrinimo metu L. P. buvo rasta už baro, kuris nuo klientų erdvės atribotas varteliais, to neneigė L. P. ir A. M.. Iš K. V. parodymų matyti, kad L. P. plovė stiklinius bokalus. Atkreipiamas dėmesys, jog, nors apeliantės, K. N. paaiškinimuose nurodyta, kad pareigūnai negalėjo matyti L. P. plaunančios bokalų, nes jų bare naudojama vienkartinė tara, tačiau, kaip matyti iš pateiktų baro patalpų nuotraukų, bare buvo naudojama ir stiklinė tara (b. l. 46).
Skundžiamame nutarime teisingai konstatuota ir tai, kad, nors V. M. rašytiniame paaiškinime ir teisme nurodė, jog ji niekada nesitarė su L. P. dėl jos darbo bare, su ja asmeniškai niekada nebendravo, tačiau tiek pati L. P., tiek apklausta A. M. nurodė, kad L. P. yra kalbėjusi su V. M. dėl galimybės dirbti bare. Iš L. P. parodymų, duotų teisme matyti, kad ji buvo bare žiūrėti barmeno darbo, nes jai buvo pasakyta, kad jai bare reikės dirbti vienai (b. l. 36). Tuo tarpu išanalizavus L. P. 2011 m. spalio 14 d. paaiškinimą, matyti, kad ji dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės vadovu Aldu (b. l. 8). Esant šioms aplinkybėms, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pokalbis L. P. su UAB (duomenys neskelbtini) direktore V. M. ar jos sūnumi Al. M. (UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku) dėl darbo sąlygų visgi įvyko.
Taip pat pažymima, kad išbadymo, sudarant darbo sutartį sąlygos ir pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos DK 105 str., kuriame nustatyta, kad išbadymo laikotarpiu darbuotojui turi būti taikomi visi darbo įstatymai, tai turi būti numatyta darbo sutartyje, ši darbo sutartis galioja nuo jos pasirašymo. Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo nustatyta, kad darbo sutartis su L. P. nebuvo sudaryta, todėl 2011 m. spalio 14 d. L. P. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nesudarius su ja darbo sutarties. Be to, nors L. P. nurodė, kad ji nedirbo, bet tik atėjo pažiūrėti, kaip dirbama bare, visgi pastaroji taipogi buvo nurodžiusi, kad ji iki 2011 m. spalio 14 d. dažnai lankydavosi bare po darbo, po mokyklos, savaitgaliais, taigi darbo pobūdis, klientūros ratas jai turėjo būti matyti ir žinomi. Tuo tarpu liudytojos A. M. teiginys, jog L. P. negalėjo dirbti bare, nes tuo metu ji turėjo darbą, paneigtas pažyma, gauta iš Sodros, kurioje matyti, jog 2011 m. spalio 14 d. L. P. nesiejo darbo santykiai su kitu darbdaviu.
Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad V. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę (duomenų, jog praeityje būtų bausta administracine tvarka, nėra, dirba), į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir pagrįstai paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą baudą, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.