Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A“ vairuotoju, teistas: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-07-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; Vilniaus apygardos teismo 2016-01-22 nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams šešiems mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo red. Nr. XII-1554), bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, per šį laiką įpareigojant nebendrauti su A. S. ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:

jis, laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-08-18, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, atsakingu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (toliau ir – BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalimis, už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas BAĮ 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-08-18 jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarė sandorius, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų už 2015 metų rugpjūtį – gruodį bei už 2016-01-01 – 2016-08-16 laikotarpius, dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2016-08-18.

Kaltinamojo D. S. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų K. N., Ž. G., A. R. parodymais, specialisto išvada, pareiškimais.

Kaltinamasis D. S. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo visiškai pripažino ir parodė, kad nuo 2014 metų bendravo su K. N.. 2015 metų kovą K. N. pasiūlė jam tapti bendrovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu norėjo iš AB ,,Šiaulių banko“ gauti lizingą sunkiajai technikai įsigyti, lizingo laiduotoju. K. N. paaiškino, kad jeigu jis sutiks tapti lizingo laiduotoju, bus įdarbintas minėtoje bendrovėje direktoriaus pareigose ir įmonė kiekvieną mėnesį jam mokės atlyginimą. Tuo metu neturėjo darbo, sutiko su pasiūlymu. Žodžiu su K. N. susitarė, kad jis realiai įmonei nevadovaus, jokių sprendimų nepriiminės, jokios veiklos savavališkai nevykdys, bus tik faktinis vadovas. Jam tokia situacija tiko, kadangi taip galėjo stebėti pinigų, už kuriuos laidavo, panaudojimą. Nuo 2015-08-14 tapo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, o nuo 2016-01-21 tapo vieninteliu bendrovės akcininku. Kai tik tapo bendrovės direktoriumi, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su AB ,,Šiaulių banku“ pasirašė 60000 eurų paskolos sutartį. Jis, kaip fizinis asmuo, tapo paskolos laidotuoju. Bendrovės direktoriumi ir akcininku buvo iki 2016-05-01. 2016-05-01 visas bendrovės akcijas padovanojo K. N., ir pastarasis buvo paskirtas bendrovės vadovu. Ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jo bendrovės vadovavimo laikotarpiu vykdė kažkokią veiklą, nežino. K. N. retkarčiais atveždavo jam dokumentus, kuriuos reikėdavo pasirašyti, į pasirašomų dokumentų turinį nesigilino, dokumentus pasirašydavo ir atiduodavo K. N., kuris bendrovei vadovavo realiai. Bendrovė turėjo banko sąskaitą AB ,,Šiaulių banke“, prie kurios prisijungimus turėjo tik K. N.. Visus prisijungimus atidavė K. N. po lizingo suteikimo išėjęs iš banko patalpų. Ar bendrovė turėjo kasą, nežino, jos nematė. Jam tapus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,B“. 2015 metų gruodį iš UAB ,,B“ paskambino administratorė ir informavo, kad UAB ,,B“ nuo 2016-01-01 nutraukia buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su bendrove, tačiau dėl kokių priežasčių, jam nepaaiškino. Jis susisiekė su K. N., pastarasis paaiškino, kad jeigu nori nutraukti sutartį, tegu ir nutraukia. Jis pradėjo nerimauti dėl to, kad niekas netvarkys bendrovės buhalterinės apskaitos, kad gali turėti problemų su banku dėl laidavimo, todėl pradėjo ieškoti, kas galėtų tvarkyti bendrovės apskaitą. Kažkas pasiūlė jam UAB ,,C“, kuriai vadovavo A. R., paslaugas. 2016 metų kovą susitikęs su A. R. paaiškino situaciją, kad UAB ,,B“ nuo 2016-01-01 atsisakė tvarkyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir šiuo metu jam reikalinga įmonė, kuri toliau tvarkytų bendrovės buhalteriją. Su A. R. nuvažiavo į UAB ,,B“ ofisą, kur pastarasis susipažino su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Jis visus bendrovės dokumentus pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą paėmė iš UAB ,,B“ ir juos pakrovė į A. R. automobilį. A. R., susipažinęs su bendrovės dokumentais, sutiko tvarkyti bendrovės apskaitą. Tuo pat metu Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patikrinimą dėl įmonės atliktų pirkimų-pardavimų. Patikrinimui buvo pateikti bendrovės dokumentai. Jis nesigilino į situaciją, kadangi nieko nesuprato buhalterinėje apskaitoje. Paprašė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atstovautų A. R.. Patikrinime aktyviai dalyvavo ir pats K. N., kuris viską žinojo apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdytą veiklą. Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu buvo tikslinamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ deklaracijos, kokios tiksliai ir už kokį laikotarpį, jis neatsimena. Prisijungimus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaracijų teikimo tinklalapio turėjo jis ir pagal įgaliojimą turėjo A. R.. Deklaracijas tikslino tiek jis, tiek A. R.. Jis tikslinamas deklaracijas tik pasirašydavo, o deklaracijas paruošdavo ir užpildydavo A. R.. Kai kurias deklaracijas pasirašinėjo pats A. R.. K. N. dėl susiklosčiusios situacijos nieko neaiškino, jis tik sakydavo, kad viską sutvarkys. 2016 metais, nuo vasario, kai iš AB ,,Šiaulių banko“ jam pradėjo siųsti laiškus, kad nėra grąžinama paskola, pradėjo sakyti K. N., kad nenori toliau būti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, nenori turėti nieko bendra su minėta bendrove ir pageidauja, kad bankui būtų grąžinta paskola. 2016-05-01 padovanojo visas bendrovės akcijas K. N. ir išėjo iš įmonėje užimamų direktoriaus pareigų. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iki šiol AB ,,Šiaulių bankui“ negrąžino paskolos. Visus turimus dokumentus be dokumentų priėmimo-perdavimo akto atidavė K. N.. Nuo 2016 metų gegužės nieko bendra su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturėjo. (5 tomas, 30-31 b. l.)

Papildomai apklaustas D. S. parodė, kad išsamiai susipažinęs su 2019-04-09 jam įteiktu pranešimu apie įtarimą padarius BK 223 straipsnyje numatytą veiką, dėl jos padarymo prisipažįsta pilnai. Nurodė, kad supranta, jog, būdamas bendrovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus, bet to nedarė. Nežino, kur šiuo metu yra bendrovės dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 metų rugpjūčio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašo baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu užbaigti supaprastinta tvarka. (5 tomas, 35-36 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo veika įrodyta liudytojų K. N. (4 tomas, 107-108, 109-110 b. l.), Ž. G. (4 tomas, 128 b. l.), A. R. (3 tomas, 112-113 b. l.) parodymais, UAB ,,B“ pateiktu 2016-04-11 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, 90-100 b. l.), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų 2016-11-08, 2016-11-10, 2016-11-15, 2018-07-11 raštais dėl turimų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo (3 tomas, 63-88, 114-115 b. l.), Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” 2016-09-09 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 47-198 b. l., 2 tomas, 1-141 b. l.), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos 2018-09-21 išvada (4 tomas, 1-71 b. l.).

BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. BAĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų už 2015 metų rugpjūtį – gruodį bei už 2016-01-01 – 2016-08-16 laikotarpius, dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2016-08-18.

Kadangi nustatyti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką įstatymas įpareigoja ūkio subjekto vadovą, tad D. S. dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius, inkriminuotas pagrįstai , jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, D. S. baustinas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nusikalstama veika finansų sistemai, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. S. anksčiau teistas (5 tomas, 16-23 b. l.), baustas administracinėmis nuobaudomis (5 tomas, 24-28 b. l.), dirba, išsituokęs, duomenų apie psichikos ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą.

Atsižvelgdamas, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirtoji bausmė, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad D. S. atliktina bausmė yra 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

D. S. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.