Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, gynėjui advokatui Povilui Pečiukevičiui, nuteistajai E. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 1 d. ir nuteista 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. D. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteista iš E. Ž. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteista už tai, kad 2008 m. rugsėjo 29 d., apie 21.16 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 11 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 28, 37 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jai iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją D. M., tuo padarydama D. M. dešinio blauzdikaulio skeveldrinį lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistoji E. Ž. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendį ir prašo jį pakeisti – atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, o nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Mano, kad vadovaujantis BK 39 str. yra visos sąlygos ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Yra trys jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, prisipažino baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino žalą. Nurodo, kad nedelsdama po eismo įvykio iškvietė nukentėjusiajai medikus, ją lankė ligoninėje, o draudimo bendrovė UAB „BTA draudimas“ atlygino visą turtinę žalą ir 1000 eurų arba 3452,80 Lt neturtinę žalą. Be šios žalos atlyginimo, dar ir mama V. Ž. jos valia nukentėjusiajai davė 300 Lt. Apeliantė teigia, kad teismo priteistą 2000 Lt žalą nukentėjusiajai galėtų atlyginti tik po 5 metų, nes tik tuomet įgijusi specialybę galės pradėti dirbti. Mano, kad neturtinė žala buvo priteista visai neatsižvelgus į jos turtinę padėtį, kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo gimnazijos mokinė, tėvų išlaikoma, planavo studijuoti. Nurodo, kad ir pati nukentėjusioji buvo neatsargi, nes į važiuojamąją kelio dalį įžengė neįsitikinusi, kad yra saugu. Be to, nors ir ėjo per pėsčiųjų perėją, tačiau buvo neblaivi, neįvertino tai, kad lijo ir kelio danga buvo slidi. Teismas, įvertinęs pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą galėjo laikyti, kad jai žala – 3752,80 Lt jau yra pilnai atlyginta, kas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Atsiliepime į nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą nukentėjusioji D. M. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Mano, kad nuteistosios padėties nelengvina tas faktas, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo draudimo išmoką, nes tai yra draudiko pareiga, apibrėžta įstatymo. Nukentėjusioji jai žalos neatlygino ir dar siekia išvengti atsakomybės už padarytą, nors ir netyčinę, nusikalstamą veiką. Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad ji neįvertinusi aplinkos sąlygų ir situacijos įžengė į pėsčiųjų perėją. Mano, kad tik dėl nuteistosios nesilaikymo KET reikalavimų, kilo sunkios pasekmės. Teigia, kad nuteistoji leidžia sau užsiimti teismo funkcijomis pati nustatydama padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų jai jau yra atlikta keletą operacijų, liko iš dalies darbinga, taip pat nėra žinomos pasekmės ateityje.

Teismo posėdyje nuteistoji pareiškė atsisakanti apeliacinio skundo jo dalyje dėl teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atlygino nukentėjusiajai 2000 Lt bei prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas P. Pečiukevičius ir prokurorė prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti, pritaikius BK 39 str.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taigi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Pagal teismų formuojamą praktiką tais atvejais, kai kaltininkui valdant ar naudojant transporto priemonę, kuri yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiesiems asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala, ir žalą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytose ribose atlygina draudimo įmonė (draudikas), o likusią dalį – pats kaltininkas (draudėjas), teismas tokį dalinį žalos atlyginimą pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas atlygina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2; išvadų 14 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „BTA draudimas“ įstatymo nustatytose ribose atlygino visus nukentėjusiosios D. M. bei Valstybinės ligonių kasos reikalavimus dėl nuteistosios E. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės bei dalies neturtinės žalos (b. l. 160-161) bei, kad nuteistosios E. Ž. mama dar ikiteisminio tyrimo metu D. M. už gydymą davė 300 Lt (b. l. 113). Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai D. M. priteistą neturtinės žalos sumą – 2000 Lt nuteistoji E. Ž. gera valia atlygino iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Grynųjų pinigų pervedimo kvitas Nr. 374360516) . Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija pripažįsta E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji savo noru atlygino padarytą žalą ( BK 59 str. 1 d. 3 p.)

Pagal BK 39 str. asmuo, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistoji E. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteista, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, kas šiuo nuosprendžiu pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turi pagrindo konstatuoti, kad yra visos BK 39 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kolegija, atleisdama E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgia į tai, kad E. Ž. įvertino savo veiką ir padarė reikiamas išvadas, t.y. visiškai pripažino savo kaltę, blogai vertino savo poelgį, pergyveno, gailėjosi, lankė nukentėjusiąją ligoninėje ir jos atsiprašė, atlygino žalą, yra jauno amžiaus, mokosi VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos I kurse, yra tėvų išlaikoma, padaryta veika buvo atsitiktinė jos neapgalvoto elgesio pasekmė ir laiko galimu neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 331 str. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 39 str., atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti.