Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-354/2008

1.2.14.1.1., 1.2.14.1.2.2., 2.4.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš M. B.) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. K.) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš A. B.) laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie subendrintos bausmės pridėta pagal 2003-10-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką A. V. įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime ir pagal Europos arešto orderį areštinėje išbūtas laikas nuo 2004-02-11 iki 2004-02-13, nuo 2004-02-17 iki 2004-02-18, nuo 2008-04-27 iki 2008-05-06, nuo 2008-05-07 iki 2008-08-19.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais T. S. ir V. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis kartu su T. S., būdami girti, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, t. y. 2004-02-11 apie 1 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), išlauždami 20,00 Lt vertės durų užraktą įsibrovė į patalpą – M. B. priklausantį butą, iš kurio pagrobė M. B. priklausančius – 1,5 kg rūkyto kumpio 15,00 Lt vertės, 0,5 l talpos stiklainį su grietine 2,00 Lt vertės, tuo padarydami M. B. 37,00 Lt turtinę žalą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad, kad veikdamas kartu su V. S., įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, t. y. 2004-02-17 apie 13 val. 45 min. užėjo į A. K. butą, esantį Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė A. K. priklausančius daiktus: 50,00 Lt vertės televizorių, 10,00 Lt vertės televizoriaus anteną, 10,00 Lt vertės radijo imtuvą, 10,00 Lt vertės stiklinį grafiną, 5,00 Lt vertės stalinį laikrodį, 10,00 Lt vertės plaukų kirpimo mašinėlę, 7 pakelius cigarečių „Prima“ bendros 9,10 Lt vertės, tuo padarydami A. K. 104,10 Lt turtinę žalą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2004-03-13 apie 7 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), pagrobė A. B. priklausantį 400,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola C 350“, kuriame buvo TELE 2 „PILDYK“ kortelė be vertės, bei 10,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ kroviklį, tuo padarydamas A. B. 410,00 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. A. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir vieną nusikaltimą pagal BK 178 str. 1 d. To neginčija ir pats apeliantas, prašydamas skirti jam mažesnę bausmę.

Skirdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Šio straipsnio 2 dalis reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas įvertintų atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinktų švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Apylinkės teismas įvertino tą aplinkybę, kad apeliantas nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus (18 metų), tačiau pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad apeliantas nusikalto būdamas teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. 2002 m. birželio 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (t. 2, b. l. 26) buvo nuteistas už nusikaltimą nuosavybei ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2 metams) vykdymas atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliantas padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas to paties teismo 2003 m. spalio 9 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 27-28) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vėl atidėtas 1 metams. Tačiau A. V. išvadų nedarė, toliau pažeidinėjo įstatymus – 2003-11-27 padarė smulkią vagystę pagal ATPK 50 str. (t. 2, b. l. 29), o 2004 metais, vos per mėnesį, padarė du apysunkius ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Pažymėtina ir tai, kad bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, A. V. pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, kur 2006-03-02 Kladno apygardos teismo (Čekijos Respublika) buvo nuteistas, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 30 mėnesių, kurią pilnai atliko, ir tuomet buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos Arešto Orderį (t. 3, b. l. 75-80; 128; 147; 151).

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ankstesni teismų sprendimai, apeliantui skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kelis kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir Lietuvoje, ir užsienyje. Visos šios aplinkybės byloja apie susiformavusias apelianto antivisuomenines nuostatas, polinkį pažeidinėti įstatymus. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. paskyrė griežčiausią iš BK 178 str. 1 d. ir 2 d. sankcijose numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis A. B. pareikšto 10 Lt civilinio ieškinio atsisakė, kad nukentėjusieji M. B. ir A. K. civilinių ieškinių nepareiškė. Todėl kolegija preziumuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimais A. V. nepadarė žymios žalos nukentėjusiesiems. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs visus tris nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat ir į tai, kad M. B. turto vagystę A. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir ką pagrįstai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais yra žymiai mažesnės už BK 178 str. 1 d. ir 2 d. sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Tokios bausmės, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežtos. Bendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas BK 63 str. nuostatų taip pat nepažeidė – prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (laisvės atėmimo 8 mėnesiams) iš dalies pridėjo (bendrai tik 8 mėnesius) už kitus du nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 1 mėnesiui bausme, prie pastarosios pridėjo tik 11 mėnesių skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, kas atitinka BK 64 str. nuostatoms. Iš esmės, A. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – tai jo nubaudimas už penkias nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu ankstesniais Akmenės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 18 d. ir 2003 m. spalio 9 d. nuosprendžiais bei skundžiamu nuosprendžiu. Todėl kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, kaip teigia apeliantas.

Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę. Tai, kad nuteistasis užsienio valstybėje jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ar skirti švelnesnę bausmės rūšį. Priešingai, tai, kad A. V. pasislėpęs nuo teismo pažeidinėjo ir užsienio valstybės įstatymus, už ką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, leidžia daryti išvadą tik apie didesnį jo pavojingumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį ir švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.