- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-926-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Pažeidėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimo I. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui I. V. dėl to, kad jis, būdamas baustas administracine tvarka už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje, laiku į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, viso 1 662,44 Lt, už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto nuostatos. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 188⁶ straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutarimu pripažino I. V. kaltu dėl ATPK 188⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog I. V. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga, pateikta prie administracinio teisės pažeidimo protokolo, teigė, kad pats I. V. savo paaiškinime kaltės neneigia. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą baudą iki 300 Lt. Nurodo, kad paskirta nuobauda yra per griežta ir neadekvati padaryto teisės pažeidimo pobūdžiui, atsižvelgiant į šiandieninę ekonominę-finansinę krizę valstybėje. Pripažįsta, kad laiku nebuvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, tačiau teigia, kad tai padaryta ne tyčia, o dėl to, kad su įmone neatsiskaito pirkėjai. Anot jo, nuo 2008 m. lapkričio mėn. nei įmonės kasoje, nei sąskaitoje nėra pinigų, dėl sunkios padėties iš įmonės yra atleisti visi darbuotojai, išskyrus buhalterę ir direktorių, jis pats nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki dabar dar nėra gavęs atlyginimo už darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad sunki finansinė padėtis pati savaime neatleidžia nuo įmokų mokėjimo, o valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas nepadengtas iki šiol. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo galimybę įstatymo nustatyta tvarka sumokėti dalį apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, nes dar 2008 m. lapkričio mėnesį išmokėjo 52 480 Lt atskaitingiems asmenims ir tiekėjams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. ATPK 188⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minėti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Nors apeliaciniame skunde I. V. pripažįsta patį faktą, kad buvo laiku nesumokėtos priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, tačiau įvertinus skundo turinį matyti, kad jis iš esmės ginčija savo kaltę – teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl sunkio UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties ir tuo pagrindu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes.
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija vertina, kad, pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų reikiamų, pažeidėjo kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti, įrodymų. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio I. V. paaiškinimo (b. l. 4) matyti, kad jis nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento teigė, kad sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų negalėjo, nes su įmone neatsiskaito skolininkai. Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, darbo užmokesčio žiniaraščiai (b. l. 5-8) patvirtina I. V. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad 2008 m. paskutinį ketvirtį buvo atleisti beveik visi įmonės darbuotojai. Pirmosios instancijos šių aplinkybių netyrė, todėl neaišku, ar I. V. objektyviai turėjo galimybę sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, ar nebuvo nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti minėtos prievolės. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. surinkti įrodymus apie įmonės turtinę padėtį bei vykdytas finansines operacijas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. – išsireikalauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, piniginių srautų ataskaitą ir kt.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.