- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2-913-735/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., M. U., Vilniaus miesto 4 notarų biuro
- Kategorijos
- 128.18pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. U. , D. K. ir Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarei Aldonai Adomaitienei dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą savo sesers S. B. palikimui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), - priimti. Nurodė, kad S. B. mirė 2007-04-07. Jos palikimą pagal įstatymą turėjo priimti jos sūnus A. B. , tačiau to padaryti jis nespėjo, nes 2008-05-28 mirė. A. R. nurodė, kad kitų S. B. įpėdinių nėra, nes jos tėvai yra mirę, taip pat 1989-04-06 mirė jos sutuoktinis R. B. , o 2004-10-20 mirė vienintelė S. B. vaikaitė ir A. B. dukra G. B. . Pareiškėjas A. R. nurodė, kad likusiu S. B. palikimu yra suinteresuoti tik jos sutuoktinio R. B. sesuo M. U. bei A. B. sugyventinė D. K. , kuri teisme yra pareiškusi ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į ½ dalį A. B. priklausiusio turto pripažinimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis praleido LR CK nustatytą terminą priimti S. B. palikimą, nes jis pagrįstai tikėjosi, jog jos palikimą priims jos sūnus A. B. . Apie tai, kad jis minėto palikimo nepriėmė A. R. tapo žinoma tik 2008-08-18, kai jis iš Vilniaus apygardos teismo gavo D. K. ieškinio su priedais nuorašus. Iš minėtų dokumentų jam tapo žinoma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre tebėra registruotas S. B. vardu. Tik tada jam atsirado pagrindas kreiptis dėl palikimo. Iki tol apie jos palikimą jis nebuvo niekaip informuotas. Pareiškėjas nurodė, kad esant gyvam A. B. , jis palikimu nesidomėjo ir toks jos elgesys tokioms aplinkybėmis laikytinas apdairiu ir teisingu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. K. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad mirus S. B. jos sūnus A. B. įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 4 notarų biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes A. B. 2008-05-28 mirė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nepaisant to A. B. savo aktyviais veiksmais įgyvendino vieną iš LR CK 5.50 str. 2 d. nustatytų palikimo priėmimo būdų, t.y. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, todėl faktiškai laikytinas priėmusiu S. B. palikimą. Savo argumentus suinteresuotas asmuo taip pat grindė teismine praktika pagal kurią formalus paveldėjimo teisės liudijimo neatsiėmimas neturi jokios įtakos paveldėtojo teisėms ir interesams. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Suinteresuoto asmens atstovė taip pat nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal savo teisinę reikšmę yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vadovaudamasi šiais argumentais D. K. nurodė, kad A. R. savo teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gali įgyvendinti tik kaip vienas iš A. B. įpėdinių įstatymų nustatyta tvarka, o ne kaip S. B. ketvirtos eilės įpėdinis (b.l. 72-75).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė nurodė, kad 2007-04-07 mirus S. B. į palikimo atsiradimo vietos Vilniaus miesto 4 notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi jo sūnus A. B. . Notarė nurodė, kad jo pareiškimas buvo priimtas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą A. B. nebuvo išduotas, nes jis 2008-05-28 mirė. Notarė taip pat nurodė, kad po A. B. mirties į ją dėl jo palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo kreipėsi mirusiojo teta M. U. ir jo dėdė A. R. . Notarė taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neturi būti tenkinamas, nes teisė paveldėti S. B. turtą, turtines bei neturtines teises A. R. pereina po jo sūnėno A. B. mirties, kuris nespėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą (b.l. 55-26).
Suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, taip pat neatvyko į bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Kaip matyti iš pareiškimo, A. R. prašo atnaujinti, jo nuomone, praleistą įstatymų nustatytą terminą palikėjos S. B. palikimui priimti. Iš byloje esančių dokumentų, o būtent, mirties liudijimo AA Nr. 481618 nuorašo (b.l. 7), matyti, kad S. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2007-04-06. Gyventojų registro tarnybos prie VRM 2008-11-05 pažymoje Nr. (29)4V-1771 nurodyta, kad ji savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). P. L. valstybės istorijos archyvo 2008-06-17 pažymos Nr. (P1-6146)P2-5845 ir Nr. (P1-6147)P2-5846 (b.l. 15-16) bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2008-07-29 pažyma Nr. P5-1457/P10-2738 (b.l. 14) patvirtina, kad pareiškėjas A. R. yra mirusiosios S. B. (iki santuokos sudarymo – R.) brolis. Byloje nėra duomenų apie S. B. sudarytą testamentą (b.l. 31-32), todėl vadovaujantis LR CK 5.11 str. pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis. Taigi, pagal LR CK 5.11 str. 2 d. A. R. paveldi pagal įstatymą tik tuo atveju, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Iš teismui pateiktos Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2008-07-29 pažymos Nr. P5-1458/P10-2739 matyti, kad S. B. turėjo sūnų A. B. , gim. 1958-04-19 (b.l. 42), kuris pagal pateiktą mirties liudijimo AA Nr. 455817 nuorašą mirė 2008-05-28 (b.l. 8). Pastarasis vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 punktu buvo S. B. pirmos eilės įpėdinis. Taip pat iš pareikėjo bei suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-11-12 pažymos Nr. A133-11847-(5.13-TD-1) (b.l. 43) matyti, jog A. B. turėjo dukrą G. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) kuri pagal pateiktą mirties liudijimą AA Nr. 243474 (b.l. 12) mirė 2004-10-20. Pagal LR CK 5.11 str. 1 d. G. B. , kaip S. B. vaikaitė, buvo jos antros eilės įpėdinis. Pagal į bylą pateiktus dokumentus teismas daro išvadą, jog kitų S. B. pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių nėra, o jos sutuoktinis R. B. , gim. 1930-08-25, mirė 1989-04-06 (b.l. 11). Tokiu būdu, pareiškėjas A. R. galėtų paveldėti pagal įstatymą tik tuo atveju, jei S. B. palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė, palikimo atsisakė A. B. bei G. B. arba iš jų paveldėjimo teisė buvo atimta. Pagal LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. LR CK 5.50 str. 3 d. nustato, kad tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Į bylą Centrinės hipotekos įstaigos pateiktas Testamentų registro išrašas (b.l. 32), Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės atsiliepimas į pareiškimą bei jos pateikti dokumentai (b.l. 94-102) patvirtina aplinkybę, jog 2007-05-11 mirusiosios S. B. sūnus A. B. padavė palikimo atsiradimo vietos notarei Aldonai Adomaitienei pareiškimą apie S. B. palikimo priėmimą ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b.l. 95). Šie dokumentai visiškai paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog A. B. per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė savo motinos palikimo. A. R. bei jo atstovo nurodyti argumentai, kad notarės Aldonos Adomaitienės pateiktas A. B. 2007-05-11 pareiškimas yra suklastotas yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens D. K. argumentais, jog tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis, t.y. šiuo atveju A. B. , įgijo jam tenkančią paveldėto turto dalį. Taip paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas aiškino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-04-18 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008. Kolegija taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog nepaisant to, kad A. B. mirė nespėjęs gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, jis įgijo nuosavybės teisę į palikimo turtą, taip pat ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes A. R. neįgijo teisės paveldėti, todėl LR CK 5.50 str. 2 ir 3 d. nustatytas terminas S. B. palikimui priimti jam netaikytinas.
Į bylą pateiktas notarės Aldonos Adomaitienės atsiliepimas į pareiškimą patvirtina, jog po A. B. mirties į Vilniaus miesto 4 notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo kreipėsi M. U. bei pareiškėjas A. R. . Taigi, jie kaip A. B. įpėdiniai paveldėjo jiems tenkančią A. B. turto, taip pat ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes paveldėjimo teisės liudijimai jiems šiuo metu negali būti išduoti, nes nėra aiški paveldimo turto sudėtis – D. K. yra pareiškusi teisme ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teismui šį ieškinį patenkinus A. B. įpėdiniai galėtų paveldėti tik ½ dalį jo turto.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais pareiškimas yra atmestinas. Vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d. iš A. R. valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš A. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei 53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.