Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo byloje – BUAB „MV Traiding“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neanalizavo ir neįvertino Verslo perleidimo sutarties turinio ir galimybių šios sutarties pagrindu pakeisti atsakovą byloje. Nėra jokių duomenų, kad AB Nordea Bank pagal šią sutartį perėmė ir su ieškovu susijusias teises ir pareigas. Ieškovui nebuvo pateikta Verslo perleidimo sutartis, todėl ieškovui kyla abejonių, ar minėta sutartimi buvo perleistos ir teisės bei pareigos, susijusios su ieškovu. Teismo nutartis turi būti panaikinta ir klausimas sprendžiamas iš naujo, sudarant galimybę ieškovui susipažinti su Verslo perleidimo sutarties turiniu, pateikti savo sutikimą ar prieštaravimą dėl teisių perleidimo. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar Verslo perleidimo sutartis atitinka CK 6.402-6.410 straipsnių reikalavimus. Galimai egzistuoja šios sutarties negaliojimo prielaidos dėl būtinosios sandorio formos nesilaikymo ar kitų reikalavimų neatitikimo, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Tikėtina, kad sudarius Verslo perleidimo sutartį, įvyko novacija ir nuo sutarties sudarymo baigėsi šalutinė prievolė (laidavimas), tačiau teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju būtent tai ir buvo įvykdyta. Pagal Verslo perleidimo sutartį naujasis kreditorius AB Nordea Bank pakeitė ankstesnįjį kreditorių Nordea Bank Finland Plc, o kartu ir skolininkas BUAB „MV Traiding“ buvo atleistas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. CK taip pat nustato, kad įkeitimo teisė ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, novacijos atveju pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria šias teises išsaugoti. Pagal CK 6.144 straipsnio 2 dalį kreditoriaus ir pradinio skolininko novacijos atveju skolininko laiduotojas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Šiuo atveju teismas turi pagrindą savo iniciatyva spręsti dėl laidavimo prievolės pasibaigimo ir ieškinio tenkinimo kitais nei ieškinyje nurodoma pagrindais. Sudarius Verslo perleidimo sutartį pradinis atsakovas pasibaigė. Tai reikštų, kad pradinis atsakovas buvo likviduotas. Tokiu atveju teismas turėjo spręsti, ar nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia. Tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nesprendė, todėl yra būtina nutartį panaikinti ir klausimą nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistas atsakovas jo teisių perėmėju, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su procesinių teisių perėmimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.

Byloje yra nagrinėjamas ieškovo ieškinys, pareikštas atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl 2008 m. vasario 27 d. laidavimo sutarties Nr. LOS08/02/30, ieškovo sudarytos su Nordea Bank Finland Plc, pripažinimo pasibaigusia. Minėtos sutarties 2.7 punktu šalys susitarė, kad bankas turi teisę be atskiro laiduotojo sutikimo perleisti savo teises ir pareigas, įskaitant ir reikalavimo teises, pagal šią sutartį tretiesiems asmenims. Laiduotojas su šia banko teise sutinka ir dėl to ši laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau (t. I, b.l. 12).

Atsakovu byloje esantis Nordea Bank Finland Plc, Suomijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė, veikianti per Lietuvoje registruotą filialą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2014 m. balandžio 1 d. sudarė Verslo perleidimo sutartį, kuria pagal CK 6.402 straipsnį atsakovo verslas (įmonė kaip turtinis kompleksas) buvo perleistas AB Nordea Bank, Švedijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei, Lietuvoje veikiančiai per filialą AB Nordea Bank Lietuvos skyrių. Apie teisių ir pareigų perėmimą AB Nordea Bank Lietuvos skyrius pranešė teismams, nurodydamas, jog pagal šią sutartį buvo perleistos ir teisės bei pareigos pagal 2008 m. vasario 27 laidavimo sutartį Nr. LOS08/02/30, sudarytą su ieškovu N. P. (t. II, b.l. 16-17). Minėtas pranešimas buvo pasirašytas Nordea Bank Finland Plc ir AB Nordea Bank atstovų, kurie pateikė teismui notarų patvirtintus jų įgaliojimus (t. II, b.l. 18-22). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre taip pat 2014 m. balandžio 14 d. buvo registruota minėta Verslo perleidimo sutartis (t. II, b.l. 56-57), todėl pirmos instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų apie materialinių ir kartu procesinių teisių bei pareigų perleidimo nagrinėjamoje byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas papildomai pateikė išrašą iš 2014 m. balandžio 1 d. Verslo perleidimo sutarties (t. II, b.l. 58-64), kurios 4.9 punktu numatyta, kad sutarties šalys verslo perleidimą traktuoja kaip universalų teisių ir pareigų perleidimą, o priede Nr. 1.1.7 (c) nurodyta, kad teisių perėmėjui yra perleidžiamos ir teisės bei pareigos pagal 2008-02-27 laidavimo sutartį Nr. LOS 08/02/30 (su vėlesniais pakeitimais). Taigi, tiek pačios Verslo perleidimo sutarties, tiek ginčijamos laidavimo sutarties sąlygos suteikė teisę atsakovui perleisti savo teises ir pareigas pagal laidavimo sutartį kitam asmeniui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje buvo teisingai konstatuota, kad materialinių subjektinių teisių perėmimas yra galimas, ir pagrįstai pradinis atsakovas buvo pakeistas jo teisių perėmėju AB Nordea Bank.

Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja atskirojo skundo argumentų dėl 2014 m. balandžio 1 d. Verslo perleidimo sutarties įtakos ieškovo ginčijamai laidavimo sutarčiai. Pareikšto ieškinio dalykas yra 2008 m. vasario 27 d. laidavimo sutarties Nr. LOS08/02/30 pasibaigimo ir galiojimo klausimas. Todėl atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl galimo laidavimo sutarties pasibaigimo turi būti nagrinėjami pirmos instancijos teisme, siekiant išspręsti bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina tik atsakovo pakeitimo byloje pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui. Pagal CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas jau kartą buvo pareiškęs nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismo jis buvo patenkintas (t. I, b.l. 98-100; 122-124). Taigi, skundas buvo pagrįstas. Pagal CPK nuostatas ieškovas turėjo teisę pateikti skundą dėl nagrinėtos pirmos instancijos teismo nutarties. Todėl vien tik šio skundo nepagrįstumo konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atskirasis skundas buvo paduotas nesąžiningai, tiksliai žinant, kad jis nebus patenkintas. Be to, atsakovas atsiliepime yra taip pat pareiškęs reikalavimą dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą įstatymo suteiktomis teisėmis (t. I, b.l. 61-63). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad klausimas, ar ieškovas piktnaudžiauja jam įstatymo suteiktomis teisėmis, galės būti tinkamai išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus ieškovo elgesį viso civilinio proceso metu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.