- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- e2-560-853/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03140-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Atsakovas
- M. Z., V. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.11.3Preliminaraus sprendimo priėmimas, įsiteisėjimas, preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Megmalit“ atstovaujamos bankroto administratoriaus R. V. ieškinį atsakovams M. Z. bei V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. spalio 30 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Megmalit“ atstovaujamos bankroto administratoriaus R. V. ieškinį atsakovams M. Z. ir V. B., kuriuo prašo ieškovės 2016 m. kovo 31 d. 5535,77 Eur mokėjimą atsakovui M. Z. ir 12093,77 Eur mokėjimą V. B. pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą M. Z. grąžinti ieškovei 5535,77 Eur, o atsakovą V. B., įpareigoti grąžinti ieškovei 12093,77 Eur bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-701-856/2016 UAB „Megmalit“ atžvilgiu iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 14 d. Į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2016 m. kovo 31 d. balansas, iš kurio matyti, kad BUAB „Megmalit“ (toliau – Bendrovė) turto vertė tai dienai buvo 400344 Eur. Kaip aprašyta nutartyje dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, 2016 m. gegužės 18 d. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 327171,96 Eur, t. y. kur kas daugiau nei pusę į Bendrovės balansą įrašyto turto vertės (t. y. 200172 Eur). Manytina, Bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir pusantro mėnesio anksčiau, t. y. 2016 m. kovo 31 d., kadangi per tokį trumpą laiką įmonė negalėjo pradelsti daugiau nei ~127000 Eur reikalavimų. 2016 m. kovo 31 d., kai Bendrovė atsakovams M. Z. ir V. B. išmokėjo 17629,54 Eur, Bendrovė buvo nemoki. Tokiu metu atsiskaitant tik su dviem kreditoriais, o ne su visais proporcingai, nesant tam pagrindo, atsakovams suteiktas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu. Tokie sandoriai (piniginių lėšų sumokėjimas) turi būti pripažinti negaliojančiais. Nurodė, kad atsakovas M. Z., būdamas bendrovės vadovu nuo 2016 m. kovo 2 d. turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Bendrovės skola atsakovui V. B. atžvilgiu susiformavo per penkiolika epizodų, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. vasario 10 d. Atsakovas M. Z. 2016 m. vasario 29 d. sprendimu atsakovą V. B. nuo 2016 m. vasario 29 d. atšaukė iš bendrovės direktoriaus pareigų. Užimant tokias pareigas, atsakovas V. B. turėjo žinoti, kad bendrovės finansinė padėtis yra prasta, taigi 2016 m. kovo 31 d. 12093,77 Eur mokėjimas pažeidė bendrovės kreditorių teises. Taikytinos visos actio Pauliana ieškinio sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje. Prašo taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2017 m. gruodžio 7 d. teisme gautas atsakovų M. Z. ir V. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio UAB „Megmalit“ pradėjo darbus Vokietijoje. Nuo to laiko buvo pasirašytos sutartys su keliomis stambiomis Vokietijos įmonėmis. Pagrindinės paslaugos buvo – elektros įrangos bei instaliacijos montavimo darbai. Didžiausios darbų apimtys atiteko antrajam 2015 m. pusmečiui. Tam, kad įvykdyti pasirašytas sutartis, įmonei teko nuolat didinti darbuotojų skaičių. Kadangi už atliktus darbus apmokėjimas dažniausiai truko apie 2 mėnesius, o mokėjimai darbuotojams (avansai, atlyginimai), kelionės, apgyvendinimo išlaidos, įrankiai, darbo rūbai reikalavo finansinių išlaidų iškart, tuo metu įmonei nuolat pristigdavo apyvartinių lėšų, nors bendra įmonės ekonominė būklė buvo gera ir įmonė nuolat plėtė savo veiklą. Tam, kad užtikrinti sklandžią darbų eigą, atsakovai M. Z. ir V. B. nuolat vyko į komandiruotes į objektus Vokietijoje. Kadangi įmonei pritrūkdavo apyvartinių lėšų, buvo nutarta atidėti komandiruotpinigių išmokėjimą vėlesniam laikui. Bankroto administratoriui, jo prašymu, buvo pateikti komandiruočių įsakymų sąrašai, pagal kuriuos įmonė privalėjo padengti komandiruočių išlaidas (dienpinigius). Įmonė išmokėjo atsakovui M. Z. dienpinigių sumą – 2416 Eur, o buvo skolinga 8640 Eur. Atsakovui V. B. įmonė išmokėjo dienpinigių sumą – 2216,23 Eur, o buvo skolinga 17744 Eur. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas actio Pauliana ieškinio senaties terminas praėjo, kadangi terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Prieiga prie bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos gauta elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2328350 pagrindu, kuri sudaryta 2017 m. sausio 12 d., tačiau bankroto administratorius pradėjo vykdyti savo funkcijas 2016 m. birželio mėnesį ir jam buvo perduotos visos įmonės valdymo teisės, turima įmonės dokumentacija, todėl specifinis ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys nėra pagrįstas bei yra praėjęs senaties terminas, todėl ieškinys atmestinas. Bankroto byla iškelta 2016 m. birželio pradžioje, tuo metu buvo bendrovės vadovas. Bankroto administratoriui asmeniškai perdavė bendrovės dokumentus 2016 m. birželio 27 d., o faktiškai dokumentus perdavė tą pačią ar sekančią dieną. 2016 m. kovo 31 d. bendrovė išmokėjo atsakovams pinigus, už neišmokėtus komandiruotpinigius. Bendrovės finansinė padėtis kai buvo išmokėti pinigai buvo sudėtinga, bet nebuvo kritinė, nes tuo metu buvo atliekami darbai Vokietijoje, poros mėnesių laikotarpyje bendrovės finansinė padėtis turėjo pagerėti.
Atsakovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes bankroto administratorius pareikalavo grąžinti mokėjimus, tačiau nepateikė teismui, kokių kreditorių teisės buvo pažeistos. Kadangi sumos buvo išmokėtos pagal darbo sutartis, pinigai buvo uždirbti sąžiningai, tai ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra praėjęs, pagal kurį bankroto administratorius galėjo kreiptis į teismą actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kada pinigai buvo sumokėti už vykimą į komandiruotes, vyko apie 7-8 kartus, tai buvo įsiskolinimas už daugiau kaip pusę metų. Bendrovės vadovu buvo iki 2016 vasario mėnesio. Atleidžiant iš vadovo pareigų bendrovė liko skolinga. 2016 m. kovo 31 d. pavedimas buvo dalinis skolos grąžinimas. Bendrovė liko skolinga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad UAB „Megmalit“ Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-701-856/2016 iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 14 d., bankroto administratoriumi paskyrė R. V.. Byloje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas bendrovės 2016 m. kovo 31 d. balansas, kuriame turto vertė tai dienai buvo 400344 Eur. 2016 m. gegužės 18 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 327171,96 Eur , t. y. daugiau nei pusę balanse įrašytos turto vertės. Bendrovė, būdama nemoki, 2016 m. kovo 31 d. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos banke išmokėjo 5535,77 Eur sumą M. Z., bei 12093,77 Eur atsakovui V. B., todėl tokiais veiksmais atsakovams buvo suteiktas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu.
Ieškovas reiškia actio Pauliana ieškinį, nurodydamas, kad atsakovas M. Z., būdamas bendrovės vadovu nuo 2016 m. kovo 2 d. turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Ieškovas nurodė, kad iš dokumento, pateikto bankroto administratoriui, kuriame apskaičiuota skola atsakovui V. B., susidarė per penkiolika epizodų, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. vasario 10 d. Atsakovas V. B. nuo 2016 m. vasario 29 d. atsakovo M. Z. sprendimu atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų bei negaudamas pajamų, turėjo žinoti, kad bendrovės finansinė padėtis prasta. 2016 m. kovo 31 d. bendrovės atliktas mokėjimas atsakovams 12093,77 Eur sumai yra pažeidžiantis bendrovės kreditorių teises, todėl yra pripažinti negaliojančiais bei taikytina restitucija, įpareigojant atsakovus gražinti ieškovui išmokėtas sumas.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Šioje byloje atsakovai M. Z. ir V. B. savo atsikirtimus grindė suėjusiu ieškinio senaties terminu, prašė taikyti ieškinio senatį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Megmalit“ bankroto byla iškelta 2016 m. birželio 3 d., kuri įsiteisėjo 2016 m. birželio 14 d. bei buvo paskirtas bankroto administratorius. Atsakovas M. Z., būdamas bendrovės vadovu 2016 m. liepos 27 d. bankroto administratoriui elektroniniu paštu perdavė dokumentų perdavimo aktą, o dokumentus fiziškai perdavė sekančią dieną. Tai patvirtina byloje esanti elektroninio laiško kopija bei teismo posėdžio metu nurodytos atsakovo M. Z. aplinkybės. Pažymėjo, kad bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo ne anksčiau nei 2017 m. sausio 12 d., kadangi byloje pateikta elektroninių paslaugų sutartis, sudaryta 2017 m. sausio 12 d., kuria bankroto administratoriui suteiktas priėjimas prie bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, tačiau CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas ne tik nuo to momento, kai kreditorius (šiuo atveju bankroto administratorius) sužinojo apie sandorį, kuris pažeidžia jo kreditorių teises, bet nuo to momento, kai kreditorius apie tokį sandorį turėjo sužinoti. Atsakovai nurodo, kad ieškovas apie kreditorių teisių pažeidimą turėjo sužinoti nutarties iškelti BUAB „Megmalit“ bankroto bylą, t. y. 2016 m. birželio 14 d. įsiteisėjimo dieną. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų, kada sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą. Vien tai, kad byloje pateikta elektroninių paslaugų sutartis, nereiškia, kad būtent tą dieną ieškovas sužinojo apie ginčijamus sandorius. Sužinojimas arba turėjimo sužinoti aplinkybės bankroto administratoriui atsirado nuo atsakovo M. Z. dokumentų perdavimo 2016 m. liepos 27 d. bei nutarties, kuria iškeltas BUAB „Megmalit“ įsiteisėjimo dienos – 2016 m. birželio 14 d. Atsižvelgiant į aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti vėliausiai 2016 m. liepos 28 d., tą dieną, kai atsakovas M. Z. fiziškai perdavė bendrovės dokumentus bankroto administratoriui. Bankroto administratoriaus ieškinys teismui pateiktas 2017 m. spalio 27 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams, taip praleidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas galėtų spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo savo iniciatyva. Dėl nurodytų aplinkybių, pasibaigus ieškinio senaties terminui ir atsakovams remiantis tokia aplinkybe, ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Siekiant įvertinti kitus šalių teiktus argumentus, įvertintinos actio Pauliana sąlygos.
Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog ginčijamų sandorių metu nei vienas iš atsakovų bendrovės atžvilgiu neturėjo jokių turtinio pobūdžio pareigų. Priešingai, turtinio pobūdžio pareigos buvo tik iš bendrovės pusės. Ginčijami sandoriai yra neatlygintini, todėl atsakovų sąžiningumo klausimas nėra aktualus. Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad atsakovams 2016 m. kovo 31 d. išmokėti pinigai yra įmonės skola, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Skolos susijusios su darbo santykiais privalo būti išmokamos pirmoje eilėje po valstybinių institucijų, o išmokėjimo datai skolų kitiems darbuotojams ir valstybinėms institucijoms įmonė neturėjo, kiti tos pačios eilės kreditoriais kaip atsakovai neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sąžiningumo sąlyga netenkinama.
Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodo, kad ginčijami sandoriai bendrovės kreditorių teises pažeidžia CK 6.66 straipsnio 1 dalyje aptartu būdu – suteikiant pirmenybę tam tikriems kreditoriams, t. y. atsakovams. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas M. Z. išmokėdamas skolas, susijusias su darbo santykiais, rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK), CK bei skolų išmokėjimo eiliškumu. V. B. buvo atleistas iš užimamų pareigų remiantis DK 141 straipsniu, pagal kurį darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, išmokėti visas jam priklausančias sumas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovas neįrodė, kaip buvo pažeistos kreditorių teisės.
Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Ieškovė nurodo, kad bankroto administratorius neturi ir jam atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bendrovė būtų privalėjusi 2016 m. kovo 31 d. išmokėti jiems bendrai 17629,54 Eur sumą. Pažymėtina, kad bankroto administratoriui buvo pateikti bendrovės dokumentai, kuriuose pateikti duomenys apie priskaičiuotus dienpinigius bei turėdamas prieigą prie bendrovės bankų sąskaitų, turėjo matyti, kad dienpinigiai išmokėti nepilnai.
Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Ieškovas nurodo, kad CK 6.66 straipsnio 2 dalyje neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Šioje byloje ieškovė iš esmės neįrodinėjo atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius. Vis dėl to pažymėtina, kad ieškovas iš esmės visiškai neįrodinėja atsakovų nesąžiningumo. Nesąžiningumą konstatuoja teismas, tačiau tam, kad teismas galėtų konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, ieškovė turi pareigą pateikti tokią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Kadangi aplinkybių, patvirtinančiu atsakovų nesąžiningumą ieškovas nenurodė bei nepateikė įrodymų, todėl ir ši actio Pauliana sąlyga netenkinta.
Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų nesąžiningumą, t. y. asmenų žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kitų kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Atsižvelgiant į tai, kad ketvirtoji actio Pauliana sąlyga dėl sąžiningumo nebuvo patenkinta, todėl ir ši sąlyga netenkinama.
Nenustačius visų actio Pauliana sąlygų buvimo, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė BUAB „Megmalit“ atleista nuo žyminio mokesčio, į tai, kad ieškinys atmestinas bei atsakovams nepatyrus jokių bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Megmalit“ ieškinį atsakovams M. Z. ir V. B. atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.