Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal BK 286 str. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 290 str. vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal BK 286 str. vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 284 str. 1 d., BK 286 str. ir BK 290 str., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 286 str., bei dalis bausmės, paskirtos Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 14 d. Bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. G. , tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2007-02-17, apie 02.30 val., naktinio klubo „Galera“ kieme, esančiame Stoties g. 46, Plungės m., (duomenys neskelbtini) E. P. ir (duomenys neskelbtini) M. B. atvykus pagal iškvietimą dėl konflikto, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje iškeikė minėtus (duomenys neskelbtini) necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, grasino susidoroti su E. P. , M. B. stumdė ir kumščiais mojavo jam palei veidą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus ir pasipriešino valstybės tarnautojui.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad 2007-02-17, apie 3 val., J. Tumo-Vaižganto – Palankės gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) sustabdžius automobilį „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasipriešino (duomenys neskelbtini) bei nevykdė teisėtų jų reikalavimų, t. y. išlipęs iš minėto automobilio išvadino (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais, tyrėjui E. P. sulaikant A. G. už padarytą teisės pažeidimą, ėmė jį stumdyti, tampyti už uniformos, bandė rankomis jį smaugti ir sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į nugarą, tuo sukeldamas E. P. fizinį skausmą, o postiniui S. P. siekiant jį sulaikyti, papurškė dujų balionėliu į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip pasipriešino valstybės tarnautojams.

Apelianto ir jo gynėjo manymu, teismas padarė klaidingą išvadą ir dėl fizinio smurto pavartojimo prieš E. P. ir S. P. , nes šio fakto nepatvirtino nė vienas liudytojas, išskyrus pačius (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokio ekspertizės akto, kuris patvirtintų, jog E. P. buvo padaryti fiziniai sužalojimai ar S. P. į veidą buvo papurkšta dujų. Be to, sulaikius A. B., pas jį dujų balionėlis nebuvo rastas. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog prieš minėtą įvykį prie naktinio klubo „Galera“ tarp šių asmenų buvo kilęs konfliktas, todėl pareigūnai galėjo būti neobjektyvūs. A. B. ir jo gynėjas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio pagrindo sulaikyti A. B., kadangi jis nepažeidė baudžiamojo įstatymo. Mano, kad visas aplinkybes (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę išsiaiškinti vietoje, naktinio klubo kieme, tačiau to nepadarė, iš naktinio klubo „Galera“ kiemo A. B. netrukdomai galėjo pasišalinti ir jo niekas net nebandė sulaikyti, o sustabdžius automobilį J. Tumo-Vaižganto–Palankės gatvių sankryžoje, jam nebuvo tinkamai paaiškinta, kodėl vyksta jo sulaikymas ir kokios baudžiamosios veikos padarymu jis yra kaltinamas. Todėl (duomenys neskelbtini), be jokio teisėto pagrindo bandydami sulaikyti A. B., patys išprovokavo jo pasipriešinimą. Apelianto ir jo gynėjo nuomone, A. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., sudėties požymių, todėl dėl šios veikos padarymo jis taip pat turi būti išteisintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jas pagal BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimą, pagal BK 286 str. kaip pasipriešinimą valstybės tarnautojams, pagal BK 290 str. kaip valstybės tarnautojų įžeidimą. Nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiųjų E. P. , S. P. bei M. B. parodymais, liudytojų G. A. , J. A. , R. V. , D. L. , D. Š. parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarimu, kuriuo paskirta administracinė nuobauda K. J. .

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskleidė nuteistojo veikoje visus viešosios tvarkos pažeidimo požymius. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų veikos padarymo būdų, kuriais gali būti demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Bet kurie iš aprašytų kaltininko veiksmų, sukėlę baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, yra pakankami kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal teismo nustatytas konkrečias faktines aplinkybes A. B. elgesys buvo įžūlus ir pasireiškė tuo, kad 2007-02-17, apie 02.30 val., būdamas viešoje vietoje – naktinio klubo „Galera“ kieme, esančiame Stoties g. 46, Plungės m., matant kitiems asmenims, iškeikė (duomenys neskelbtini) necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, grasino susidoroti su E. P., M. B. stumdė ir kumščiais mojavo jam prie veido, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyko prie naktinio klubo ,,Galera“ po iškvietimo dėl įvykio, kuriame, kaip teigia pats nuteistasis, jis net nedalyvavo. Todėl A. B. elgesys prieš pareigūnus buvo akivaizdžiai demonstratyvus, įžūlus ir be aiškios motyvacijos. Tai patvirtino įvykio vietoje buvę ir jį tiesiogiai stebėję liudytojai G. A. ir J. A. (t. 1, b. l. 25–28, t. 2, b. l. 149, 150), kurie parodė, jog agresyvius veiksmus be aiškios priežasties prieš ką tik atvykusius policijos pareigūnus pirmas pradėjo A. B. . Be to, aplinkybė, jog nusikalstama veika buvo padaryta nors ir nakties metu, tačiau naktinio klubo kieme, todėl įvykį matė ir stebėjo daugelis ten buvusių klubo lankytojų, patvirtina įvykio vietos viešumo pobūdį. Todėl A. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad įvykio vieta – naktinio klubo „Galera“ kiemas, esantis Stoties g. 46, Plungės m., negali būti laikoma viešąja vieta, kadangi tuo metu žmonių buvo nedaug, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, jog iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė dėl fizinio smurto pavartojimo prieš M. B., nepašalina paties fizinio kontakto tarp kaltinamojo ir pareigūno fakto, t. y. kad A. B. krūtine stumdė minėtą (duomenys neskelbtini) ir mojavo kumščiais jam prie veido. Tokie nuteistojo veiksmai tik patvirtina jo elgesio įžūlumą, demonstratyvumą ir rodomą nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. veiksmuose yra visi būtini BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams pagal BK 286 str.

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šis straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę ir tais atvejais, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinimą tokį smurtą tuoj pat panaudoti pasipriešinama teisėtai savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui. Byloje nustatyta, kad 2007-02-17, apie 3 val., J. T. -Vaižganto–Palankės gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) sustabdžius automobilį „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. pasipriešino policijos pareigūnams bei nevykdė teisėtų jų reikalavimų, t. y. išlipęs iš minėto automobilio išvadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o E. P. sulaikant A. G. už padarytą teisės pažeidimą, ėmė jį stumdyti, tampyti už uniformos, bandė rankomis jį smaugti ir sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į nugarą, tuo sukeldamas E. P. fizinį skausmą, o postiniui S. P. siekiant jį sulaikyti, papurškė dujų balionėliu į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad fizinio smurto pavartojimo prieš policijos pareigūnus fakto nepatvirtino nė vienas liudytojas, išskyrus pačius pareigūnus, byloje nėra ir jokio ekspertizės akto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų bei kitų liudytojų parodymais, kadangi jie viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, logiški bei patvirtinti kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymai. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad policijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo sulaikyti nuteistojo, todėl patys išprovokavo konfliktą. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą sulaikyti minėtą automobilį, siekdami išsiaiškinti prieš tai įvykusio konflikto aplinkybes, todėl jie veikė teisėtai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, policijos pareigūnų atlikti veiksmai, siekiant įgyvendinti jiems pavestą viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją, negali sukelti kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad nors A. B. pavartoti smurtiniai veiksmai nesukėlė nukentėjusiesiems didesnių sveikatos sutrikdymų, tik fizinį skausmą, tačiau toks jo elgesys laikytinas pavojingu, nes juo prisidėta prie grupės asmenų padaryto bendro pasipriešinimo policijos pareigūnams. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išsiaiškino reikšmingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Dėl valstybės tarnautojo įžeidimo pagal BK 290 str.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šio nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokiu įžeidimu kėsinamasi į normalią savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat ir į jo garbę bei orumą. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ir pan. Byloje nustatyta, kad A. B. 2007-02-17, apie 02.30 val., naktinio klubo „Galera“ kieme, esančiame Stoties g. 46, Plungės m., necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais iškeikė pareigūnus E. P. ir M. B. , kurie atvyko pagal iškvietimą dėl konflikto, vėliau apstumdė tyrėją M. B. ir mojavo kumščiais jam palei veidą. Šiais neteisėtais veiksmais A. B. , suvokdamas savo daromos veikos pavojingumą ir norėdamas taip veikti, akivaizdžiai sutrukdė normalią savo pareigas einančių valstybės tarnautojų –pareigūnų E. P. ir M. B. – veiklą, sumenkino jų, kaip policijos pareigūnų, autoritetą, pažemino jų garbę bei orumą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai ir dėl A. B. nepagrįsto pripažinimo kaltu pagal BK 290 str.

Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, nuteistąjį išteisinti ar kitaip keisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nuta r i a:

nuteistojo A. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.