Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2015-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-458/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
1A-141-458/2015
Teisminio proceso Nr.
1-29-1-00013-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Dalius Jocys, Regina Bertašienė
Nuteistasis
G. B.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-458/2015

Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00013-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; (S) 1.2.4.8.3; 2.1.15.3.3.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESBUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

kolegijos teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,nuteistajam G. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėn. su įpareigojimu per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėn. su įpareigojimu per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės sudėtos iš dalies ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. (vieneriems metams) su įpareigojimu per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-15 iki 2013-01-16 imtinai įskaitytas į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Priteista iš G. B. L. B. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Kita L. B. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendis įsiteisės, įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2013-01-15, apie 07.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu lovoje gulinčiai žmonai L. B. tyčia užlaužė rankas, jas tampė, viena savo ranka užspaudė L. B. krūtinę, o kita ranka užėmė L. B. nosį ir burną, tokiu būdu ją dusino ir padarė nukentėjusiajai L. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2013-12-12, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), garaže, būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 0,70 promilių girtumas), kilusio tarpusavio konflikto metu sugriebė žmonai L. B. už striukės ties krūtine, tyčia pargriovė ją ant garaže buvusių kėdžių, sudavė delnu du kartus į kairįjį skruostą, sugriebęs už abiejų rankų jas laikė, po to ranka uždengęs burną ją dusino, tokiais savo veiksmais L. B. padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, nugaros dešinėje pusėje, juosmenyje, stuburo projekcijoje, dešiniajame žaste, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jis neginčija 2013-01-05 įvykusio konflikto tarp jo ir L. B., jo metu abu vienodai buvo sužaloti, bet iš tiesų konfliktas kilo dėl jo automobilio paslėptų dokumentų ir užvedimo raktelių ir konflikto iniciatorė buvo būtent L. B.. Konflikto metu jie abu vienodai buvo sužaloti, bet teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad tuo pačiu metu buvo pateikti ir kaltinimai dėl L. B. išžaginimo. 2013-01-16 specialisto išvados Nr. G23/13 (11), išduotos L. B., 4 punkte nurodyta – nuo ginekologinės apžiūros atsisakė. Apeliantas teigia, kad minėtas kaltinimas buvo akivaizdžiai melagingas siekiant jam kuo labiau pakenkti ir tik kai pastarajai buvo pasiūlyta atlikti ginekologinę apžiūrą, išsigandusi atsakomybės, savo melagingų kėslų, 2013-01-18 L. B. atsisakė ir pati papildomoje apklausoje prisipažino, jog jį, apeliantą, apkaltino siekdama jam pakenkti. 2013-01-24 ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo buvo nutrauktas. Nuteistasis nurodo, kad po šio konflikto L. B. siūlė jam nutraukti santuoką, bet jis nesutiko su jos pasiūlytu turto padalijimu, todėl L. B. pradėjo prieš jį vykdyti įvairias provokacijas. L. B. ne kartą jam grasino, kad vis tiek sugebės jam pakenkti, ir 2013-12-12 savo tikslą pasiekė. Teismas tiki L. B. melagingais parodymais, kai ji neigia, kad sniego kastuvu nedaužė automobilio, stovėjusio garaže, nors prieš konfliktą į garažą buvo užėjęs jo kaimynas V. B., kuris akivaizdžiai matė, kad iki konflikto automobilis buvo sveikas, o kai pastarasis užėjo po konflikto, jis aiškiai matė, kad automobilis apgadintas. Nuteistasis nurodo, kad policijos pareigūnams parodė automobilio apgadinimus, jie nufotografavo automobilio apgadinimas, tačiau, kodėl baudžiamojoje byloje šių fotonuotraukų nėra, jis nežino. Teismo buvo prašyta apklausti liudytoją V. B., tačiau teismas šį prašymą atmetė, todėl, apelianto manymu, byla nėra visapusiškai ir išsamiai ištirta, nėra apklausti visi liudytojai, kurių parodymai turi reikšmės bylos tyrimui. Nuteistasis nurodo, kad teismas taip pat neatkreipė dėmesio į jo parodymus, jog L. B. jam sudavė į kaktos kairiąją pusę mėsai mušti skirtu plaktuku, nors 2013-12-13 specialisto išvadoje Nr. G393/13 (11) minėtas sužalojimas yra užfiksuotas ir šiuos jo parodymus patvirtina. Apelianto manymu, nelogiški L. B. parodymai, jog pastaroji į garažą atėjo ieškoti mėsai mušti plaktuko, kadangi garaže šio įrankio tikrai nėra buvę, jis visuomet būna virtuvėje. Šį plaktuką L. B. atsinešė su savimi dar sykį siekdamas išprovokuoti konfliktą. Apeliantas teigia, jog visa tai parodo, kad L. B. parodymai yra prieštaraujantys sveikai logikai, nenuoseklūs, yra ankstesnių konfliktų seka, todėl priimant nuosprendį šiais L. B. parodymais nebuvo galima vadovautis.

Dėl L. B. ieškinio nuteistasis nurodo, kad ieškinys yra visiškai nemotyvuotas. L. B. ir teismo posėdžio metu nenurodė, kaip pasireiškė neturtinė žala, todėl nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinę žalą. Apelianto manymu, visa tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šabloniškai ir paviršutiniškai, nesurinkus iki galo įrodymų dėl jo veiksmų tariami sužalojus L. B., dėl to pastaroji jokiu būdu negalėjo patirti jokio pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir juo labiau didelės neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad jis yra nuteistas visiškai be pagrindo, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, L. B. 3000 Lt iš jo priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai perteklinė, nepagrįsta ir nepagrįstai pablogino jo, kaip atsakovo, padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodė, kad dėl 2013-01-15 epizodo nuteistasis visiškai pripažįsta kaltę, veika dėl šio epizodo kvalifikuota teisingai, dėl 2013-12-12 epizodo prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Prokurorė teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo G. B. apeliacinio skundo bei jo ir gynėjo pasisakymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, jog nuteistasis pripažįsta kaltę dėl 2013-01-15 epizodo ir šios nuosprendžio dalies neginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl šios nuosprendžio dalies iš esmės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl G. B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai iš esmės padarė įtaką teismo išvadai dėl G. B. kaltės klausimo.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-12 Tauragės apskrities VPK buvo gautas L. B. pranešimas, jog ją sumušė vyras G. B.. Pagal L. B. pranešimą buvo nuvykta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, jog įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad L. B. jos vyras G. B. garaže trenkė ranka per kairįjį skruostą ir parvertęs ant žemės rankomis uždengęs veidą dusino (b. l. 46–47).

Nors nukentėjusiąja pripažinta L. B. viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tarp jos ir vyro G. B. 2013-12-12 kilo konfliktas ir G. B. ją sumušė, tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog G. B. turėjo tyčią pavartoti prieš L. B. smurtą bei sutrikdyti jos sveiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek L. B., tiek G. B. neneigia, jog tarp jų kilo konfliktas, tačiau jie pateikia skirtingas įvykio versijas.

2013-12-12 apklausiama kaip liudytoja L. B. parodė, kad 2013-12-12, apie 19.30 val., namie, adresu (duomenys neskelbtini), ji virė šuniui ėsti ir vyras G. B. pradėjo prie jos kabinėtis, neleido išeiti į lauką nešant karštą puodą. Ji paprašė pasitraukti, bet jis pasakė, kad jam nerūpi, kad rankose laiko karštą puodą. Ji pasidėjo puodą ir nuėjo pas vyrą į garažą, dėl šuns kilo konfliktas. Garaže vyras ją tampė už striukės ir ranka trenkė per veidą, ir tada ją parvertė ant žemės ir užlipo ant jos, su ranka uždengė veidą ir dusino sakydamas, ar nori, kad nebereikėtų į darbą eiti. Ji dar jam išaiškino, kad jokio pareiškimo nerašys, ir jis pasakė, kad jei ji rašys, pareigūnams paaiškins, kad ji automobilį subraižė. Jo paklausė, kur subraižytas automobilis, ir jis nustūmė užklotą nuo stogo ir rodė jai kažkokius įbrėžimus. Nuo parvertimo ant žemės jai skauda petį ir ant dešinio delno yra mėlynė (b. l. 58).

2013-12-16 papildydama savo parodymus, L. B. parodė, jog įvykio dieną ji virė šuniui ėdalą, po kurio laiko pasiėmė karštą puodą, kartu pasiėmė ir plaktuką mėsai mušti, kad galėtų atidaryti šuns voljero vartus, nes kitaip neina atidaryti, ir ėjo pro virtuvė duris, petimi pastumdama duris, tačiau jai durų atidaryti nepavyko, nes jas iš kitos pusės laikė G. Ji pradėjo šaukti, kad išleistų, nes jai dega rankos, bet jis pasakė: „pochui, kad karšta“ ir liepė eiti aplinkui. Po kurio laiko jis ją išleido, ji puodą ir mėsai mušti plaktuką padėjo lauke ant laiptų ir nuėjo į vidų, išėjusi, neberado mėsos mušimo plaktuko. Kur tuo metu buvo vyras, nematė, galvojo, kad garaže, nes ten matė degant šviesą. Ėjo ten, nes norėjo vyro paklausti, kur jis dėjo tą plaktuką, nes kitaip negali atidaryti šuns voljero vartų. Garaže jie apsižodžiavo, po to vyras jai sugriebė ties krūtine už striukės ir pradėjo aiškinti, kad ji nubraižė mašiną. Ji pasakė, kad jis nusišneka, kad nieko nebraižė, bet jis pareiškė, kad ji subraižė kastuvu. Ji pasakė, kad jei taip, ant kastuvo turi būti žymės, po to vyras laikydamas ją už striukės nustūmė toliau į garažo vidų ir parvertė ant garaže buvusių kėdžių. Neatsimena, ar ji griuvo ant tų kėdžių viena, ar abu, bet atsimena, kad nustūmęs ją ant kėdžių, jis ją apžergė, po ko ji pasakė: „nu duok dabar, duok“, tada vyras du kartus jai delnu sudavė į kairįjį skruostą. Ji pradėjo šauktis pagalbos, po to vyras jai užspaudė burną. Ji mėgino iš jo išsilaisvinti, rankų nagais pradėjo jam braižyti veidą, po to vyras paleido jai burną ir sugriebęs už abiejų rankų už striukės ties riešu jas laikė užlenkęs už galvos, ji negalėjo net pasijudinti. Ji mėgino išsilaisvinti, muistėsi, prašėsi paleidžiama, šaukė, po to jis laikydamas vieną jos ranką kita ranka užspaudė jai burną ir nosį ir pradėjo ją dusinti, jai pradėjo trūkti oro, be to, jautė skausmą nugaroje, nes jis ją buvo prispaudęs prie kėdės. Paskui ji jam pasakė, kad nieko nerašys ir niekam apie tai nepasakos, tada jis ją paleido. Išeinant jis surado cigaretes, pridegęs padavė jai ir ji išėjo. Sėdo į mašiną ir išvažiavo, po to iškvietė policiją. Ji vyrui tik nagais apibraižė veidą, tačiau mėsos mušimo plaktuku į jį nemetė ir juo jam tikrai niekur nesudavė, nes jo (plaktuko) vyras jai neatidavė (b. l. 59–60). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 155).

Nuteistasis G. B. viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu davė parodymus, priešingus nukentėjusiosios parodymams. Apklausiamas kaip įtariamasis G. B. parodė, jog 2013-12-12, apie 19.00 val., jis su žmona buvo namuose. Įėjęs prie savo kambario durų pamatė balą, tai nuėjo į virtuvę pasikalbėti su žmona, paklausė, kodėl ji pripylė vandens, tačiau L. pareiškė, kad nepylė, kad čia nusimovė batus. Jis pasakė, kad tegu maunasi prie savo durų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsišūkavo. Konflikto metu jis paklausė, kodėl ji nesiskiria, kad jis vis tiek su ja nesiruošia kartu gyventi. Ji su juo apie tai nesišnekėjo, pareikšdama, kad gražiuoju nesiskirs. Tada žmona griebė kažkokį indą su skysčiu ir pylė ant jo, kliuvo ant nugaros, po to jis išbėgo iš virtuvės, kad nekiltų didesnių konfliktų, jam bėgant žmona į jį dar metė mėsai mušti plaktuką, tačiau jam nekliuvo, išėjęs iš namų, nuėjo už ūkinio pastato ir stebėjo, ką ji toliau darys, nes ją jau buvo ištikęs įniršis. Žmona netrukus išėjo į lauką, pasiėmė aliumininį sniego kastuvą ir juo bandė, kaip suprato, pakabinti sniegą. L. pakabinti sniego kastuvu nepavyko, po to ji pasiėmusi tą kastuvą nuėjo į garažo vidų. Jis dar kurį laiką stovėjo prie ūkinio pastato, stebėjo, ką ji darys, nes garažo vidus matėsi pro atidarytas duris. Įėjusi į garažą L. tuo kastuvu pradėjo daužyti garaže stovėjusią jo draugei priklausančią mašiną. Jis iš karto atbėgo į garažą, sugriebė už kastuvo, atėmė jį, po to L. B. nagais pradėjo jam braižyti veidą. Jis bandė jai laikyti rankas, kad ji jo nebraižytų, ir ji iš kažkur išsitraukė mėsos mušimo plaktuką ir juo jam du kartus sudavė į galvą, t. y. vieną kartą kliuvo į kaktą, antrą kartą į pakaušį. Po tokių jos veiksmų, siekdamas, kad ji apsiramintų, suėmė ją per juosmenį ir laikydamas paguldė ant žemės. L. tam priešinosi, mosikavo rankomis, po to jis ją paguldęs ant žemės, kad ji daugiau jo nesužalotų, užlipo ant jos, t. y. ją apžergė, sugriebė rankas ties riešais už striukės ir laikė gal dvi minutes. Klausė, kodėl ji braižė mašiną, tačiau L. B. tiegė to nedariusi. Pasakęs, kad einant parodys, ją paleido ir jai atsikėlus parodė, kaip ji subraižė mašiną. Tai pamačiusi, L. B. pradėjo šūkauti, kad jis nusišneka, kad ji nieko nedarė ir pan., ir po to puolė prie jo, bet jis nieko nelaukdamas stvėrė ją už rankų, ji priešinosi, norėjo išsilaisvinti, vyko susistumdymas, po to abu užviro ant garaže buvusios automobilio kėdės. Tuomet jis užsigulęs ant jos ją laikė už rankų, kol ji nurimo. Maždaug po kelių minučių ji aprimo, todėl ją paleido, kartu parūkė ir L. nuėjo į namus. Po kurio laiko sėdo į mašiną, kažkur išvažiavo, po to į namus grįžo kartu su policija (b. l. 66). Tokius pačius parodymus G. B. davė teisiamojo posėdžio metu (b. l. 152–155).

Iš akistatos protokolo matyti, jog tiek L. B., tiek G. B. nuosekliai laikėsi savo parodymų, t. y. L. B. teigė, kad ją puolė ir sumušė G. B., tuo tarpu G. B. laikėsi savo versijos, jog jis tik laikė L. B. siekdamas išvengti jos smūgių (b. l. 76–77).

Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymus, akivaizdu, jog tarp jų yra konfliktiniai santykiai ir kiekvienas iš jų laikosi savo įvykių versijos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vis dėlto kilus konfliktui nebuvo tik vienos iš konfliktuojančių pusės smurtiniai veiksmai.

Iš 2013-12-12 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. 392/13(11) nustatyta, kad L. B. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje nugaros pusėje, juosmenyje, stuburo projekcijoje, dešiniajame žaste. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, tai galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes, ar griūvant ar atsitrenkiant į tokius. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis. L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 55).

Iš 2013-12-13 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G393/13(11) nustatyta G. B. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje ir odos įdrėskimai dešiniajame skruoste ir kairiajame žande. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėmis nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ir yra vienodo senumo. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu, tai galėjo būti mėsai mušti plaktukas, o odos įdrėskimai – kietu bukabriauniu daiktu, tai galėjo būti žmogaus rankų nagai. G. B. sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dėl 3 jėgų pasekoje, apie sužalojimų padarymo eiliškumo pasakyti nėra galimybės, nukentėjusysis sužalojimo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. G. B. padaryti sužalojimai galėjo sukelti fizinį skausmą. G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 57).

Taigi iš paminėtų Teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad iš esmės nėra paneigta nuteistojo versija, jog pirma jį pulti pradėjo L. B. ir jis tik gindamasis ir siekdamas sutramdyti kilusį konfliktą sugriebęs laikė L. B., tačiau jai priešinantis buvo padaryti sužalojimai. Be to, Teismo medicinos išvadoje nustatyti G. B. sužalojimai iš esmės atitinka jo parodymus apie įvykio aplinkybes. Kaip jau minėta, nuteistasis parodė, kad L. B. metė į jį mėsai mušti skirtą plaktuką, vieną kartą jis smūgio išvengė, tačiau vėliau L. B. jam pataikė į kaktą. Nustatyti sužalojimai iš esmės atitinka tokius nuteistojo parodymus, tuo tarpu L. B. parodė, jog jokio plaktuko į nuteistąjį ji nemetė. Taigi atsižvelgiant į G. B. parodymus bei jam nustatytus sužalojimus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, L. B. parodymai kelia abejonių dėl jų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. B. parodė, jog G. B. jai sudavė kelis kartus į veidą, buvo sugriebęs už veido, dusino ją, tačiau Teismo medicinos išvadoje nebuvo nustatyta, kad L. B. būtų likusios dusinimo ar mušimo žymės. Todėl tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl L. B. konflikto versijos bei sekos.

Pažymėtina, kad siekiant išsamiai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklaustas liudytojas V. B..

Liudytojas V. B. parodė, kad jis dieną buvo pas G. B., paskui išėjo, o kai pavakary vėl atėjo, jis buvo visas susinervinęs, apibraižytas. G. B. papasakojo, kad buvo jo žmona įsiveržusi, kad puolė su „šiupele“ trankyti mašiną. Jis bandė atimti iš jos tą „šiupelę“, tai tada ji apdraskė jį patį. Jam guzas buvo net galvoje. Paties įvykio jis, V. B., nematė, jam papasakojo, kaip buvo. Jis atėjęs pamatė G. B. apibraižytą, apdaužytą, susinervinusį. Visas jo veidas buvo apdraskytas, galvoje guzas. Klausė, kas atsitiko, jis sakė, kad žmona puolė mašiną trankyti, o kai jis norėjo iš jos atimti „šiupelę“, tada ji puolė jį trankyti. Jau buvo toks atvejis, kad kai jis buvo pas G. B., stovėjo garaže ta mašina, įėjo jo žmona L. Kai ji pamatė mašiną, tai patrako, buvo daug necenzūrinių žodžių, sakė, kad tos mašinos čia nebūtų, nes ji kažką padarys tai mašinai. Ne kartą yra matęs L. B., ji vis stengiasi jam, G. B., pakenkti. Tai šviesolaidį nutraukia, tai mašiną purvais buvo apmėčiusi. Būna, kad stovi kalbasi su G. B., o ji pradeda keiktis, pulti ant G., bando išprovokuoti konfliktą. Prieš jam išeinant tą dieną (2013-12-12) mašina ten jau seniai stovėjo, buvo apdulkėjusi, bet apibraižyta nebuvo. Kai vėl atėjo, G. buvo apibraižytas, parodė, kad mašinos stogas apibraižytas. Tie įbrėžimai nebuvo žymūs, jei jis būtų neparodęs, nelabai būtų juos pastebėjęs. Jam ten būnant buvo atvažiavę policijos pareigūnai, jis tuo metu rūkė garaže. Jie nufotografavo mašiną, tą „šiupelę“, numestą garaže. Jau seniai tarp jų tas viskas vyks dėl skyrybų. Kiek girdėjo, kad ji tai kokius dokumentus panaikina, tai dar ką nors iš G. paima, buvo duris išplėšusi, kažkokius dokumentus paėmusi. Ji vis bando jam kenkti. Kitada ten aplink vaikščiojo, bet jis daug dėmesio nekreipė, bet kraujo žymių ar dar ko nors tokio, kad ji (L. B.) būtų nukentėjusi, nebuvo, Daugiau G. buvo apdraskytas. G. veidas buvo apdraskytas ir guzas galvoje, matė tą guzą, G. dar prašė pažiūrėti, ar neprakirsta (b. l. 184).

Nors liudytojas V. B. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, jog pati nukentėjusioji yra konfliktiška, nuolat provokuoja konfliktus. Be to, liudytojas patvirtino, kad įvykio dieną matė garaže automobilį dieną, o vakare G. B. parodė, kad automobilis yra apibraižytas. Todėl darytina išvada, kad nėra paneigta nuteistojo G. B. versija, jog konfliktas tarp jo ir L. B. kilo dėl to, kad ji apibraižė automobilį, ji tai neigdama puolė G. B., o jis siekdamas sulaikyti laikė ją už riešų. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima daryti išvadą, jog L. B. galėjo atsirasti sužalojimai jai priešinantis ir bandant išsivaduoti iš G. B. glėbio, o ne todėl, kad G. B. tyčia prieš ją vartojo smurtą.

Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog be nukentėjusiosios parodymų, byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. B. tyčia sutrikdytų nukentėjusiosios sveikatą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo yra priešiški santykiai, jiems nepavyksta sutarti dėl taikaus skyrybų proceso, todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji turėjo motyvą ir tikslą konfliktuoti su nuteistuoju. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje negalima besąlygiškai remtis nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad L. B. 2013-03-28 taip pat buvo kreipusis dėl G. B. pavartoto smurto konflikto metu, tačiau 2013-04-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog L. B. versija dėl prieš ją pavartoto smurto paneigta liudytojų parodymais (b. l. 82–83). Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios esant konfliktinei situacijai, priimti apkaltinamąjį nuosprendį remiantis iš esmės tik nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones dėl įvykio aplinkybių, bei vadovaudamasi suformuota teismų praktika, jog visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.)

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo tenkinti ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl G. B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog G. B. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2014-01-21 nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 29-1-00013-13, kuris 2013-02-24 vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas įtariamajam G. B. susitaikius su nukentėjusiąja.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, remiantis šia įstatymo nuostata, ir buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, tačiau apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog G. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio 4 dalies, todėl paliktinas galioti 2013-01-24 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 29-1-00013-13, kuris vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas įtariamajam G. B. susitaikius su nukentėjusiuoju.

Dėl advokato išlaidų.

Apeliaciniam teismui nuteistojo gynėja advokatė pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, jame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 17,37 Eur, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą G. B. nepriteistinos. Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė D. Rocevičienė iš esmės negynė nuteistojo interesų apeliacinės instancijos teisme, nes nuteistasis sudarė susitarimą dėl gynybos su advokatu M. Repšu, kuris ir gynė nuteistąją (b. l. 180, 182, 184–185).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. B. išteisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

L. B. civilinį ieškinį atmesti.

Palikti galioti ikiteisminiame tyrime Nr. 29-1-00013-13 dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį 2013 m. sausio 24 d. priimtą bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintą nutarimą, kuriuo įtariamajam G. B. nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaKolegijos teisėjai Regina BertašienėDalius Jocys