- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- I-1739-281/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą pastato su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), mokestinę vertę nustatyti pagal A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ turto vertinimo ataskaitą - 9055000 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjui priklausančio minėto nekilnojamojo turto mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, yra 19834995 Lt. Nesutikdamas su tokiu mokestinės vertės nustatymu, pareiškėjas kreipėsi į turto vertintoją A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“, kuris parengė individualią turto vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad minėto nekilnojamojo turto vertė yra 9055000 Lt. Ši vertinimo ataskaita buvo pateikta atsakovui, tačiau atsakovas nusprendė netikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Toks atsakovo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ parengtą turto vertinimo ataskaitą. Atsakovas nauju 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu vėl nusprendė netikslinti minėto nekilnojamojo turto mokestinės vertės pagal A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ turto vertinimo ataskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovas pakartotinai prašymą dėl mokestinės vertės koregavimo vertino tik formaliai ir visiškai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime nurodytus argumentus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-4781-18/2006) buvo nurodyta, kad, priimant ankstesnį atsakovo sprendimą, nebuvo apklaustas pareiškėjos atstovas ar ataskaitą rengęs asmuo, siekiant išsiaiškinti ginčijamų klausimų esmę ir su jais susijusias aplinkybes; atsakovas nepasinaudojo galimybe pareikalauti iš pareiškėjo papildomos informacijos ar komentarų. Pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, atsakovas į šiuos teismo argumentus neatsižvelgė. Atsakovo sprendime nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl pateiktoje ataskaitoje nurodyta mokestinė vertė yra nepagrįsta, ir vėl apsiribota konstatavimu, kad pateikta ataskaita prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, priimdamas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir atsisakydamas patikslinti mokestinę vertę pagal pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą, jis įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas yra administracinės procedūros šalis, todėl įrodinėjimas, paaiškinimų teikimas yra jo teisė ir pareiga, kuri nebuvo šiuo atveju varžoma. Bet kurioje administracinės procedūros stadijoje pareiškėjas galėjo laisvai teikti paaiškinimus atsakovui. Atsakovas nurodė, kad jam pateikta turto vertinimo ataskaita turi trūkumų ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovas negalėjo ja vadovautis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės tikslinimo nagrinėti iš naujo, motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kokia papildoma informacija galėtų būti pateikta siekiant A. C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras” sudarytą turto vertinimo ataskaitą pripažinti turinčia juridinę galią. Iš šio teismo sprendimo pareiškėjas turėjo žinoti, kokie netikslumai yra šalintini pateikiant atsakovui papildomą informaciją. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, asmeniui žinant šalintinus trūkumus bei neatliekant jokių veiksmų, jo procesinės teisės nėra pažeidžiamos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-237/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė atsakovui jokios informacijos, nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime, t. y. iš esmės vengė bendradarbiavimo priimant atsakovo sprendimą, todėl jo argumentai, jog atsakovas netinkamai vykdė teismo sprendimą, atmestini. Teismas nurodė, kad A. C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras” sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje palyginimui parinkti objektai nėra tinkamai apibūdinti: nenurodytas sandorių laikas, nepateiktas taikomų pataisos reikšmių pagrindimas, neaptarta didelė lyginamųjų objektų rinkos kainų sklaida bei galutinės patikslintos kainos intervalas. Todėl skundžiamo atsakovo sprendimo išvada, jog nėra aišku, ar palyginimui parinkti objektai yra tinkami lyginamieji analogai Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau - ir Metodika) 27 prasme, yra pagrįsta. Iš minėtos ataskaitos taip pat matyti, jog, turto vertę nustatant naudojimo pajamų vertės metodu, nesilaikyta Metodikos 2.1, 20.3, 20.5 punktų reikalavimų: neaptartos vietovės nuomos rinkos sąlygos, konjunktūros, nepateikta mokamų nuomos kainų analizė. Teismas nurodė, kad, įvertinus minėtus ataskaitos trūkumus, darytina išvada, jog, turto vertintojui atliekant ginčo turto vertinimą, buvo pažeistos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, jog turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Esant nurodytiems trūkumams, atsakovo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo išvada, jog A. C. TŪB “Audito ir turto vertinimo biuras” parengta pareiškėjui priklausančio ginčo turto vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų, todėl, vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, laikytina neturinčia juridinės galios, yra pagrįsta. Teismas nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad, pakartotinai nagrinėdamas jo prašymą, atsakovas nesilaikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo nurodymų. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas pats nesilaikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo nurodymų, yra nepagrįsta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime nėra nurodyta, kad pareiškėjas pats privalo pateikti kokią nors informaciją. Pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą, pats atsakovas privalėjo apklausti ataskaitą rengusį asmenį, o taip pat pareikalauti iš pareiškėjo konkrečios papildomos informacijos ar komentarų. Tačiau nei pareiškėjas, nei ataskaitą rengęs turto vertintojas nebuvo informuoti apie tai, kada pakartotinai bus nagrinėjamas prašymas, ir dėl to neturėjo galimybių pateikti papildomą informaciją bei dalyvauti apklausoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad jis, priimdamas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą, įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Pareiškėjas bet kurioje administracinės procedūros stadijoje galėjo laisvai teikti paaiškinimus, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovas nurodo, kad pagrindinis sprendimo dėl mokestinės vertės priėmimui reikšmingas dokumentas yra nurodytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme ir tai yra individuali turto vertinimo ataskaita. Tokios ataskaitos išsamumas ir atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindinis kriterijus priimant sprendimą dėl mokestinės vertės tikslinimo pagal individualų vertinimą. Be to, besąlyginės pareigos laikytis individualaus vertinimo išvados Nekilnojamojo tuno mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nenustato. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pateikta individualaus vertinimo ataskaita turi trūkumų, todėl į ją negali būti atsižvelgiama.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmą kartą atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokestinę vertę pagal A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ parengtą minėto turto individualią vertinimo ataskaitą, 2006 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl minėto administracinio sprendimo panaikinimo, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir įpareigojo valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje mokestinę vertę (administracinės bylos Nr.I-4781-18/2006 l. 60-63). Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime nurodyta, kad skundžiamas administracinis aktas (valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. rugsėjo 5 d. sprendimas) panaikinamas dėl to, kad buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, jog, priimant minėtą administracinį sprendimą, turėjo būti apklaustas pareiškėjo (UAB „LNTV“) atstovas ar ataskaitą rengęs asmuo, siekiant išsiaiškinti ginčijamų klausimų esmę ir su jais susijusias aplinkybes, taip pat atsakovas turėjo pareikalauti iš pareiškėjo papildomos informacijos ar komentarų, siekiant išsiaiškinti patikslintoje vertinimo ataskaitoje nurodytos datos tapatumą.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo.
Atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamojo turto vertės patikslinimo, privalėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime nurodytus procedūrinius pažeidimus ir juos ištaisyti priimdamas šioje administracinėje byloje ginčijamą 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo turinio bei byloje surinktų įrodymų, atsakovas, priimdamas šį administracinį sprendimą, nevykdė įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime išdėstytų nurodymų dėl papildomų faktinių duomenų surinkimo ir jų įvertimo, siekiant užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovas, priimdamas šioje byloje ginčijamą administracinį sprendimą, ignoravo įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendime suformuluotus nurodymus dėl papildomų veiksmų, kuriuos atsakovas privalėjo atlikti pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, tuo paneigdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Tai yra pagrindas panaikinti šioje administracinėje byloje ginčijamą administracinį sprendimą.
Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas šios administracinės bylos proceso šalims turi res judicata galią, t .y. šios administracinės bylos proceso šalys neturi teisės šioje administracinėje byloje ginčyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimu nustatytų faktų. Šio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia yra privaloma ir bylą nagrinėjančiam teismui.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Kadangi yra pagrindas panaikinti skundžiamą administracinį aktą, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Valstybės įmonės Registrų centro 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo prašymas dėl nekilnojamojo turto vertės patikslinimo perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą ir perduoti pareiškėjo UAB „LNTV“ prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokestinę vertę atsakovui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.