- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-815-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Birutė Bobrel, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- Garažų statybos
procesinių sprendimų kategorijos: 35.5; 45.5; 121.15; 121.21.
2011 m. liepos 7 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1786-559/2010 pagal ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (GSEB) „Rimkai“ ieškinį atsakovui E. A. dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 16-18) prašė priteisti iš atsakovo 281,74 Lt nesumokėtų mokesčių už 2008 m. - 2009 m., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos priteisimo momento iki visiško skolos sumokėjimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2010-06-29 buhalterinės apskaitos duomenimis atsakovo skola ieškovei už 2008-2009 metus buvo 281,74 Lt. Skola atsirado atsakovui nemokant mokesčių, kurie 2007-12-05 ieškovės valdybos narių buvo nustatyti ir patvirtinti susirinkimo protokolu Nr. 5. Šiame protokole yra aptarti metinio mokesčio ir mokesčio už lauko apšvietimą dydžiai. Nuo 2009 m. sausio mėnesio yra įvestas šiukšlių išvežimo mokestis, apskaičiuojamas metams pasibaigus, gavus iš AB „Jonavos paslaugos“ sąskaitą faktūrą ir išdalinus sumą kiekvienam garažui. Tai, kokios konkrečios paslaugos ir kokiu laikotarpiu buvo atsakovui suteiktos, taip pat jų dydžiai yra nurodyti 2010-06-29 ieškovės pažymoje. Siekiant įgyvendinti garažų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų ir garažams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, buvo nutarta 1995-03-14 įsteigti Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Rimkai“. Bendrijos veikla yra vykdoma vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo bei CK normomis. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, jai vadovauja visuotinio bendrijos narių susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas, atstovaujantis bendriją, rengiantis bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas, bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuojantis bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektais, taip pat bendrijai priskirto žemės sklypu ir jo priežiūra. Bendrijos pirmininko kompetencijoje yra samdyti buhalterį, remiantis bendrijos susirinkimo sprendimais, naudoti bendrijos lėšas, kontroliuoti, kaip garažų patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu. Atsakovo nekilnojamas turtas - negyvenamoji patalpa – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra bendrijos valdomojoje teritorijoje. Nežiūrint į tai, ar atsakovas priklauso, ar ne bendrijai, jis turi atlyginti išlaidas, susijusias su garažų bendrojo naudojimo objektų ir garažams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, proporcingai jo turimo turto daliai. Metiniai mokesčiai yra nustatomi visuotiniame bendrijos narių susirinkime arba juos turi teisę nustatyti bendrijos valdyba, patvirtinant protokolu. Atsakovui nuosavybės teisė į turtą, esantį bendrijos valdomojoje teritorijoje, atsirado nuo 2008-01-29. Vadinasi, prievolė mokėti nustatytus mokesčius bendrijai taip pat atsirado nuo 2008-01-29. Laikotarpyje nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio atsakovo skola ieškovui buvo 281,74 Lt. Nors atsakovas ne kartą yra įspėtas dėl susidariusios skolos, tačiau iki šios dienos įsiskolinimo neapmokėjo. Atsakovas 2010-05-25 prieštaravimai yra nepagrįsti, jie neatitinka LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo bei CK normų. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį garažų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Būdami garažų savininkais, jie kartu yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Kaip garažų savininkai, taip ir bendraturčiai, naudodami turimą turtą, vartoja tiekiamą vandenį, elektros energiją gauna kitas paslaugas, todėl jiems tenka prievolė atsiskaityti už gautas paslaugas. Šiuo atveju savininkai šią savo prievolę turi vykdyti per bendriją.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010-12-22 sprendimu (b. l. 166-169) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 274,82 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64 Lt bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovo valstybei priteisė 11,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis juridinio asmens dalyvius – asmenis, nuosavybės teise turinčius atskiras garažų patalpas viename garažų pastate. Nuo 2004 metų nėra specialaus teisės akto, reglamentuojančio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų veiklą. Juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas bendras principas, kad kiekvienas juridinis asmuo turi apskaityti savo dalyvius. Esant ginčui dėl narystės fakto, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai tenka įrodinėjimo, kokie asmenys yra bendrijos nariai, našta. Bendrija turi pateikti narystės faktą patvirtinančius įrodymus (narių sąrašą ar registrą, pareiškimus dėl priėmimo ir išbraukimo iš narių). Sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, kaip įstatymo analogija taikytinos LR Sodininkų bendrijų įstatymo 21 str. bei LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 str. nuostatos, numatančios, kad bendrija turi vesti narių registracijos žurnalą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių kad atsakovas yra jų bendrijos narys, be to, ieškovė ieškinyje bei jos atstovai teismo posėdyje patvirtino faktą, kad atsakovas nėra bendrijos narys. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo pagrindu, kad atsakovas ne kaip bendrijos narys, o kaip bendraturtis privalo apmokėti bendro turto išlaikymo išlaidas proporcingai jam priklausančiai daliai. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise bendrame pastate priklauso 35,19 kv. m patalpos – garažas (boksas) (b. l. 40, 70). Bendrijos pirmininkas A.D. teismo posėdyje nurodė, kad jų bendrijos teritorijoje yra viso 529 garažai, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovui tenka 0,189 proc. dalis bendro turto. Ir atsakovas, ir ieškovė turi bendrai prižiūrimą teritoriją. Kiti bendrijos nariai, visi garažų patalpų savininkai ir atsakovas yra bendrojo naudojimo konstrukcijų (pamatų, sienų, stogo) bei inžinerinių komunikacijų bendraturčiai (CK 4.82 str. l d.). Atsakovas naudojasi bendrijos paslaugomis tiekiant elektros energiją, šiukšlių išvežimu ir bendra teritorijos priežiūra. Atsakovas, būdamas bendraturtis su kitais garažų savininkais, privalo apmokėti savo garažų ir bendro turto išlaikymo išlaidas, apmokėti išlaidas jam išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, naudodamasis bendrijos teikiamomis paslaugomis, nepagrįstai atsisako sumokėti bendrijai mokesčius, skirtus bendrijos valdymo organų veiklai apmokėti bei padengti išlaidas, kurias ieškovas patiria, administruodamas surenkamus mokesčius. Remiantis CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, atsakovas privalo apmokėti patalpų savininkų susirinkimo sprendimu nustatytas išlaidas. Atsakovui priklauso 0,189 procentinė dalis bendroje nuosavybėje su ieškovo nariais, todėl tokia dalimi atsakovas turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo išlaidų. Pagal ieškovo pateiktas ūkinės veiklos ataskaitas (b. l. 72, 73), bendro turto išlaikymo išlaidos 2008 m. sudarė 92.977,97 Lt, 2009 m. – 84.302,02 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka 0,189 procento dalis bendro turto, teismo nuomone, jis ieškovei turi sumokėti 2010-12-07 pažymoje nurodytą turėtų išlaidų dalį: už 2008 m. – 145,13 Lt, už 2009 m. – 129,69 Lt, iš viso – 274,82 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra paskaičiuota neįtraukus 2008 m. ir 2009 m. ūkinės veiklos ataskaitose (b. l. 72, 73) nurodytos išlaidų elektrai dalies. Atsakovui buvo paskaičiuotas kiemo apšvietimo fiksuotas mokestis (10 Lt), kuris buvo patvirtintas ieškovo valdybos narių 2007-12-05 susirinkime. Ieškovo atstovai teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl jų pateiktose 2010-06-29 ir 2010-12-07 pažymose apie atsakovo skolą (b. l. 27, 132) yra nurodyta skirtinga atsakovui tenkanti išlaidų dalis, 2010-06-29 pažymos duomenys nėra pagrįsti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 274,82 Lt įsiskolinimą, remiantis bendrijos 2008 m. ir 2009 m. ūkinės veiklos ataskaitų bei 2010-12-07 pažymos duomenimis (b. l. 72,73, 132), bei atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 171-174) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jis garažo boksą Nr. 130, esantį ieškovės (kurios pirmininkas yra A. Dambrauskas ) teritorijoje, įgijo 2008-01-25 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovas yra tik minėto turto savininkas, tačiau nėra bendrijos (ieškovės) narys, kuria nebuvo ir atsakovo motina V. A., dovanojusi atsakovui garažą. Nuo 2006 metų tarp atsakovo ir bendrijos pirmininko pastoviai kyla konfliktai dėl pirmininko neteisėtai ir nepagrįstai reikalaujamų skolų bendrijai (klijuojami skelbimai; keliamos įvairios bylos teisme, policijoje) motyvuojant atsakovo tariamų pareigų nevykdymu. Atsakovas bandė aiškintis su pirmininku, kokius įsipareigojimus atsakovas turėtų vykdyti, kiek jis yra skolingas, ir ne kartą prašė pateikti pažymą, tačiau atsakovo geri ketinimai liko neįgyvendinti. Pirmininkas žalą įrodinėja skirtingais rašytiniais įrodymais, tikėtina dokumentais, neatitinkančiais tikrovės (galimai suklastotais), o skolos skaičiuotė leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad bendrijoje buhalterinė apskaita vedama apgaulingai arba visiškai nevedama. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymu (ieškovo klijuojamus ant atsakovo garažo skelbimus, policijoje duotus pirmininko paaiškinimus), pati ieškovė pateikė rašytinių įrodymų, kuriuose yra skirtingai nurodytas skolos dydis, o pirmininkas teisme negalėjo paaiškinti netikslumų. Teismas negalėjo remtis nepatikimais įrodymais. Taip ir liko neaišku, ar atsakovas yra skolingas ieškovei ir už ką bei kiek. Šiuos atsakovo teiginius pagrindžia ir teismo sprendimo motyvas : „Ieškovo atstovai teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl jų pateiktose 2010-06-29 ir 2010-12-07 pažymose apie atsakovo skolą (b. l. 27, 132) yra nurodyta skirtinga atsakovui tenkanti išlaidų dalis, 2010-06-29 pažymos duomenys nėra pagrįsti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas dalinai“, tačiau patiki ieškovo pateiktomis ataskaitomis, kuriose nurodyta, kad ieškovo išlaidas sudaro „.darbo užmokestis, Sodros mokesčiai, VMI mokesčiai, telefono išlaidos, naujienų redakcija, pagal sutartis atlikti darbai, kuras, kanceliarinės prekės, valstybinis registrų centras, blankų leidykla, Lietuvos paštas, raktų gamyba ir spynos, advokato paslaugos", nes jau pačiame teismo sprendime teismas nurodo, kad atsakovas „.privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.)“. Teismas negalėjo paskaičiuoti pagal ieškovės pateiktas ataskaitas už 2008, 2009 m. tų mokesčių, kurių mokėti atsakovas neprivalo. Šie atsakovo nurodyti mokesčiai nėra skirti atsakovo turto remontui, jo išlaikymui, o bendrija nėra nuosavybės objektas. Atsakovas neprivalo remti bendrijos, apmokėti jos išlaidas, kurios nėra įrodytos, ir mokėti už paslaugas, kuriomis atsakovas nesinaudoja, todėl sprendimas šiais pagrindais nepagrįstas. Be to, kelia abejonių ūkinės veiklos ataskaita už 2008 m. (sudaryta 2009-01-02); ūkinės veiklos ataskaita už 2009 m. (sudaryta 2010-01-03). Nėra duomenų, ar atitinka faktinę situaciją, kelia abejones pajamų ir išlaidų atitikimas faktinei situacijai, piniginių lėšų naudojimas pagal paskirtį: garažai nėra saugomi apsaugos tarnybos darbuotojų ir pinigai šioms funkcijoms atlikti tiesiog negali būti naudojami, remontuojant kelius nepateikta sąmata ir turėtos šiems darbams atlikti išlaidos aiškiai per didelės, dėl ko atsakovas daro išvadą, kad švaistomos bendrijos lėšos ar jos skiriamos ne tai paskirčiai ir kt. 2008-06-27 prašyme, adresuotame Kauno m. VPK viršininkui, pirmininkas nurodo, jog atsakovas yra skolingas bendrijai nario mokestį (atsakovas nėra bendrijos narys) bei apsaugos mokestį (apsauga garažuose neegzistuoja, garažai nėra saugomi). 2008 m. bendrijos narių susirinkimo protokolas, kuriame padaryti pataisymai, papildomi įrašai, kelia abejones tiek savo turiniu, tiek jo surašymo laiku ir kt. Kelia abejonių ir pažyma apie atsakovo skolą bendrijai, kuri neatitinka faktinių aplinkybių, nes minima, jog atsakovas nemoka elektros mokesčio. Atsakovui nuo 2006 metų nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau už elektros suvartojimą atsakovas yra skolingas viso labo tik 9 Lt. Kelia abejonių ir 2007 m. bendrijos narių susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta elektros energijos mokėjimo suma neatitinka netgi protingumo principo, be to, minėtas dokumentas kelia abejones tiek savo turiniu, tiek jo surašymo laiku ir kt. Kelia abejones ir nuo atsakovo garažo durų nuimti 2007-2010 rašteliai dėl neva susidariusios skolos bendrijai (skola kintanti, nors neatlyginta dėl neatitikimų). Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą, dėl ko teismo sprendimas nepagrįstas ir turi būti naikintinas. Kita vertus, teismas padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 5 str. 5 d. reglamentuoja, kad „Daugiabučio namo savininkas (bendrasavininkis) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais“. Atsakovas niekada nėra davęs sutikimo atlikti kažkokius veiksmus, nebuvo informuotas nuo nuosavybės įsigijimo momento, kokius mokesčius ir už ką jis turi mokėti, todėl teismas turėjo vadovautis ne tik tomis teisės normomis, kurios palankios ieškovui, bet privalėjo atsižvelgti ir į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai taikyti įstatymą. Analogiškai reglamentuoja ir CK 4.83 str. 4 d. „Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka“. Taigi, jeigu dėl tam tikrų išlaidų yra priimtas administratoriaus arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka, tai butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo šias išlaidas apmokėti, nors ir nėra davęs tam sutikimo. CK 4.85 str. 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai turi būti priimami balsų dauguma, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. 4 p. įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas, tačiau, kaip įtvirtinta minėtuose teisės aktuose, atsakovas neprivalo apmokėti skunde nurodytų bendrijos mokesčių, kurie nėra skirti turto išlaikymui, jo išsaugojimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo pagrindu, kad atsakovas ne kaip bendrijos narys, o kaip bendraturtis privalo apmokėti bendro turto išlaikymo išlaidas proporcingai jam priklausančiai daliai. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise bendrame pastate priklauso 35,19 kv. m patalpos – garažas (boksas) (b. l. 40, 70). Apylinkės teismas, nustatęs, kad bendrijos teritorijoje yra viso 529 garažai, darė išvadą, kad atsakovui tenka 0,189 proc. dalis bendro turto, be to, šalys turi bendrai prižiūrimą teritoriją (šios aplinkybės apeliantas neginčija). Kiti bendrijos nariai, visi garažų patalpų savininkai ir atsakovas yra bendrojo naudojimo konstrukcijų (pamatų, sienų, stogo) bei inžinerinių komunikacijų bendraturčiai (CK 4.82 str. l d.). Atsakovas naudojasi bendrijos paslaugomis tiekiant elektros energiją, šiukšlių išvežimu ir bendra teritorijos priežiūra. Atsakovas, būdamas bendraturtis su kitais garažų savininkais, privalo apmokėti savo garažų ir bendro turto išlaikymo išlaidas, apmokėti išlaidas jam išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, naudodamasis bendrijos teikiamomis paslaugomis, nepagrįstai atsisako sumokėti bendrijai mokesčius, skirtus bendrijos valdymo organų veiklai apmokėti bei padengti išlaidas, kurias ieškovas patiria, administruodamas surenkamus mokesčius. Nors atsakovas ir nėra bendrijos narys, tačiau, vadovaujantis CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, kurias pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jis privalo apmokėti garažų įsteigtos bendrijos susirinkimo sprendimu nustatytas išlaidas. Atsakovui priklauso 0,189 procentinė dalis bendroje nuosavybėje su ieškovės nariais, todėl tokia dalimi atsakovas turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo išlaidų.
Tačiau kolegija ne visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010-12-07 (b. l. 132) pažymos duomenys yra pagrįsti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pagal ieškovės pateiktas ūkinės veiklos ataskaitas ieškovės bendro turto išlaikymo išlaidos 2008 m. sudarė 92.977,97 Lt (b. l. 72), 2009 m. – 84.302,02 Lt (b. l. 73). Atsižvelgiant į 2008 m. ataskaitoje pateiktą išlaidų už visus 2008 metus iššifravimą, akivaizdu, jog atsakovui tenkanti 0,189 procento visų išlaidų dalis už laikotarpį nuo 2008-01-29 iki 2008-12-31 (t. y. už 11,1 mėn.) sudaro ne 145,13 Lt (nes, kaip nurodyta 2010-12-07 pažymoje, b. l. 132, būtent tiek išlaidų tektų visiems 2008 metams), bet 134,25 Lt. Pažymėtina, jog ši suma labai panaši į 2010-06-29 pažymoje nurodytą 2008 m. vasario-gruodžio mėn. skolos dydį – 132,34Lt. Be to, atsižvelgiant į 2009 m. ataskaitoje pateiktą išlaidų už 2009 metus iššifravimą (b. l. 73), akivaizdu, jog 2010-12-07 pažymoje (b. l. 132) nurodyta atsakovui tenkanti skolos dalis (129,69 Lt) yra su paklaida, nes pagal 2009 m. ūkinės veiklos ataskaitos duomenis atsakovo skola už 2009 m. sudaro 129,79 Lt. Kolegija skaičiavo taip: visa bendrijos išlaidų suma be elektros energijos mokesčių sudaro 63.380,54 Lt (84.302,02 - 20.921,48); atsakovui tenkanti dalis 119,79 Lt( 63.380,54 x 0,189 / 100); pridėjus 10 Lt kiemo apšvietimo mokestį (patvirtintą ieškovės valdybos narių 2007-12-05 susirinkime, b. l. 29), atsakovui tenkanti visų išlaidų dalis už 2009 m. sudaro 129,79 Lt. Vadinasi, bendra atsakovui tenkanti išlaidų dalis sudaro 264,04 Lt (134,25 + 129,79 Lt).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir sumažina priteistą iš atsakovo ieškovei 274,82 Lt skolą iki 264,04 Lt ir, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistas 64 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 61,76 Lt (CPK 326 str. 3 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010-12-22 sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą iš atsakovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Rimkai“ 274,82 Lt skolą iki 264,04 Lt ir 64 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 61,76 Lt.