- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- N1-1184-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38443-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
- Kategorijos
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, kurios deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus: nuo 22.00 iki 06.00 būti namuose (gyvenamojoje vietoje), išskyrus darbą ar mokymąsi, taip pat tęsti mokslus bei bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; kaltinama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį ir 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą o būtent: 2016-08-14 apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, sudavė vieną smūgį puoduku nukentėjusiajai A. D.-L. į veidą, padarydama pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiojo skruostikaulio skruostinės ataugos lūžimu.
E. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2017-01-26 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju Ž. M. metu, rašikliu dūrė pastarajam į sprandą bei nugaros sritį, kairį petį, po ko metė į nukentėjusįjį iš spintos ištrauktus stalčius ir pataikė į dilbį, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršiniais odos įbrėžimais kaklo kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, paviršinėmis odos dūrio žymėmis kairiajame peties srityje ir sprando kairėje pusėje, poodine kraujosruva kairiame dilbyje.
E. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2017-08-07 apie 21.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie ,, (duomenys neskelbtini)“ vaikų socialinės globos namų pastato, viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad ji suėmė nukentėjusįjį E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., už kaklo ir ėmė smaugti, po ko jam pritūpus, ji spardė nukentėjusįjį E. R. į įvairias kūno vietas ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje bei kairėje plaštakoje, poodinėmis kraujosruvomis su odos nubrozdinimu veido kairėje, kaktoje, dešiniame žande, sprande, krūtinės kairėje, dešinės alkūnės linkyje, kairio peties-kairio žasto srityse, kairiame dilbyje, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tų pačių globos namų vidiniame kieme esančioje krepšinio aikštelėje, batų raišteliais prie krepšinio stovo pririštą nukentėjusįjį vertė gerti kečupo, vandens ir druskos mišinį bei minėtu mišiniu jį apipylė.
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji E. K., dėl epizodo su nukentėjusiąja A. D.-L., parodė, kad viskas prasidėjo ryte, kai ėjo su viena panele į lauką pasivaikščioti. Pamatė, kad A. sėdi ant sūpynių, vaikai laksto bet kur – kad ji jų neprižiūri. A., kreipdamasi į ją „tu“, pasakė: „žiūrėk vaikus, jei kažkas nutiks – tavo atsakomybė bus“. Ji, E. K., A. nufotografavo ir sakė – parodys pavaduotojai, kad ji sėdi ir nedirba savo darbo. A. atsakė: „pažiūrėsim, kuri pirma „skris“ iš darbo, kuri pirma važiuos į socializacijos centrą“. Gavosi taip, kad jos tiesiog išėjo, nenorėdamos lįsti į konfliktą. Nuėjo į antrą šeimyną, pas V. ir I.. Buvo pas jas kambary. Atėjusi A. liepė eiti iš kambario, ji kol kas gražiai kalbėjo. A. auklėtojai pasakė, kad ji, E. K. išsidirbinėja. Atėjo auklėtoja, susitarė, kad ramiai bus. Ruošiantis eiti į virtuvėlę padaryti sriubelių sau ir V., Al. ją, E. K., pavadino V. „šestiorka“. Nuėjo visos į virtuvėlę pavalgyti bandelių, A. pradėjo negražiai jas vadinti – „šiukšlėmis“. Visos susinervino ir pradėjo į ją maistą mėtyti. Kadangi ji, E. K., sėdėjo prie kampo, buvo sunku praeiti, paprašė V. atsistoti, jai atsistojus, pasiėmė kisielių su puodeliu. Tuo metu A. sėdėjo fojė, žiūrėjo televizorių, ji, E. K., apipylė ją kisieliumi ir nuėjo atgal į virtuvėlę plauti puodelio. Ji atėjusi paklausė – kuri čia taip padarė, griebė jai, E. K., už rankos, tada ji, E. K., iš inercijos A. trenkė puodeliu, pataikė į veidą. Tada ji, E. K. išėjo, nuėjo pas auklėtoją ir viską papasakojo. Iki šio įvykio su auklėtoja A. nesutarė, ji dažnai provokuodavo. Tiesiog nemokėjo, gal lig šiol nemoka, bet stengiasi labai kontroliuoti savo emocijas. Atsiprašyti neturėjo progos.
Kaltinamoji E. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl epizodo su nukentėjusiuoju Ž. M., parodė, kad ji, E. K., paėmė Ž. M. planšetę, kai jis buvo išėjęs į lauką. Auklėtoja jo neišleido, tiesiog jis savavališkai išėjo į lauką. Pasiėmusi planšetę, pasakė, kad jam jos neatiduos. Grįžęs į namus, Ž. M. pradžioje nieko nesakė. Planšetę ji, E. K., atidavė auklėtojai. Jų kambariai yra netoli, Ž. M., išlindęs pro savo kambario duris, pradėjo ją, E. K., pravardžiuoti rusiškais keiksmažodžiais. Susinervinusi išėjo ir sako: „kuri čia tokia?“, jis atsiprašė. Paskui jis vėl pradėjo visaip ją, E. K., vadinti. Jie susistumdė, jis kartą trenkė į veidą jai, E. K., susinervinusi pradėjo jį badyti tušinuku. Vėliau, jai, E. K., išėjus iš kambario, auklėtoja pasakė, kad kvies policiją, ji, E. K., nuėjo į virtuvę atsigerti vandens. Ž., išėjęs iš kambario, toliau ją pravardžiavo. Auklėtoja liepė nelįsti, nes iškvies policiją. Ji, E. K., buvo pasiėmusi peilį, bet nieko nedarė, tiesiog norėjo jį pagąsdinti. Prieš atvažiuojant policijai, jie susitaikė. Susitaikė, nes liepė auklėtoja, pašnekėjo ramiai ir tada atvažiavo pareigūnai. Taip, dūrė Ž. M. tušinuku. Ž. M. tušinuką iš jos išmušė ir atsigulė ant kitos lovos. Ji, E. K., pasiėmė stalčių ir metė į jį. Tada atėjo auklėtoja ir išskyrė. Matė truputį kraujo pas jį. Pasakė, kad nueitų išsiplauti. Nepamena, ar metė šiukšliadėžę į jį. Negali atsakyti, kiek kartų dūrė tušinuku.
Kaltinamoji E. K. apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl epizodo su nukentėjusiuoju E. R., parodė, kad su E. viskas prasidėjo nuo pietų, kai ji, E. K., buvo darbe. Ji turėjo vaikų namuose šunį, nors negalima laikyt, bet labai pagailo to šuns – jos, E. K., paprašė, kad porą dienų pasilaikytų šunį. Kai dirbdavo, nežinodavo, kur palikti gyvūną ir jį palikdavo vaikų namuose, kitų vaikų paprašydavo, kad prižiūrėtų. Gavosi taip, kad einant pietauti namo, jai parašė žinutę kažkas iš vaikų, dabar tiksliai negali pasakyti, kad E. spyrė šuniui. Ji, E. K., už gyvūną gali „galvą nuraut“. Parėjusi namo, nelietė jo, bet paklausė, kodėl jis taip padarė. Jis pasakė, kad daugiau taip nedarys ir atsiprašė. Jo nelietusi, pavalgė ir vėl nuėjo į darbą. Grįžusi namo su kitomis panelėmis iš vaikų namų nuėjo pavalgyti. Ir, galima sakyti, pusę tos dienos, E. su K. ją ragino atkeršyti E.. Jai, E. K., išeinant į lauką, pavedžioti šunį, pasirodė E. ir juokėsi. Viskas susimaišė ir jo paklausė kodėl spyrė šuniui. Jis atsakė, kad jam nervai „pakilo“. Jam atsakė: „O jeigu man nervai „pakiltų“ ir aš tau spirčiau, tau patiktų?“ Jis atsakė, kad ne. K. su E. siūlė paimti jo raištelius ir pririšti jį prie stulpo, kad jis pasijaustų kaip šuo ir spirti jam. Ji, E. K., sakė, kad to nereikia, paėmė jam už kaklo, jis suklupo, pradėjo spardyti. Jį „atspardžius“, E. su K. paėmė nuo kažkokių batų raištelius, nusivedė jį į kitą pusę. Ji, E. K., nuvedė šunį į viršų. Atėjus, E. jau buvo pririštas. K. iš namų atneštą mišinį liepė E. R. gerti. Jis ne viską išgėrė, kadangi daugiau negėrė – ji, E. K., apipylė jį, K. ant viršaus užpylė smėlio. Dar prieš ateinat prie pririšto E., auklėtoja liepė jį atrišti. Jie atrišo ir tada prasidėjo viskas su tuo mišiniu. Vėliau grįžusi auklėtoja A., kartu su auklėtoja S. pasiėmė E..
Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padariusi inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. D. L. parodė, kad 2016-08-14 dirbo globos namuose, (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Į jos prižiūrimą grupę atėjo merginos, t. y. I. B., V. A., M., E. ir V.. Šios merginos neturėjo teisės būti grupėje, todėl ji paprašė, kad jos išeitų į savo grupę. Merginos ignoravo jos prašymą, prasivardžiavo, vartojo necenzūrinius žodžius, žemino. Vėliau merginos nuėjo į virtuvę. Ji taip pat nuėjo į virtuvę tvarkyti indų. Pamačiusios merginos, kad ji atėjo, vėl pradėjo ją žeminti, vartoti necenzūrinius žodžius. Mėtė ant grindų šiukšles, sakydamos: „rink, [keiksmažodis]“. Ji išėjo iš virtuvės į šalia esantį kambarį, norėdama paskambinti bendradarbei dėl incidento. Tuo metu prie jos pribėgo E., ją apipylė kompotu ir nubėgo į virtuvę. Jai priėjus prie E., ji jai trenkė puodeliu per veidą. Iš skausmo ji prisėdo, jai pradėjo svaigti galva. Ji paėmė telefoną ir paskambino į policiją. E. pasakė: „sakiau prie manęs nelįsti, nes aš tokia [necenzūrinis žodis], kad galiu viską padaryti“ (1 tomas, b. l. 38).
Liudytoja I. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, grupės auklėtoja buvo A.. Ji pradirbo globos namuose 3 ar 4 dienas ir jos, t. y. auklėtinės su ja nuolatos pykosi, nes ji tiesiog nepritapo, pradėjo įvedinėti savo įvairias taisykles. Kokia tai buvo diena, konkrečiai neprisimena, ryte auklėtoja A. atėjusi jas pakėlė. Atsikėlusios buvo savo grupėje. Apie 11 val. pas ją ir V. A. į grupę atėjo E. K.. Jos norėjo virtuvėje išgerti arbatos. E. nebuvo jų grupėje, todėl jai atėjus, auklėtoja A. pradėjo ją varyti iš grupės. Jos auklėtojai sakė, kad nelįstų prie E., nes ji supykusi gali bet ką padaryti, tačiau auklėtoja jų neklausė ir toliau konfliktavo su E.. A. nuėjo ir pakvietė E. auklėtoją R. K.. Auklėtoja R. atėjusi pamatė, kad E. nieko blogo nedaro ir išėjo iš grupės, o jos nuėjo į virtuvę. Joms grįžus į virtuvę, virtuvėje buvo auklėtoja A., ji ten tvarkė šiukšles ir kažkuri iš merginų pasakė: „susirinkit šiukšles, nes iškrito“. Į tai auklėtoja atsakė: „aš čia šiukšles matau sėdinčias ant šito suoliuko“. Tada jos apmėtė auklėtoją maistu. Kas ką valgė, tas tą metė į auklėtoją, ji apipylė auklėtoją kompotu. Auklėtoja A. išėjo iš virtuvės, po ko grįžo vėl ant jų rėkdama. Tiksliai nepamena, kaip ten su E. atsitiko, gal auklėtoja paėmė E. už rankos ar kaip, bet E. pasakė auklėtojai prie jos nelįsti, ir kai auklėtoja jos neklausė, trenkė jai turėtu puodeliu į veidą. Auklėtoja suklupo, E. išėjo iš virtuvės. Ji paklausė auklėtojos ar jai viskas gerai, tačiau ji nieko nepasakiusi išėjo iš virtuvės ir išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. ( 1 tomas, b. l. 68-69)
Liudytoja V. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, apie pietus, pas ją ir I. į grupę atėjo E. ir M.. Jos norėjo virtuvėje išgerti arbatos. Sėdėjo virtuvėje ir gėrė arbatą. Į virtuvę atėjo auklėtoja A.. Ji rinko šiukšles, ir viena šiukšlė jai iškrito. Kažkuri iš jų, kuri dabar nepamena, pasakė auklėtojai: ,,susirinkit šiukšles, nes iškrito“. Į tai auklėtoja atsakė: ,,aš čia šiukšles matau sėdinčias ant šito suoliuko". Tuomet kažkuri iš jų apipylė ją vandeniu, gal ir buvo mestas į ją maistas, tiksliai nepamena. Auklėja tikriausiai nepamatė, kas jai užpylė vandens, pagalvojo, kad E., norėjo jai trenkti. Tada E. trenkė jai puodeliu į veidą. E. gynėsi. Auklėtoja susiėmė už žandikaulio, ji pradėjo grasinti E., keiktis. Auklėtojai išbėgus iš virtuvės, jos nuėjo paskui ją. Ji telefonu iškvietė policiją ir greitąją. (1 tomas, b. l. 74)
Liudytoja M. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, dienos metu, ji nuėjo į antrą šeimyną į svečius pas drauges. Ten buvo E., V. ir I.. Sėdėjo visos virtuvėje, gėrė arbatą ar kažką, tikslai nepamena. Virtuvėje buvo ir auklėtoja A.. A. ten tvarkė virtuvę, šlavė šiukšles. Bešluodama ji jas pavadino šiukšlėmis. E. dėl to ją apipylė kompotu iš puodelio. Auklėtoja griebė E. už rankos, norėdama ją sumušti. E. iš puoduko sudavė vieną kartą auklėtojai į žandikaulį. Auklėtoja A. pradėjo keiktis, jas apšaukė, išėjo iš virtuvės ir iškvietė policiją. Po ko atvykus policijai, jos išsivaikščiojo po savo kambarius. Ji mano, kad E. gynėsi. (1 tomas, b. l. 78)
Liudytoja V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. neatsimena kada tiksliai, galėjo būti rugpjūčio mėnesį, apie pietus, 12.00-13.00 val. globos namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su M. L. ir E. K. nuėjo į svečius pas V. A. į kambarį. Be jų kambaryje buvo kiti vaikai, gyvenantys toje šeimynoje. Auklėtoja A. išvarė jas tris iš kambario. Jos neišėjo. Nuėjo į virtuvę atsigerti arbatos. Buvo ji, V., E., M. ir I. B.. Pasidarė arbatos ir gėrė. Auklėtoja A. atėjo į virtuvę ir jas išvarinėjo, pavadino jas šiukšlėmis. Tada E. apipylė iš galo A. vandeniu iš puoduko. A. nepamatė kuri iš mergaičių ją apipylė ir pasakė ,,kuri čia [keiksmažodis]?". Toliau nelabai pamena, gal E. paklausė ,,kuri čia tau [keiksmažodis]“ ir trenkė jai iš puoduko į žandą. Auklėtoja susiėmė už veido, matėsi, kad jai skauda. A. iškvietė greitąją ir policiją. Jos išėjo iš tos šeimynos. A. buvo išvežta į ligoninę. E. trenkė vieną kartą auklėtojai su puodeliu per veidą. (1 tomas, b. l. 86)
Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad A. D. L. nustatyta kairiojo skruostakaulio skruostinės ataugos lūžis, kuris galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko riboto paviršiaus arba bukabriaunio daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus mąsto sveikatos sutrikdymą, nes skruostakaulio ataugos lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpis. (1 tomas, b.l. 55)
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad E. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, 2016-08-14 apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, suduodama vieną smūgį puoduku nukentėjusiajai A. D.-L. į veidą, padarydama pastarajai kairiojo skruostikaulio skruostinės ataugos lūžimą. Kaltinamoji E. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, kuriuos patvirtina ir kita bylos medžiaga: nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir jų mastą patvirtina medicininių dokumentų apžiūros protokolas. E. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi pastaroji nukentėjusiajai A. D.-L. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Veika padaryta veikiant tyčine kaltės forma.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1237,67 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. D.-L. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš byloje pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad A. D.-L. buvo gydyta Všį Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kur jai buvo suteiktos burnos chirurgo paslaugos ir atlikta viršutinio žandikaulio operacija, šių paslaugų suma sudaro 1237,53 eurų (T. 1, b. l. 61). Teismas vertina, kad byloje civilinis ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga būtent šioje apimtyje, padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais kaltinime nurodytais E. K. veiksmais. Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, nurodytą sumą - 1237,53 eurų, priteisiant iš kaltinamosios E. K..
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Ž. M. parodė, kad 2017 metų sausio mėnesį, tikslaus laiko nurodyti negali, vakare, jis susipyko su E. K.. Jis ją išvadino negražiais žodžiais, o ji atėjusi į jo kambarį liepė atsiprašyti. Jis jos neatsiprašė, tai E. griebusi rašiklį, pradėjo badyti jam į petį. Dūrė kelis kartus, kiek kartų konkrečiai nurodyti negali, po to kai jis jos neatsiprašė ir verkė, ir vėl prasivardžiavo, E. pradėjo traukti iš spintos stalčius ir pradėjo į jį mėtyti. Ištraukė visus stalčius, jų buvo keturi. Visus keturis stalčius ištraukė ir mėtė į jį. Stalčiumi ji jam pataikė į ranką. Atbėgusi šeimininkėlė, kuri dirbo naktį, iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavo policijos pareigūnai. Kitą dieną jis su E. susitaikė. (1 tomas, b. l. 108)
Liudytoja K. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-26 dirbo (duomenys neskelbtini) Vaikų socialinės globos namuose ir tą vakarą budėjo. Apie 22 val. 30 min. svetainėje pamatė einantį Ž. M. ir paklausė jo, kur jis eina. Jis atsakė, kad eina pas E. K. išsiaiškinti santykių. Ji pasakė, kad jau vėlu, ir kad jis eitų į savo kambarį miegoti, o santykius išsiaiškins rytoj. Ž. pradėjo plūstis, išvadino E. necenzūriniais žodžiais ir nuėjo į savo kambarį. Tačiau, E. būdama savo kambaryje, išgirdo, ką Ž. kalbėjo ir atbėgusi pas jį į kambarį liepė jo atsiprašyti, tačiau Ž. pasakė, kad neatsiprašys, po ko E. paėmė šiukšliadėžę ir metė į Ž.. Tada Ž. jai trenkė kumščiu į veidą, o E. pradėjo traukti stalčius su daiktais ir mėtyti į Ž., tai pat griebė tušinuką ir pradėjo Ž. badyti rankas ir nugarą. Jai nepavyko jų išskirti, tai ji išbėgo iš kambario, iškvietė policiją, o E. išbėgo iš kambario, nubėgo į virtuvę, pagriebė peilį, šaukdama, kad papjaus, tačiau jai pavyko ją užrakinti virtuvėje. Jai nusiraminus, ji E. išleido iš virtuvės ir neužilgo atvyko policijos pareigūnai. E. su Ž. jau buvo susitaikę. (1 tomas, b. l. 100)
Apklausta liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namuose. Ž. M. yra šių namų globotinis. Ž. Turi elgesio ir emocijų sutrikimų, jam yra skirti vaistai ,,Concerta“ ir ,,Tiapridal“ , kuriuos jis vartoja. Ž. M. turi didelius specialius mokymosi poreikius (skaitymo, rašymo matematikos, elgesio ir emocijų bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimai). Nuo 2017-04-06 Ž. mokosi (duomenys neskelbtini), t. y. skyrius, skirtas elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams. ( 1 tomas, b. l. 118)
Specialisto išvadoje Nr.G 273/2017(01) nurodyta, kad Ž. M. padaryta: paviršiniai odos įbrėžimai kaklo kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, paviršinės odos dūrio žymės kairiame peties srityje ir sprando kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, galimai tiriamojo nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, b. l. 97)
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad E. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, t.y. 2017-01-26 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju Ž. M. metu, rašikliu dūrė pastarajam į sprandą bei nugaros sritį, kairį petį, po ko metė į nukentėjusįjį iš spintos ištrauktus stalčius ir pataikė į dilbį, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršiniais odos įbrėžimais kaklo kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, paviršinėmis odos dūrio žymėmis kairiajame peties srityje ir sprando kairėje pusėje, poodine kraujosruva kairiame dilbyje. Kaltinamoji E. K. teisme pilnai prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, pastarosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Ž. M. bei apklaustos liudytojos. Specialisto išvadoje konstatuoti Ž. M. padaryti sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. K. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi pastaroji nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui. Kaltinamosios veika padaryta veikiant tyčine kaltės forma.
Viešosios tvarkos pažeidimas, nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui
Liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepasakys, buvo globos namuose, (duomenys neskelbtini). Vakare, valandos tiksliai nepasakys, jis lydėjo auklytę L. namo ir tuo metu, kai auklytė buvo išėjusi, jam einant atgal, prie jo priėjo E. K., kuri pradėjo jį spardyti ir spyrė jam du kartus į ranką. Po to ji nusivedė jį į krepšinio aikštelę, kur pririšo prie stulpo. Prie jo priėjo dar K. L. ir E. V.. K. atnešė kečupą ir davė jį E.. E. liepė jam kečupą gerti, o kai jis atsisakė tai daryti, E. jį su kečupu aplaistė. Tada atėjo naktinė auklė A., kuri jį atrišo bei nuvedė namo. (2 tomas, b. l. 13)
E. R. papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje jį sumušė E. K. ir E. V.. Pirmiausia jį pradėjo mušti E., o vėliau mušė ir E.. E. jam spyrė su koja į galvą, ranką ir koją, E. jam spyrė į galvą, ranką ir koją. K. L. atnešė kečupo, kurį sumaišė su druska ir vandeniu, o E. liepė jam jį išgerti. Jis atsisakė jį gerti. Tada E. K. aplaistė jį tuo gėrimu. Tai sugalvojo ir įvykdė E., E. ir K..( 2 tomas, b. l. 14)
E. R. papildomos apklausos metu parodė, kad 2017 m., rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepasakys, jis buvo globos namuose, (duomenys neskelbtini). Ryte jis sėdėjo virtuvėje ir valgė. Virtuvėje be jo dar buvo auklytė L.. Jam bevalgant į virtuvę atėjo E. ir paprašė jo išvesti į lauką pavedžioti šuniuką, vardu N.. Nors šuniuko vedžioti nenorėjo, tačiau nenorėjo pyktis su E. ir sutiko. Jam bevedžiojant kalytę N., ji jo neklausė ir jis pakėlęs ją už pavadėlio sudavė jai vieną kartą ranka per pilvą, ir ją pririšęs prie stulpo paliko. Jis nematė ar jį matė kiti vaikai, kaip jis sudavė N.. Buvo apie 21 val., kai jis palydėjo auklytę L. iki vartelių, ji ėjo namo. L. jam liepė grįžti atgal į šeimyną. Jam einant atgal, prie jo priėjo E., K. ir E.. K. E. liepė atnešti druskos su vandeniu, jis iš karto ir nubėgo į šeimyną. E. pradėjo jį spardyti kojomis ir mušti rankomis į įvairias kūno vietas, į ranką, į veidą į šoną, o E. laikė. Kas ir kiek konkrečiai sudavė smūgių, negali pasakyti, nepamena. E. pasakė jam, kad jį muša už tai, kad jis mušė N.. Po to E. ir E. paėmė jį už rankos ir nusivedė į krepšinio aikštelę esančią už globos namų pastato, vidiniame kieme. Krepšinio aikštelėje E. išrišo iš jo batų raištelius. E. jį laikė, o E. paėmusi jo rankas, sukryžiavo už nugaros su batų raišteliais ir pririšo jį prie stulpo. K. puodelyje atnešė kečupą, sumaišytą su vandeniu ir druska, ir padavė jį E.. E. liepė jam kečupą gerti, o jis atsisakė tai daryti. Atėjo naktinė auklė A., kuri liepė jį atrišti, tačiau vaikai neleido jo atrišti. Tada A. nubėgo pakviesti pagalbos. Kažkas jį atrišo nuo stulpo. Atrišus E. apipylė jį kečupu, o E. ir K. apmėtė jį smėliu. Atbėgo mergaitės iš kitos šeimynos, kurios bandė sustabdyti E., E. ir K., liepė jį paleisti. Po to atbėgo ir auklėtojos, ir S. ir nusivedė į šeimyną, iškvietė policiją ir greitąją. (2 tomas, b. l. 23)
Apklausta liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namuose. E. R. yra šių globos namų globotinis. Jis turi proto negalią, mokosi (duomenys neskelbtini). E. ne iš karto po įvykio buvo apklaustas, dėl ko jis gali prisiminti įvykio detales kitaip nei buvo iš tiesų. ( 1 tomas, b. l. 118)
Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialinės darbuotojos padėjėjos pareigose. 2017-08-07 apie 21.15 val. pas ją į grupę atėjo kita socialinės darbuotojos padėjėja A. ir paklausė, ar ji neprašė kečupo. Ji atsakė, kad ne. Maždaug už 5 minučių atėjo susinervinusi ir pasakė, kad eitų pažiūrėti kas vyksta globos namų kieme, kad globos namų auklėtiniai pririšo E. R.. Ji išbėgo į lauką. Kieme pamatė stovinčius globotinius - E. V., E. K., K. L.. Jie stovėjo visi vienoje vietoje. Ji paklausė ar nematė E.. Jie atsakė, kad E. pabėgo. Ji atbėgo atgal į globos namus, paklausė A. ar grįžo E.. Ji atsakė, kad ne. Ji su A. nuėjo ieškoti E.. Prie krepšinio aikštelės, surištą prie stulpo, pamatė E. R., kurio kojos buvo pririštos prie stulpo su batų raišteliais. E. buvo išsigandęs, verkė, kūkčiojo. A. atrišo E., jos jį nuvedė namo, nuprausė, nes jis buvo purvinas, smėlėtas, apipiltas kečupu. Taip pat ant veido buvo matyti nubrozdinimai. Paklausė jo kas nutiko. Jis atsakė, kad jį sumušė E. V., E. K., K. L.. Kai vedė E. prausti, ji iškvietė policiją. E. buvo nubrozdintas veidas, ant kairės rankos, nugaros buvo matomos mėlynės. Kai kvietė policiją, E. V., E. K., K. L. pasišalino iš globos namų. Kadangi E. buvo sumuštas, atvažiavusi greitoji pagalba jį išsivežė į Santariškių vaikų ligoninę apžiūrai. Pirminės apžiūros metu gydytojai jokių kaulų lūžių nenustatė. ( 2 tomas, b. l. 2)
Liudytoja A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-07 apie 21.15 val. buvo vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), kai iš lauko į virtuvę atbėgo K. L.. Jis paėmė iš šaldytuvo kečupą. Kai ji jo paklausė, kam jam reikalingas kečupas, jis pasakė, kad neš į antrą grupę. Ji nepatikėjo ir nuėjo į tą grupę paklausti ar K. atnešė kečupo, tačiau darbuotoja atsakė, kad neprašė jokio kečupo, todėl ji išėjo į lauką ieškoti K.. Tuo metu pamatė, kad krepšinio aikštelėje stovi E. K. su E. V. šalia E. R., kuris buvo sumuštas. Tai matėsi iš paraudusio ir patinusio veido. E. buvo pririštas prie stulpo batų raišteliais, buvo pririštos rankos ir atskirai kojos. Kai ji tai pamatė, puolė E. atrišinėti. Jai berišant, E. pradėjo grasinti, kad pririš ją prie stulpo, o E. neleido grįžti į namus, grasino, kad jam geruoju nesibaigs. Ji išsigando ir nubėgo pakviesti pagalbos į grupę ir pašaukė S. J.. Kai jos bėgo link krepšinio aikštelės, iš už pastato pamatė E., kuris buvo visas nešvarus, apipiltas smėliu. Toliau stovėjo E. su E.. Besivedant E. į namus, iškvietė policiją. E. sakė, kad jį suspardė E. su E. bei K..( 2 tomas, b. l. 28-29)
Liudytojas K. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-07 sužinojo apie tai, kad E. R. suspardė E. K. šunį. Kartu su E. V. sugalvojo, kad reikės pririšti E. prie stulpo. Vakare, apie 20:00 valandą, buvo namie ir žiūrėjo televizorių. Jį pakvietė E. V. išeiti kartu į lauką su juo. Jie atėję pamatė, kad E. K. spardo E.. Kai ji baigė, jie visi nuėjo į krepšinio aikštelę ir batų raišteliais pririšo E. prie stulpo. Tada jis nuėjo paimti kečupo, o tuo metu buvo atėjusi A., kuri liepė atrišti E.. Kai jis grįžo, A. nebebuvo. Tada E. apipylė E. su jo atneštu kečupu, o jis E. apmėtė smėliu. ( 2 tomas, b. l. 36)
K. L. papildomos apklausos metu parodė, kad 2017-08-07 dienos metu per langą, būdamas savo kambaryje, pamatė kaip E. spardo E. šunį. Tai pamatęs, pasakė draugui E.. Kai E. grįžo iš darbo, pasakė apie tai E.. Jis, E. ir E. ėjo parūkyti ir sutiko E.. E. pradėjo E. spardyti. E. tupėjo kampe, o E. jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Sudavė iki 15 smūgių. Po to E. nusivedė E. į kiemą, į krepšinio aikštelę. Prieš tai paprašė jo batų raištelių. Jis E. atidavė savo batų raištelius. Nuėjus į kiemą, E. liepė atnešti jam kiaušinių, tačiau kiaušinių nerado, tai atnešė kečupo. Tuomet atėjo A. ir liepė E. atrišti, o E. liepė jam vėl bėgti į virtuvę ir padaryti vandens, kečupo ir druskos tirpalą. Jis virtuvėje puodelyje sumaišė kečupą, druską ir vandenį ir atnešė E.. Kai atbėgo antrą kartą, E. jau buvo atrištas. Kas jį atrišo nuo stulpo, nematė. E. liepė E. gerti šį mišinį, tačiau jis negėrė. Tuomet E. jį pražiodė ir supylė jam viską į burną, tačiau viskas jam nutekėjo ant marškinių, o jis apmėtė E. smėliu. Atėjusi antrą kartą A. pasakė, kad iškvietė policiją, ir jie visi pabėgo. E. visą visą laiką buvo ant stogelio, nulipo nuo jo kai antrą kartą atėjo A.. ( 2 tomas, b. l. 37)
E. V. apklaustas kaip įtariamasis (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje), kad 2017-08-07 vakare, tikslios valandos nepamena, (duomenys neskelbtini), buvo socialinės globos namuose, grupėje. Sugalvojo išeiti į lauką ir pamatė kaip E. K. spardo E. R., tada nuėjo pakviesti K. L.. Kai jie išėjo į lauką, trise nusivedė E. į krepšinio aikštelę. Kai ten nuėjo, E. paprašė jo batų raištelių. Jis nežinojo kam jai jie reikalingi, bet padavė ir ji pririšo E. prie stulpo. Tuo metu atėjo socialinė darbuotoja A. K. ir atrišo E., tačiau E. neleido A. vestis E. namo ir A. išėjo pakviesti S. J.. Kai socialinė darbuotoja A. išėjo, E. liepė K. atnešti kečupo, sumaišyto su vandeniu ir druska. Kai jis atnešė kečupą, E. privertė E. gerti, tačiau jis negėrė ir todėl jį apipylė su visu turiniu, o K. apmėtė smėliu. ( 2 tomas, b. l. 82, 84-85)
Specialisto išvadoje Nr.G 2560/2017(01) nurodyta, kad 1. E. R. padaryta odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu veido kairėje, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žande, sprande, krūtinės kairėje, dešinės alkūnės linkyje, kairio peties-kairio žasto srityse, kairiame dilbyje, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). 2. Sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( 2 tomas, b. l. 17-18)
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. K. 2017-08-07 apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namų pastato, viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad ji suėmė nukentėjusįjį E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., už kaklo ir ėmė smaugti, po ko jam pritūpus, spardė nukentėjusįjį E. R. į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje bei kairėje plaštakoje, poodinėmis kraujosruvomis su odos nubrozdinimu veido kairėje, kaktoje, dešiniame žande, sprande, krūtinės kairėje, dešinės alkūnės linkyje, kairio peties-kairio žasto srityse, kairiame dilbyje, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tų pačių globos namų vidiniame kieme esančioje krepšinio aikštelėje, batų raišteliais prie krepšinio stovo pririštą nukentėjusįjį vertė gerti kečupo, vandens ir druskos mišinį bei minėtu mišiniu jį apipylė. Tokiu būdu E. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei padarė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji E. K. teisme pilnai prisipažino padariusi šias nusikalstamas veikas, pastarosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis bei apklausti liudytojai. Specialisto išvadoje konstatuoti E. R. padaryti sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. K. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį, kadangi pastaroji nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui bei, kaip minėta, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamosios veikos padarytos veikiant tyčine kaltės forma. Teismas vertina, jog jos padarytos idealiąja sutaptimi, vienu metu, įgyvendinant vieningą nusikalstamą sumanymą.
Dėl E. K. skirtinos bausmės
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl savo poelgių nuoširdžiai galisi.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas kaltinamajai E. K. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamoji padarė tris nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir vieną nesunkią nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamoji veikė tyčine kaltės forma, veikos baigtos. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji veikų padarymo metu teista nebuvo, šiuo metu teista vieną kartą, bausta administracine tvarka, augo socialinės globos namuose, išsiskyrė maištingu, konfliktišku elgesiu, nustatyti vidutiniai spec. poreikiai, mokėsi specialiojo ugdymo centre, taikytos įvairios socialinės priemonės, gydyta psichiatrijos tipo stacionare, tačiau, bylos duomenimis, E. K. nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (specialisto išvada Nr. 104MS-153/2017), yra nepilnametė, moksleivė (šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgtina ir į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 ir 91 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai skiriant arešto bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju Ž. M.) ir BK 284 straipsnį (epizodas su nukentėjusiuoju E. R.) bei laisvės atėmimo bausmę pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju E. R.). Bausmės, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytinos mažesnės už bausmių vidurkius.
Bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu (atsižvelgus į tai, kad veikos prieš nukentėjusįjį E. R. padarytos idealiąja sutaptimi).
Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Sumažinta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu E. K. paskirta bausme. Į galutinę šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad veikų padarymo metu E. K. teista nebuvo, dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, ji yra nepilnametė, mokosi, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai E. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas linkęs suteikti kaltinamajai galimybę pakeisti savo elgesį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai E. K. taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos ir galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant kaltinamajai auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat visą laikotarpį (12 mėn.) tęsti mokslą arba dirbti ar registruotis darbo biržoje (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 428 - 432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsniu, ž
nusprendžia:
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (epizodas su nukentėjusiąja A. D. –L.) ir paskirti jai 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju Ž. M.) ir paskirti jai 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (epizodas su nukentėjusiuoju E. R.) ir paskirti jai 10 (dešimties) parų arešto bausmę.
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju E. R.) ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą subendrintą 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 metų vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausme (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti E. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, E. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1237,53 eurų nukentėjusiosios A. D.-L. gydymo išlaidoms atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.