Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsniu, A. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, areštą keičiant į laisvės atėmimą, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. K. ir A. V., dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis, R. K., A. V., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., apie 01.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai grupėje, prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), užpuolė A. Š. ir M. D., A. V., pasivijęs A. Š., smogė kumščiu vieną kartą į dešinę galvos pusę ir ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiais sudavė į galvą, veidą ir rankas, po to stūmė, dėl to nukentėjusysis atsitrenkęs į sieną, pargriuvo ant žemės ir tuomet jam gulinčiam A. V. ne mažiau kaip penkiolika kartų spyrė į galvą, tuo padarydamas netaisyklingos formos poodines kraujosruvas ant dešinio skruosto, nosies nugarėlės ir nosies galo, smakro kairės pusės ir dešinio ausies kaušelio, keturis smulkius skersų juostų formos paviršinius odos nubrozdinimus-nudrėskimus kairio skruosto ir kairio žando srityse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su A. G. apieškojo rūbų kišenes ir pagrobė 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 5 eurų vertės telefono dėklą ir piniginę, iš kurios ištraukęs 5 eurus grynųjų pinigų, numetė ant žemės prie A. Š., po to A. G. priėjęs prie netoliese stovinčio M. D. ir paklausęs, „ar turi telefoną“, smogė vieną kartą kumščiu į nosį, dėl to šis pargriuvo ant žemės ir tuo metu A. V. jam spyrė, tačiau M. D. pavyko smūgio išvengti, o kai nukentėjusysis atsistojo, A. V. kumščiu jam smogė vieną kartą į kaktą ir vieną kartą į kairį skruostą bei iš kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“, po to R. K. dar du kartus kumščiu smogė M. D. į veidą. Tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą, iš viso pagrobė D. Š. priklausančio turto už 210 eurų, o M. D. priklausančio turto – už 20 eurų.

A. G. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, t. y. 2016 m. gruodžio 15 d., apie 16.57 val., parduotuvėje, esančioje Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), sugriebė ant pardavėjos L. J. kaklo buvusią auksinę grandinėlę, kurios vertė – 500 eurų, ją patempė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi jam nepavyko nutraukti grandinėlės.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Nuteistojo A. G. teigimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nepatvirtina teismo išvadų, kad jis klausė ir reikalavo telefonų iš nukentėjusiųjų A. Š. ir M. D., kad jis pardavinėjo bare telefonus, kad jis padarė veiką dalyvaudamas bendrininkų grupėje ir veikė tiesiogine tyčia su kitais nuteistaisiais. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

6.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014, Nr. 2K-264-697/2017 ir kt.). BK 25 straipsnyje yra įtvirtintos bendrininkavimo formos ir nagrinėjamoje byloje skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nustatyta bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Apelianto teigimu, teismas bendrininkavimo požymių nenustatė ir rėmėsi liudytojų ir nukentėjusiųjų iškraipytais parodymais. Anot nuteistojo A. G., liudytojas R. Z. patvirtino, jog nuteistasis laiką bare leido su liudytoju E. S. ir nebuvo nė su viena konfliktuojančia puse. Tačiau nuteistojo argumentą, kad jis buvo tik to konflikto stebėtojas, paneigia byloje esantys įrodymai.

6.2. Bendrininkavimas pagal susitarimo momentą gali būti išankstinis bendrininkavimas ir bendrininkavimas be išankstinio susitarimo. Kitaip tariant, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, o įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Todėl nuteistojo nurodyti liudytojo R. Z. parodymai, kuriais, kaip teigia apeliantas, patvirtinta, jog jis laiką bare leido su liudytoju E. S. ir nebuvo nė su viena konfliktuojančia puse, nepaneigia to, kad nuteistasis A. G. veikė bendrininkų grupėje, nes toks susitarimas galėjo būti realizuotas konkliudentiniais veiksmais ir toks susitarimas galėjo įvykti iki veikos užbaigimo. Tai, kad susitarimas daryti nagrinėjamą nusikalstamą veiką buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, rodo nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kurie visi patvirtino, jog nuteistasis A. G. ne tik buvo įvykio metu, bet ir atliko tam tikrus veiksmus, šios aplinkybės neneigia pats nuteistasis, nepagrįstai save įvardydamas tik vykusio konflikto stebėtoju.

6.3. BK 25 straipsnio 2 dalies turinys reikalauja, kad bent du nusikalstamą veiką susitarę daryti, tęsti ar užbaigti asmenys turi būti vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog vykdytojas – tai asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai nepatvirtina to, kad nuteistasis A. G. klausė ir reikalavo telefonų ir juos pardavinėjo bare, tačiau teisiškai tai nėra reikšminga, kuris konkrečiai iš nuteistųjų klausė ir reikalavo telefonų iš nukentėjusiųjų ir kuris konkrečiai iš nuteistųjų pardavinėjo pagrobtus telefonus, norint inkriminuoti BK 180 straipsnio 1 dalį, veikiant bendrininkų grupėje. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad nuteistasis A. G. kartu su kitais nuteistaisiais nusivijo nukentėjusiuosius, kad jis buvo prie nukentėjusiojo A. Š., kai šį mušė nuteistasis A. V., tai patvirtina nukentėjusiųjų A. Š. ir M. D. duoti parodymai (1 t., b. l. 38-39; 53-57; 3 t., b. l. 48, 74-75). Nuteistieji A. G. ir A. V. abu buvo prie nukentėjusiojo A. Š. atsitūpę ir šį apieškojo, tai patvirtina nukentėjusiojo A. Š. parodymai (1 t., b. l. 38-39; 3 t., b. l. 48). Nuteistasis A. G. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. D., t. y. panaudojo fizinį smurtą, ir tą pats patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 47), o po to nuteistasis A. V. iš šio nukentėjusiojo atėmė telefoną ir tą patvirtina nukentėjusiojo M. D. parodymai (1 t., b. l. 53-57; 3 t., b. l. 74-75). Nuteistieji A. G. ir A. V. po įvykio abu grįžo į barą „(duomenys neskelbtini)“, šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis A. Š., nuteistasis R. K., bei liudytojas R. Z. (1 t., b. l. 38-39, 88, 150; 3 t., b. l. 47-49). Veiksmai, kai nuteistasis A. G., nusivijęs kartu su nuteistuoju A. V. nukentėjusiuosius, buvo šalia mušamo A. Š., buvo atsitūpęs kartu su nuteistuoju A. V. prie A. Š., apieškojo šio rūbų kišenes, nusivijęs nukentėjusiuosius panaudojo fizinį smurtą prieš M. D., nors iš jo telefono pats nuteistasis A. G. neatėmė, po įvykio grįžo kartu su nuteistuoju A. V. atgal į barą, kur pardavinėjo telefonus, patvirtina, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose tinkamai pažymėjo, jog nusikalstama veika – plėšimas, realizuota bendrais nuteistųjų veiksmais, kiekvienam iš nuteistųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo. Tai taip pat reiškia, jog nuteistasis A. G., darydamas nagrinėjamą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, todėl nuteistasis A. G. nepagrįstai teigia, jog jis buvo tik pasyvus konflikto stebėtojas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. suduotą smūgį nukentėjusiajam M. D. laiko tik perspėjimu ir gynyba, tačiau tai gali būti vertinama, kaip užpuolimas siekiant pagrobti svetimą turtą.

6.4. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs esant nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl šios nuosprendžio dalies, todėl ši nuosprendžio dalis negali būti keičiama.

7. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nustatant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio motyvuojant tuo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta bei pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Šis apeliacinio skundo motyvas laikytinas pagrįstu.

7.1. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Apsvaigimo nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015, 2K-272-648/2015 ir kt.). Iš byloje esančių duomenų (nukentėjusių, liudytojų, paties nuteistojo ir kitų nuteistųjų parodymų) matyti, kad nukentėjusieji A. Š. ir M. D., nuteistieji A. V. ir R. K., liudytojas R. Z. nepatvirtino, jog matė, kad būtent nuteistasis A. G. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus ir būtų buvęs girtas tą vakarą. Daryti išvadą, kad nuteistasis A. G. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo girtas tą vakarą vien dėl to, kad jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ ir kad kiti konflikte dalyvavę asmenys tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo girti, negalima. Be to, tam, kad būtų galima pripažinti nagrinėjamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat būtina nustatyti, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o teismas, nustatydamas apsvaigimo aplinkybę, neanalizavo to, kaip šis teismo nustatytas apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

7.2. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs esant nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis yra keistina.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadiją, asmenybę, požiūrį į pasekmes, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Teismas nuteistajam A. G. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrė bausmes, atitinkančias BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. A. G. nusikaltimus padarė būdamas teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog buvo nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo vis dėlto laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė žymiai mažesnį, negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl net ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, tai nesudaro pagrindo laikyti, kad nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, yra per didelė ir sumažinti skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

9. Išnagrinėjusi nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis keistinas tiek, kiek tai yra susiję su netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto, tačiau vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti šiame teismo nuosprendyje nurodytos veikos kvalifikavimą bei švelninti paskirtą bausmę, ši nuosprendžio dalis, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuteistajam A. G. (A. G.) pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.