Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lietuvos rytas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T. ir A. J., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, nesutikdamas su atmesta skundo dalimi (Etikos kodekso 8 str. pažeidimas), pateikė apeliacinį skundą.

Grąžintoje iš naujo nagrinėti skundo apimtyje pareiškėja nurodė, kad Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimas buvo pripažintas nepagrįstai, kadangi ginčo publikacijoje nėra nurodyta, jog J. T. (buvusi pavardė M.) dalyvavo konflikte su statybininkais dėl vėliavų. Jos citatos dėl konflikto esmės išskirtos į atskirą skirsnį, kurio pavadinimas ir indikuoja pagrindines jos pretenzijas statybininkams, skirsnyje, kuriame aprašytas konfliktas dėl vėliavų – „Atėmė elektrinį pjūklą“, – minimas būtent bendrijos pirmininkas, o tai, kuris asmuo kokias pretenzijas reiškia, matyti iš viso ginčo publikacijos turinio. Antra, J. T. po pirmosios publikacijos paskelbimo nereiškė jokių pretenzijų, neprašė nustoti rodyti jos atvaizdą greta internete paskelbtos publikacijos (neišreiškė pageidavimų siaurinti savo išviešinimo ribas), taip pat neinformavo, kad jos pozicija dėl naujai statomo namo yra pasikeitusi. Trečia, aplinkybė, kad antrojoje publikacijoje nėra akcentuota, jog J. T. cituojamas frazes pasakė rengiant pirmąją publikaciją, skaitytojų informavimui neturi esminės reikšmės, nes abi publikacijos parašytos apie tą patį konfliktą, kuris nėra išspręstas iki šiol; J. T. ir M. K. pasisakymai panaudoti ne siekiant juos identifikuoti kaip asmenis, aprašyti jų būdo ar dalykines savybes, o tam, kad būtų atskleistas konflikto faktas ir jo esmė, kas ir buvo padaryta išsamiai bei neklaidinant skaitytojų.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. T. ir A. J. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju iš naujo nagrinėjamas kilęs ginčas dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. EKS-31/17 dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį ir grąžindamas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. eA-835-502/2019) dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad įvertinus Etikos kodekso 63 straipsnio turinį, darytina išvada, kad Komisijos sprendimas, kuriuo pripažinta, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtoje žurnalisto A. J. publikacijoje „Mūšis dėl saulės šviesos Užupyje – be pabaigos“ buvo pažeisti Etikos kodekso 7 ir 8 straipsnių reikalavimai, yra tiesiogiai susijęs su minėto publikacijos rengėjo (žurnalisto) interesais, o teismo sprendimas dėl šio sprendimo (apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimu nepanaikintos Sprendimo dalies, kurioje pripažinta, kad buvo pažeistas Etikos kodekso 8 straipsnis) gali turėti įtakos žurnalisto A. J. teisėms ir pareigoms. Įtrauktas į bylos nagrinėjimą žurnalistas paaiškinimų teismui neteikė. Komisijoje fiksuoti žurnalisto, aptariamų šioje administracinėje byloje publikacijų rengėjo, A. J. paaiškinimai, kad jis nepamena, ar rengdamas antrąją publikaciją bandė susisiekti su pareiškėja. Be to, mano, jog nuorodą, jog antrojoje publikacijoje naudojamos pareiškėjos citatos iš pirmosios publikacijos, galėjo pašalinti redaktorius dėl vietos laikraštyje stokos.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 18 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo atspausdinta A. J. publikacija, pavadinta „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“, kurioje aprašomos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyventojų pretenzijos dėl kaimynystėje vykstančių naujo namo statybų. Šioje publikacijoje buvo pateikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje patalpų savininkų bendrijos pirmininko M. K. bei minėto namo gyventojos J. M. (T.) pozicija dėl greta vykdomų statybų, pateiktos minėtų asmenų nuotraukos.

2017 m. sausio 28 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo atspausdinta A. J. publikacija, pavadinta „Mūšis dėl saulės šviesos Užupyje – be pabaigos“, kurioje buvo tęsiamas pasakojimas apie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrijos konfliktą su (duomenys neskelbtini) namo statytojais. Publikacijoje buvo aprašytas bendrijos pirmininko ir vėliavas nupjovusių statybininkų kivirčas bei pateikti J. M. (T.) komentaras dėl šalia statomo namo aukštingumo, bendrijos pirmininko nuomonė dėl šildymo sezono metu užkimštų namo kaminų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės V. A. nuomonė dėl A. R., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūno ir statybas vykdančios bendrovės „(duomenys neskelbtini) namai“ akcininko, galimo interesų konflikto bei bendrovės „(duomenys neskelbtini) namai“ direktoriaus V. J. L. komentaras dėl konfliktų su „Amatų kiemas“ bendrija. Publikacija buvo iliustruota statomo namo sienos bei M. K. ir J. M. (T.) nuotraukomis.

2017 m. vasario 9 d. J. T. kreipėsi į Komisiją su skundu, nurodydama, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ yra pakartotinai platinama neteisinga, netiksli informacija bei jos nuotrauka, kuriai publikuoti sutikimo nėra davusi.

Komisija, išnagrinėjusi J. T. skundą, 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-31/17, kuriuo pripažino, kad A. J. publikacijoje „Mūšis dėl saulės šviesos Užupyje – be pabaigos“ („Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“, 2017 m. sausio 28 d.) buvo pažeisti Etikos kodekso 7 ir 8 straipsniai, bei įpareigojo pareiškėją paskelbti šį sprendimą laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatomis.

Etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimą motyvuoja tuo, kad antrojoje publikacijoje buvo pateikta J. T. nuomonė (komentaras) dėl šalia statomo namo aukštingumo, tačiau nebuvo nurodyta, jog šios jos citatos buvo paimtos iš prieš pusmetį skelbtos pirmosios publikacijos, tokiu būdu, kalbant esamuoju laiku, sudarant skaitytojams klaidingą įspūdį, jog ir J. T. betarpiškai dalyvavo aprašomame antrojoje publikacijoje konflikte. Be to, Komisijos nuomone, klaidingą įspūdį, jog J. T. dalyvavo konflikte dėl nupjautų vėliavų, ypač sustiprina antrosios publikacijos pradžioje paties autoriaus išsakytas teiginys, jog „Amatų kiemo“ bendrijos pirmininkas M. K. ir aktyvi Užupio gyventoja J. M. piktinosi, kad statytojai užgrobė dalį jų namo stogo, pažeidę aukštingumo taisykles užstojo saulės šviesų, užkimšo kaminus ir dar nupjovė vėliavas“ ir tai, jog ši publikacija buvo iliustruota J. T. nuotrauka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei antrosios publikacijos tekstą, pritaria Komisijos išvadai dėl Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo. Teismas pažymi, kad, nors ginčo publikacijoje J. T. nusiskundimai kaimynystėje vykdomomis statybomis aprašomi atskiroje straipsnio dalyje „Ginčas dėl sienos aukščio“, tačiau įvertinus visą antrosios publikacijos tekstą, struktūrą, naudojamas publikacijoje lingvistines priemones, publikaciją iliustruojančias nuotraukas, vidutiniam skaitytojui gali susidaryti įspūdis, jog J. T. iki šiol aktyviai dalyvauja konfliktuose su namo (duomenys neskelbtini) statytojais. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo publikacija pradedama tokiu tekstu: „Nuo praėjusių metų Užupyje vyksta drama – (duomenys neskelbtini) namo bendrija „Amatų kiemas“ santykius ir kieme, ir teisme aiškinasi su šiam namui iš užnugario, prie pat išorinės sienos, statomo naujo (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo statytojais. „Amatų kiemo“ bendrijos pirmininkas M. K. ir aktyvi Užupio gyventoja J. M. piktinosi, kad statytojai užgrobė dalį jų namo stogo, pažeidę aukštingumo taisykles užstojo saulės šviesą, užkimšo kaminus ir dar nupjovė vėliavas “. Minėta citata teigiama, jog tuo, kad kaimyninio namo statytojai užkimšo kaminus ir nupjovė vėliavas, piktinasi ne tik namo bendrijos pirmininkas, bet ir J. T.. Tokį įspūdį sustiprina ir publikacijoje pateikta J. T. nuotrauka, nors, kaip matyti iš skundo Komisijai, J. T. apie konfliktus dėl vėliavų ir kaminų nieko nežinojo, minėtuose konfliktuos nedalyvavo, buvo išvykusi. Tai, kad pareiškėja antrojoje publikacijoje minimame konflikte nedalyvavo ir kad jos nuotrauka bei pareiškimai paimti iš pirmosios publikacijos metu duoto komentaro žurnalistui, nebuvo nurodyta antrojoje publikacijoje, niekaip neduoda pagrindo pripažinti nesant etikos kodekso pažeidimų, todėl pagrįsta Komisija išvada, jog toks publikacijoje naudojamos informacijos ir duomenų išdėstymas bei pateikimas klaidina informacijos vartotojus.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pareiškėjo skundą dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo pripažinti pagrįstu bei atitinkamai naikinti Komisijos skundžiamo sprendimo dalį, kurioje konstatuotas šio etikos kodekso straipsnio pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.