- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- I-1768-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04744-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 8.6.1Įpareigojimas išvykti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė B. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 55–59) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr.(15/5-4)17U-2602 „Dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002694315 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. P.“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-131 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės B. P. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimta studijuoti Lietuvos edukologijos universitete ir gavo nacionalinę D vizą, galiojančią iki 2017 m. vasario 9 d. Nusprendusi pakeisti mokymo įstaigą, nes pareiškėja buvo priimta studijuoti į Mykolo Romerio universitetą. Apie pageidavimą pakeisti universitetą pareiškėja informavo Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto dekaną. Pasak pareiškėjos, visą tą laiką ji lankė paskaitas ir laukė sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, tačiau sužinojo, kad buvo priimtas sprendimas panaikinti nacionalinę D vizą, kadangi ji buvo išbraukta iš Lietuvos edukologijos universiteto studentų sąrašo. Apsilankius Vilniaus aps. VPK Migracijos valdyboje pareiškėja buvo informuota apie įpareigojimą per 15 dienų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jai buvo paaiškinta, kad studijas tęsti bus galima tik bendra tvarka pateikus patikslintus dokumentus ir gavus vizą studijoms kitame universitete. Į pareiškėjos paaiškinimus, jog studijos nebuvo pertrauktos, nebuvo atsižvelgta. Migracijos valdybos sprendimo priėmimo procedūroje pareiškėja nedalyvavo.
Pareiškėjos nuomone, sprendimas panaikinti vizą buvo priimtas formaliai ir visapusiškai neišnagrinėjus esamos situacijos, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 str. 1 d. reikalavimus. Pareiškėja pabrėžė, jog nebuvo informuota apie tai, kad Lietuvos edukologijos universitetas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu panaikinti vizą ir nutraukti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, nors Lietuvos edukologijos universiteto dekanui buvo pranešta apie universiteto pakeitimą. Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimų. Be to, skundžiamas Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 128 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą kriterijų – esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis UTPĮ 127 str., trumpesnis nei 30 dienų terminas užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas tik tais atvejais, jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atkreipė dėmesį, jog priimant ginčijamus sprendimus nebuvo vertinama, ar konkrečiu atveju nebuvo aplinkybių, dėl kurių grąžinimas į užsienio valstybę yra neįmanomas. UTPĮ numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, neturi varžyti asmens teisių labiau nei reikalinga šiems tikslams pasiekti. Pareiškėjos teigimu, grąžinimas į (duomenys neskelbtini) sukels jai neigiamų pasekmių, bus patiriama turtinė ir neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (b. l. 92–95) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama tam, kad užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką, pasiektų konkrečius tikslus, t. y. užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šiems tikslams pasiekti, pareiškėjos atveju – anglų filologijos studijoms Lietuvos edukologijos universitete. Tačiau Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto raštas patvirtina, kad pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašų, taigi buvo nustatyta, kad pareiškėja nebeatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 str. 1 d. c punkte nustatytų atvykimo sąlygų. Pareiškėja, kreipdamasi dėl vizos išdavimo, nurodė, kad atvyksta studijuoti į Lietuvos edukologijos universitetą, o gavus informaciją, kad pareiškėja nebestudijuoja šiame universitete, priimtas ginčijamas sprendimas, kadangi pareiškėja nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.
Migracijos departamento teigimu, pareiškėja nesielgė pakankamai atsakingai ir rūpestingai, tvarkydama klausimus, susijusius su savo buvimo Lietuvos Respublikoje legalizavimu. Pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Lietuvos edukologijos universitete pagrindu, tačiau apie tai, kad šioje institucijoje nebestudijuoja, pareiškėja neinformavo. 2016 m. spalio 14 d. buvo kreiptasi į Migracijos departamentą su prašymu prijungti papildomus dokumentus, tačiau ir tuomet nebuvo informuojama apie pasikeitusias aplinkybes. Pareiškėja, siekdama legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje studijų Mykolo Romerio universitete pagrindu, ėmėsi pavėluotų veiksmų tik 2016 m. lapkričio 24 d., kuomet jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nutraukti jos prašymo, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nagrinėjimą. Pabrėžė, jog UTPĮ 46 str. 3 d. nustato, jog kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja žinojo, jog Migracijos departamentas nagrinėja jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi atvykimo studijuoti Lietuvos edukologijos universitete pagrindu, todėl būtent pareiškėja turėjo pareigą rūpintis, kad sprendžiant jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, sprendimą priimanti institucija turėtų aktualią, tikrovę atitinkančią informaciją. Aplinkybė, kad pareiškėja dėl skundžiamo sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti sprendimą neproporcingu. Pareiškėjai kilsiančios pasekmės nelaikytinos pakankamai sunkiomis, be to, ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi studijų tikslais išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime (b. l. 72–73) į pareiškėjos skundą taip pat prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Vizą panaikinus, ji netenka galios ir užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tampa neteisėtu. Tokiu atveju, priimamas sprendimas įpareigoti užsienietį grįžti į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjos daugkartinę vizą, taigi kreipimosi į Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybą dieną pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl buvo nuspręsta įpareigoti užsienietę savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti ją į (duomenys neskelbtini) – grėsmės gyvybei ir laisvei, ar persekiojimo pavojaus. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta galimybė pratęsti išvykimo terminą, tačiau dėl šio termino pratęsimo pareiškėja nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr.(15/5-4)17U-2602 „Dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. P.“ ir Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 10-SP9-131 „Dėl (duomenys neskelbtini)pilietės Baran parlak grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. St.-331 (b. l. 111) buvo priimta studijuoti į Lietuvos edukologijos universitetą anglų filologijos studijų programos I kursą. 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarpininkavimo raštu Nr. 23-R4-747 (b. l. 110) Lietuvos edukologijos universiteto rektorius informavo Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), jog pareiškėja yra priimta į anglų filologijos nuolatinių studijų programą ir prašė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėja Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 98–107), kaip leidimo išdavimo pagrindą nurodydama ketinimą studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą, konkrečiai įvardindama Lietuvos edukologijos universitetą. Dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo laikotarpiui 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (b. l. 7, 97).
Taip pat nustatyta, kad 2016 m. spalio 19 d. Mykolo Riomerio universiteto rektoriaus įsakymu Nr. 2ISG-28 pareiškėja buvo priimta studijuoti į Mykolo Riomerio universiteto Socialinės gerovės fakulteto psichologijos programos anglų kalba bakalauro nuolatinių valstybės nefinansuojamų studijų I kursą (b. l. 9).
Lietuvos edukologijos universiteto filologijos fakulteto dekanas 2016 m. spalio 29 d. raštu Nr. FF-19 (b. l. 127) informavo Migracijos departamentą, jog 2016 m. spalio 26 d. pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašo.
Atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (15/5-4)17U-2602 (b. l. 142–143) panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 002694315, konstatavęs, jog pareiškėja nebegali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.
Vilniaus aps. VPK Migracijos valdyba 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 10-SP9-131 (b. l. 8), kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pažymėtina, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 19 str. 1 p., kuriame nustatyta, kad išduota nacionalinė viza gali būti panaikinta, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Minėtos atvykimo sąlygos įtvirtintos Šengeno sienų kodekso 6 str. Šio straipsnio 1 d. c punkte nustatyta viena iš atvykimo sąlygų, kuria remiasi Migracijos departamentas, – užsienietis pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Migracijos departamentas pareiškėjai išduotą vizą panaikino, konstatavęs, kad ji negali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo – studijų Lietuvos edukologijos universitete. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto pareiškėjos užsieniečių registro vizų modulio išrašo (b. l. 156–157) matyti, kad nacionalinė viza pareiškėjai buvo išduota, vadovaujantis Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), 66.10² papunkčiu, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, pareiškėja leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė išduoti studijų Lietuvos edukologijos universitete pagrindu. Pareiškėjos prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas buvo nutrauktas 2016 m. lapkričio 11 d.
UTPĮ 26 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, jog leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas. Taigi, sprendžiant klausimą tiek dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek dėl nacionalinės vizos išdavimo, svarbu atsižvelgti, ar užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja besikreipdama dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo nurodžiusi leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą – studijas Lietuvos edukologijos universitete. Kadangi pareiškėja buvo išbraukta iš Lietuvos edukologijos universiteto studentų sąrašo, buvo pagrindas nutraukti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimą, o tai sudarė pagrindą panaikinti ir pareiškėjai išduotą nacionalinę vizą.
Skunde teismui pareiškėja pabrėžė, kad Migracijos departamentas neįsigilino į esamą situaciją ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti, jog ji studijuoja Lietuvos Respublikoje, tik kitame universitete. Teismas kritiškai vertina tokią pareiškėjos poziciją. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja, besikreipdama dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė konkretų tikslą – studijas Lietuvos edukologijos universitete. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 24.29. papunktyje įtvirtinta, jog UTPĮ 46 str. 1 d. 1 p. nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (studijos mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą) patvirtina dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), šios institucijos tarpininkavimo raštas. Be to, Aprašo 7 priede pateiktos prašymo išduoti nacionalinę vizą formos 20 langelyje nacionalinės vizos prašantis studentas privalo nurodyti konkrečios švietimo įstaigos pavadinimą ir adresą. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kelionės tikslas turi būti apibūdinamas detaliai, t. y. siekiant gauti vizą studijų tikslams, neužtenka deklaruoti, jog vykstama studijuoti, tačiau būtina nurodyti konkrečią švietimo įstaigą, kurioje užsienietis ketina studijuoti ir pateikti duomenis, patvirtinančius šio ketinimo realumą. Teismo vertinimu, tokie detalūs reikalavimai nustatyti, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, sudaryti galimybę vizą išduodančiai institucijai objektyviai vertinti užsieniečio atvykimo į valstybę narę tikslų realumą. Taigi keisdama švietimo įstaigą, t. y. perėjusi studijuoti į Mykolo Romerio universitetą, pareiškėja pakeitė jos nurodytą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Todėl jos pateikti duomenys tapo nebeaktualūs ir atsirado pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą nacionalinę vizą UTPĮ 19 str. 1 p. įtvirtintu pagrindu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Mykolo Riomerio universiteto tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo Migracijos departamentui buvo pateiktas tik po skundžiamo sprendimo priėmimo (b. l. 10). Taigi, pareiškėja žinodama, kad atsakovas nagrinėja jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos edukologijos universitetą pagrindu, turėjo pareigą atsakingai ir rūpestingai rūpintis šiuo klausimu, t. y. turėjo aktyviais veiksmais bendradarbiauti su atsakovu, teikti visus jai žinomus faktus, nurodyti pasikeitusias aplinkybes, taip pat teikti aktualią informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog iki ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo pareiškėja atsakovui nebuvo pateikusi jokios informacijos apie studijų Lietuvos edukologijos universitete nutraukimą bei ketinimą mokytis Mykolo Romerio universitete, nors turėjo tam pakankamai laiko. Taigi pareiškėjos argumentai, jog jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti sprendimo priėmimo procedūroje, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nesutinka ir su Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos sprendimu, kuriuo ji buvo įpareigota per 15 dienų terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nurodydama, jog nebuvo atsižvelgta į jos socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad Migracijos departamento sprendimu pareiškėjai buvo panaikinta daugkartinė nacionalinė viza.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal UTPĮ 125 str. 1 d. 1 p. sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinta viza. Kaip minėta, pareiškėjai viza Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu buvo panaikinta, taigi egzistavo aplinkybės, sudarančios pagrindą sprendimui grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimti.
Pažymėtina, jog, vadovaujantis UTPĮ 128 str. 1 d. 3 p., priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas). Šia teisės norma užtikrinama, kad sprendimas įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos nepagrįstai neribotų asmens teisių, kad toks sprendimas nesukeltų neproporcingai neigiamų pasekmių užsieniečiui ar jo šeimos nariams.
Teismo vertinimu, pakankamai svarus pagrindas neįpareigoti nelegaliai esančio užsieniečio išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl jo socialinių ar ekonominių ryšių gali būti konstatuojamas tik tada, kuomet išvykęs iš Lietuvos Respublikos užsienietis patirs itin dideles neigiamas pasekmes, pavyzdžiui neteks pragyvenimo šaltinio, bus išardyta jo šeima, kitoje valstybėje neturės gyvenamosios vietos ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių argumentų, apibūdinančių jos socialinius ir ekonominius ryšius. Tokių argumentų pareiškėja nenurodė ir Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybai apklausos metu (b. l. 128–129). Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėja yra priimta studijuoti Lietuvoje veikiančiame universitete, o išvykdama bei kreipdamasi dėl naujos vizos išdavimo patirs išlaidų, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamus socialinius ir ekonominius ryšius, galinčius būti pagrindu neįpareigoti jos išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. leisti jai pasilikti Lietuvoje be teisinio pagrindo.
Pareiškėja taip pat nesutiko su jai nustatytu 15 dienų terminu išvykti iš Lietuvos Respublikos. UTPĮ 127 str. 3 d. nustatyta, jog įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad trumpesnis nei 30 dienų terminas gali būti nustatytas, tik jeigu yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali vengti vykdyti šį sprendimą. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog UTPĮ 127 str. 1 d. įtvirtinta, jog sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Ši teisės norma numato mažiausią ir didžiausią leistiną nustatyti terminą bei nurodo kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama. Konkretaus termino parinkimas šiuo atveju paliekamas viešojo administravimo subjekto diskrecijai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini) būtų buvusios apribotos, todėl laikytina, kad Migracijos valdybos nustatytas vidutinis 15 dienų terminas yra objektyviai pagrįstas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijami Migracijos departamento ir Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.