Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-09 · Administracinė byla Nr. I-1995-423/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
I-1995-423/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1995-423/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui E. M.,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-7). Skunde nurodė, kad gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015-03-13 iki 2015-03-20 palatoje Nr. 26, kurioje jam trūko gyvenamojo ploto. Palatos būklė buvo prasta, patalpa netvarkinga, tamsi, šalta, nevėdinama. Sanitarinis mazgas buvo avarinės būklės, be to, neatskirtas nuo likusios patalpos. Dušuose nebuvo pertvarų. Pareigūnai neišvesdavo pareiškėjo pasivaikščioti į lauką. Tiekiamas maistas buvo pasenęs, nevalgomas. Taip pat pažymėjo, jog 2013 metais buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Vilniuje, kur toje pačioje palatoje mirė kitas pacientas. Pareiškėjas 19 valandų praleido vienoje patalpoje su mirusio žmogaus kūnu, dėl ko patyrė dvasinę kančią, traumą. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė pažeminimą, papildomus suvaržymus, atsirado neigiami dvasiniai išgyvenimai, depresija. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) atsiliepime (b. l. 12-18) prašė skundą atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas LAVL ginčo laikotarpiu buvo gydomas Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 26. Pažymėjo, kad ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti patys jose laikomi nuteistieji, be to, kartą per mėnesį atliekama patalpų dezinfekcija. Dirbtinis apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus, natūralus apšvietimas užtikrinamas per skaidraus stiklo langą. Pacientų prašymu, į palatas buvo išduodami papildomi elektriniai šildytuvai ir antklodės. Patalpose įrengta natūrali kanalinė ventiliacija. Sanitarinis mazgas įrengtas laikantis tuo metu galiojusios higienos normos reikalavimų. Maitinimas pareiškėjui buvo tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams ir atitiko teisės aktų nuostatas bei maitinimo tiekimo sutarties sąlygas. Pareiškėjui buvo suteikiama teisė pasivaikščioti. Dėl pareiškėjo argumentų apie buvimą vienoje patalpoje su mirusiu asmeniu, pažymėjo, jog gydytojui konstatavus paciento mirtį, kiti tos palatos pacientai nedelsiant perkeliami į kitas patalpas, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių į įstaigos administraciją nesikreipė, skunde aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nurodomos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas LAVL laikotarpiais nuo2013-11-10 iki 2014-03-04 ir nuo 2015-03-13 iki 2015-03-20 (b. l. 12). LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013-11-10 iki 2014-03-04, o skundą teismui pateikė 2018-01-18 (b. l. 9). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas tik už laikotarpį nuo 2015-03-13 iki 2015-03-20.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Pareiškėjas teigia, kad palatoje Nr. 26 kalėjo su dar vienu asmeniu. Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų nustatyta, kad palatos Nr. 26 plotas – 8,92 kv. m (b. l. 13). Nors pareiškėjas teigia, kad palatos plotas buvo 6 kv. m, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės oficialiai patiekta informacija dėl palatos ploto. Vis dėlto, duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtoje palatoje kalėjo asmenų, atsakovės atstovė į bylą nepateikė ir nepaneigė pareiškėjo argumento, kad ginčo patalpoje jis gyveno su dar vienu asmeniu, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu (iš viso 8 dienas) pareiškėjui teko nuo 4,46 kv. m ploto. Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja pagrindas šiuo aspektu konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.).

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog palata buvo nešvari, tamsi, šalta, netvarkinga, nevėdinama.

Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai ginčo laikotarpiu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir gydymo įstaigos, bei laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 p.). Gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 oC, šaltuoju – 18-22 oC (26 p.). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.(22 p.). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (23 p.). Gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 p.). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas (8 p.).

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737. Higienos normos 47:2011 38 punkte nurodyta, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų).

Savo nurodomų aplinkybių pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikia palatos, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotrauką (b. l. 55), iš kurios matyti, kad į palatą patenka pakankamai natūralios šviesos, taip pat, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, kameros langas yra atidaromas, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir nepakankamo natūralaus apšvietimo atmestini.

Atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl prasto dirbtinio apšvietimo, nevalomos ir nešvarios palatos, per žemos oro temperatūros, avarinės sanitarinio mazgo būklės, tiekiamo maisto kokybės. Iš atsakovės atstovės pateikiamos Patalpų valymo procedūros (b. l. 19-24), 2013-07-29 Leidimo - higienos paso (b. l. 27) bei Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 57-131 (b. l. 29-34) negalima nuspręsti, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo tiekiamas tinkamas maistas pagal minėtą sutartį, ar palata buvo dezinfekuojama, ar oro temperatūra ir dirbtinis apšvietimas bei sanitarinio mazgo būklė atitiko higienos normos reikalavimus. Nors atsakovės atstovė nurodo, kad palatas privalo valyti patys jose kalintys nuteistieji, byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Chirurginio skyriaus palatoje dėl šlaunikaulio ir stipinkaulio lūžio (b. l. 45), todėl, teismo vertinimu, dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybių pats susitvarkyti gyvenamąją patalpą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių minėtus pareiškėjo nusiskundimus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent LAVL turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, LAVL nepateikus informacijos (patikrinimų aktų, fotonuotraukų ir kt.) dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog pareiškėjui būnant LAVL nuo 2015-03-13 iki 2015-03-20 nebuvo užtikrinta švari ir tvarkinga aplinka, tinkamas dirbtinis apšvietimas ir oro temperatūra bei tinkamas maitinimas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad palatose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos. Higienos normos HN 47:2011 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įvertinus LAVL atsiliepime pateiktą informaciją, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tualeto įrengimu turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip pareiškėjo garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Kadangi LAVL atsiliepime nurodė, jog dušuose pertvaros nėra įrengtos, konstatuotina, jog privatumas pareiškėjui nebuvo užtikrintas ir maudantis duše.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 8 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, švarios ir tvarkingos aplinkos, higienos normos reikalavimus atitinkančio dirbtinio apšvietimo, oro temperatūros, tinkamo maitinimo ir privatumo naudojantis tualetu bei dušu.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik trejiems metams nuo paskutinės dienos, kuomet buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam neturtinę žalą. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik trejus metus nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, jog kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei, taip pat atsižvelgtina, jog ginčo laikotarpis buvo itin trumpas, t. y. truko tik 8 dienas, be to, minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai (trūko 0,64 kv. m). Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusi.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė