Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-557-673/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
1-557-673/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
R. V.
Kaltinamasis
G. M.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Baudžiamoji byla Nr. 1-557-673/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55143-2019-3

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10., 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 6 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant S. N., dalyvaujant:prokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajai R. V.,kaltinamojo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. gyv. vieta ten pat, teistas 2 kartus: 1) 2014-05-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2016-01-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu šeimos narei sugyventinei 2019-12-26) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu šeimos narei sugyventinei 2019-12-28),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. gruodžio 26 d. laike nuo 19.00 val. iki 20.00 val., G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei - sugyventinei R. V. per kairę ranką, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, taip šiais smurtiniais veiksmais R. V. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, 2019 m. gruodžio 28 d. apie 01.00 val., G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei - sugyventinei R. V. į veidą, vonios kambaryje paėmęs rankomis jai už pečių stipriai pasuko, dėl ko pastaroji griuvo ir trenkėsi kairiu šonu į dušo pagrindo šoninę pakylą, dėl ko padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame viršutiniame voke ir krūtinės kairėje, taip šiais smurtiniais veiksmais R. V. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. gruodžio 26 d. laike nuo 19.00 val. iki 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, virtuvėje, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo sugyventinei R. V., su kuria kartu gyvena du metus, per kairę ranką. Be to, 2019 m. gruodžio 28 d. apie 01.00 val., vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą delnu sudavė sugyventinei R. V. į veidą, vonios kambaryje ją stipriai pasuko, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo. Suvokia, kad savo smurtiniais veiksmais sugyventinę sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Atsiprašė nukentėjusiosios. Gailisi. Pripažįsta, kad neblaivus tampa agresyvus, sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Apklausta nukentėjusioji R. V. nurodė, kad sugyventinis – G. M., su kuriuo gyvena du metus, jos atžvilgiu smurtavo dvi dienas, atliko smurtinius veiksmus, kurie nurodyti kaltinimuose, ji buvo sužalota, juto fizinį skausmą. Su sugyventiniu susitaikė, nori, kad jis nebūtų iškeldintas, ieškinio nereiškia (b. l. 46-48).

Iš 2019-12-28 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo fiksuoti sužalojimai, ji skundėsi fiziniu skausmu, nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, nurodė, kad kaltinamasis – sugyventinis, prieš ją smurtavo dvi dienas (b. l. 16-19).

Tai, kad nukentėjusioji pranešė BPC, jog kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina pranešimo BPC pažyma bei joje nurodytas kaltinamojo panaudoto smurto turinys (b. l. 21).

Apžiūrėjus įvykio vietą fotografuota, matyti, kad dušo kabina turi šoninę pakylą, kuri yra sumūryta (b. l. 36).

Iš filmuoto ir aprašyto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams patvirtino, jog kaltinamasis ją sumušė (b. l. 37-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. V. konstatuotos: ekchimozės (kraujosruvos) kairiame viršutiniame voke, žaste ir krūtinės kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, ne mažiau kaip 3 trauminių poveikių pasėkoje. Kraujosruva krūtinėje galėjo atsirasti nugriuvus. Sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bet kokia trauka sukelia ir fizinį skausmą (b. l. 63).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, ankščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2019 m. gruodžio 26 d. laike nuo 19.00 val. iki 20.00 val., G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei - sugyventinei R. V. per kairę ranką, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, taip šiais smurtiniais veiksmais R. V. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Be to, 2019 m. gruodžio 28 d. apie 01.00 val., G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio M. D. g. 27-5, Kėdainiai, virtuvėje, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei - sugyventinei R. V. į veidą, vonios kambaryje paėmęs rankomis jai už pečių stipriai pasuko, dėl ko pastaroji griuvo ir trenkėsi kairiu šonu į dušo pagrindo šoninę pakylą, dėl ko padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame viršutiniame voke ir krūtinės kairėje, taip šiais smurtiniais veiksmais R. V. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia, dvi dienas panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis dvi skirtingas dienas smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, BPC pažyma apie nukentėjusiosios pranešimo turinį, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo turinys ir užfiksuoti duomenys, filmuotas ir aprašytas vaizdo įrašas bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, pats nurodė, kad neblaivus tampa agresyvus, kad blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl kaltinamas, prieš vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Abu kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Abu nusikaltimus, padarytus skirtingu laiku, esant skirtingai tyčiai, sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei sugyventinei 2019-12-26) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei sugyventinei 2019-12-28).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas ne pirmą ir ne vieną kartą pavartotas prieš iš esmės fiziškai silpnesnę ir rimtų sveikatos problemų turinčią (penkios galvos operacijos, galvos implantas) moterį; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 90-131): 2014 m. teistas už smurtą prieš sutuoktinę, neblaivus mušė ją į galvos sritį, sumušęs su nepilnamečiais vaikais išvarė iš namų; 2016 m. teistas už grasinimą nužudyti buvusią sutuoktinę prieš kurią buvo užsimojęs peiliu ir tik buvusio kito asmens veiksmais buvo sustabdytas; abu kartus kaltinamasis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs; psichologiškai terorizavo kitą buvusią sutuoktinę ir nepilnametį vaiką, dėl ko 2018 m. buvo priimtas procesinis sprendimas; baustas administracinėmis nuobaudoms, tame tarpe dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo - melagingai apkaltinus buvusią sutuoktinę vaiko nepriežiūra, tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams; dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametį sūnų, sveikas.

Kadangi prieš tai kaltinamajam du kartus paskirtos laisvės apribojimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis vėl padarė nusikalstamą veiką, padarė du smurtinius nusikaltimus, turi neišnykusį teistumą, kaltinamajam šį kartą už padarytus du nusikaltimus skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), bausmių dydį nustatant vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), už abu nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), subendrintą bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, šį kartą dar atidedant ir atidedant vidutiniam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, sąlygoja alkoholio vartojimas; ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, kurią įrodo buvę nuosprendžiai, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), nes kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys, smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus, tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą, turintis nepilnavertiškumo problemą ir jam reikalinga pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis sulaikytas/suimtas nebuvo. Byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinis įrodymas.

CD su filmuota medžiaga iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (b. l. 41).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei sugyventinei 2019-12-26) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei sugyventinei 2019-12-28), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmes visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti G. M.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo; 2) tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų);

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es) (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (-es).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, saugomą voke byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė