Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai ir Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. N., nukentėjusiajai S. G., išnagrinėjusi N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. N. 2016 m. spalio 19 d., apie 13.24 val., V. Žalakevičiaus g. 4C, Vilniuje, paliko stovėti automobilį „Suzuki SX4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama KET VIII skyriaus 846 punkto reikalavimus, pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinusi, kad automobilis savaime nepradės riedėti. Automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino. Šiais veiksmais N. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 8, 147 ir 220 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama 2016-11-24 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama N. N. kaltę pripažino iš dalies, neneigė, kad jos automobilis pariedėjo atgal ir įsirėmė į kitą automobilį, t. y. protokole nurodytą „Mini Cooper“, stovėjusį neįgaliesiems skirtoje stovėjimo vietoje. Jai atėjus automobiliai stovėjo susiglaudę. Šalimai buvo moteris, kaip jai atrodo ne „Mini Cooper“ savininkė. Pastaroji apžiūrėjo automobilius, darė nuotraukas, ji tai moteriškei pasakė, kad jokių apgadinimų nemato, o ši sutiko, kad žala nepadaryta. N. N. teigimu, ji moteriai pasakė, kad nesant žalos ir jokių pretenzijų policiją kviesti netikslinga, moteris sutiko, dėl ko ji išvažiavo. Buvo įsitikinusi, jog situaciją išsiaiškino, tačiau vėliau sulaukė skambučio iš policijos, pareigūnai ją informavo, kad jai išvažiavus moteris iškvietė pareigūnus. Pažymėjo mačiusi, kaip moteris kalbėjo telefonu, tačiau ne su policija, o giminaičiais, dėl ko neturėjo pagrindo klausytis pastarosios pokalbio ir išvažiavo (b. l. 20).

2016-12-15 teismo posėdyje N. N. akcentavo, kad nei ji, nei ta kita moteris jokių apgadinimų nematė. Ji (N. N.) dar pavažiavo savo automobiliu į priekį, abidvi apžiūrėjo transporto priemones ir nieko sugadinto nerado. Ji paklausė moteriškės, ar yra kažkokių pretenzijų, pastaroji jai pasakė, kad „lygtai nieko nėra“. Buvo įsitikinusi, kad viską išsiaiškino, todėl ramiai išvažiavo. Atsimena, kad moteris paskambino kažkokiems giminaičiais, kažką kalbėjosi, paklausė 10 minučių, po ko sėdo į automobilį, nusišypsojo, pamojavo ranka ir išvažiavo. Jos nuomone, nei jos, nei kitos transporto priemonėms jokių apgadinimų padaryta nebuvo. Atliekant automobilių sugretinimą, ant „Mini“ automobilio matė tik purvo žymės, o jos pačios automobiliui „Suzuki“ apskritai nėra jokių apgadinimų, todėl nemano, kad jos automobiliu prisilietus prie kito automobilio buvo padaryti kažkokie realūs sugadinimai. Dėl to, kad jos automobilis stovėjo kelio ženklo, skirto automobilius statyti neįgaliųjų zonoje, nieko paaiškinti negali. Tas kitas automobilis buvo pastatytas neįgaliųjų vietoje, o jos automobilis tiesiog pariedėjo. Ar ji pastatė automobilį neleistinoje vietoje, prieš šiam pariedant atgal, nieko konkrečiai nurodyti negali (b. l. 29-31).

Rašytiniame paaiškinime N. N. nurodė 2016-10-19, apie 13 val., Žalakevičiaus gatvėje pastačiusi automobilį „Suzuki SX4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos automobilis nuriedėjo iki kito automobilio ir prisilietė, tačiau kito automobilio savininkė pretenzijų neturėjo, žala nepadaryta (b. l. 10).

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji S. G. parodė, jog 2016-10-19, apie 13.24 val., prie Žalakevičiaus g. 4C namo kilo eismo įvykis, kurio metu į jos automobilį (pastarasis priklauso dukrai N. G.-V.), stovėjusį neįgaliųjų vietoje, atsitrenkė „Suzuki“ markės automobilis. Pastarasis taip pat stovėjo neįgaliųjų vietoje, nors nebuvo paženklintas atitinkamu specialiu ženklu. „Suzuki“ automobilis atbuline eiga pariedėjo iš stovėjimo vietos ir galine dalimi atsitrenkė į „Mini Cooper“ priekį. Jai išėjus į lauką, netrukus atėjo ir N. N., kuri pasakė „aš netyčia, nieko čia nėra“. Nukentėjusioji teigė, jog „Suzuki“ vairuotoja nebuvo linkusi kalbėtis, išskyrus minėtus žodžius, daugiau nieko nesakė, tylėjo. Nukentėjusioji iškvietė policiją, ką išgirdusi N. N. sėdo į automobilį. Ji pradėjo pastarajai sakyti, kad ši liktų, niekur nevažiuotų, nebėgtų iš įvykio vietos, tačiau N. N. atsakė, kad „tegul gaudo policija, jei nori“, pavažiavo truputį, apsisuko ir nuvažiavo. Nukentėjusioji pabrėžė, kad eismo įvykis nebuvo didelis, „Mini Cooper“ buvo apgadintas priekinis bamperis, tačiau labiausiai nustebino toks „Suzuki“ vairuotojos elgesys (b. l. 46-48).

Teismui nukentėjusios transporto priemonės savininkė N. G.-V. parodė, kad jai priklausančio automobilio „Mini Cooper“ priekinis bamperis iki šiol nėra suremontuotas, salone, kuriame pirko automobilį, pasakė kol kas nieko nedaryti ir laukti teismo sprendimo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, N. N. veika dėl pasišalinimo perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis ne tik numato švelnesnę baudos sankciją, bet ir galimybę, o ne būtinumą taikyti administracinio poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą (nors konkretus žalos dydis nėra nustatytas, tačiau sprendžiant pagal apgadinimo mąstą nėra pagrindo laikyti, jog žala gali viršyti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties nustačius N. N. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jos veika, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perkvalifikuotina pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Nors, kaip matyti, N. N. ir nesutiko padariusi ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje (pastarojo pažeidimo kategoriškai neneigė, tvirtino negalinti pasakyti, kur konkrečiai buvo pastačiusi automobilį) numatytus administracinius nusižengimus, jos kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš N. N. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1, 2). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio viršilos M. A. 2016-10-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-19, apie 13.29 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad V. Žalakevičiaus g. 4 C apgadintas automobilis „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jį apgadinęs „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino. Atvykus nukentėjusiojo automobilio vairuotoja S. G. paaiškino, kad būdama namie per buto langą pamatė į jos automobilį įsirėžusį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjusi apžiūrėjo ir nufotografavo abu susiglaudusius automobilius. Tada atėjo ir automobilio „Suzuki“ vairuotoja, kuri S. G. pareiškė, kad taip atsitiko netyčia, kad nieko čia tokio rimto, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Prieš išvažiuodama ironiškai pasakė „galite fotografuoti, darykite ką norite, tegu ieško policija“, išvažiuodama dar pamojo ranka. Ant „Mini Cooper“ priekinio bamperio dešinio šono tarp kampo ir valstybinio numerio matyti nežymus kontakto pėdsakas – nuo smėlio vertikaliai pabraižytas nedidelis lakuoto bamperio plotelis 0,48 – 0,47 m aukštyje (b. l. 4). Nukentėjusioji S. G. paaiškinime nurodė 2016-10-19, 13.24 val., per langą pamačiusi, kad į jos mašiną „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) riedėdama atsitrenkė mašina „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesiai žydros spalvos. Jai išėjus į lauką „Suzuki“ vairuotoja pasakė „aš netyčia, nieko čia tokio“, kiek pastovėjusi, sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. S. G. paprašius palaukti ir nebėgti iš įvykio vietos, moteris pasakė „fotografuokite, tegul policija mane gaudo“ ir šypsodamasi išdidžiai mojavo ranka bei pabėgo iš įvykio vietos. S. G. pažymėjo, kad automobilis „Suzuki“ stovėjo neįgaliesiems skirtoje vietoje, nors nebuvo pažymėtas atitinkamu ženklu. Ji spėjo nufotografuoti pasišalinusį automobilį ir kaltininkę (b. l. 8). Nukentėjusioji S. G. tiesiogiai buvo apklausta teismo posėdyje, kuriame ji patvirtino visas paaiškinime nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji davė kategoriškus parodymus, jog administracinėn atsakomybėn traukiama N. N. nebuvo linkusi aiškintis įvykio aplinkybių, pasakė tik, jog jos automobilis atsitrenkė netyčia ir nieko dėl to neatsitiko, transporto priemonių neapžiūrėjo, o išgirdusi, jog S. G. paskambino policijai, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Į nukentėjusiosios prašymą likti ir įvykio vietoje nereagavo, pasakė tik „tegul gaudo policija, jei nori“, pamojo ranka ir nuvažiavo. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog N. N. automobilis stovėjo neįgaliesiems skirtoje vietoje, nors minėta transporto priemonė ir nebuvo paženklinta atitinkančiu ženklu ar kortele (b. l. 56-48). Iš policijos sistemoje registruotų pranešimų duomenų matyti, kad eismo įvykis, iš kurio vietos automobilis „Suzuki“ pasišalino, registruotas 2016-10-19, 13.29 val. (b. l. 5). Eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 6, 7). Automobilių „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse bei 2016-11-10 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje, kuriame nurodyta, kad automobilių „Suzuki įbrėžta galinio kairės pusės bamperio apdaila, o „Mini Cooper‘ – įbrėžtas priekinis dešinės pusės bamperis, apgadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas atitinka (b. l. 12-17).

Tokiu būdu išdėstyti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog N. N. automobilį paliko ne tik pažeisdama KET VIII skyriuje 846 punkto reikalavimus (tai, kad automobilis stovėjo būtent neįgaliesiems skirtoje vietoje patvirtino nukentėjusioji S. G., taip pat tai matyti iš eismo įvykio vietos, byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas neįgaliųjų stovėjimo vietą žymintis ženklas), bet ir nepasirūpinusi, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, po ko automobiliui „Suzuki SX 4“ pariedėjus ir atsitrenkus į stovintį automobilį „Mini Cooper“, buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiosios automobilis (automobilio „Suzuki“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi jis priklauso pačiai N. N.), po ko N. N., neišsiaiškinusi situacijos, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios S. G. parodymais, kurių metu ji patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiama N. N. jokių įvykio aplinkybių nesiaiškino, automobilių apgadinimų neapžiūrėjo, o po to, kai S. G. paskambino į policiją, N. N., nereaguodama į nukentėjusiosios prašymus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 46-48). Matydama susilietusias transporto priemones, nukentėjusiosios skambutį policijai, N. N. turėjo suvokti, jog galimai padarė eismo įvykį, tačiau nė nemėgindama aiškintis aplinkybių tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nors privalėjo elgtis taip, kaip numatyta KET 220 punkte, t. y. arba nubraižyti eismo įvykio deklaraciją, aprašant jose visas įvykio aplinkybes bei pasirašant (neturint deklaracijos, galima aplinkybes išdėstyti paprastame popieriaus lape), tuo atveju jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, arba kviesti policiją (jei nesusitariama). Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje/ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju N. N. nepasirinko nė vieno iš išvardintų variantų, t. y. pastaroji net nebandė konkrečiai aiškintis su nukentėjusiąja, juo labiau, nesudarė jokio susitarimo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nei paskambino policijai. Išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepaliko jokių savo kontaktų. Teismas kritiškai vertina N. N. teiginius neva ji suprato, kad situacija yra aiški, žala nepadaryta, dėl ko išvažiavo. Tokius jos parodymus kategoriškai paneigė nukentėjusioji, kuri, esant tokiai N. N. nurodytai situacijai, nebūtų turėjusi jokio pagrindo kviesti policijos pareigūnus. Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiama N. N. nevykdė KET 220 punkte numatytų pareigų, kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ANK 426 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) numatyto nusižengimo sudėties požymiai.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai transporto srityje), tai, kad nėra N. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), įvertinami asmenybę charakterizuojantys duomenys (aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, praeityje administracine tvarka bausta, turi vieną galiojančią nuobaudą), eismo įvykio metu transporto priemonės apgadintos nežymiai, taip pat įvertinamas tas faktas, jog N. N. bylą išnagrinėjus teisme ji prarado galimybę į administracinį nurodymą, kurio šiuo atveju surašyti galimybės nėra (grąžinimas policijos įstaigai netikslingas, kadangi byla jau išnagrinėta, N. N. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, dėl ko buvo atliktas įrodymų tyrimas byloje). Teismo įsitikinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus N. N. ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalias baudas (netaikant specialiosios teisės atėmimo už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos). Skirti mažesnę nei įstatymo numatytą baudą, netikslinga, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (vien tas faktas, kad padaryta žala nėra ženkli, savaime nevertinas kaip išskirtinis, ši aplinkybė kartu su anksčiau nurodytomis nulėmė minimalaus dydžio baudos nustatymą).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. N. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies), ir paskirti jai 11 Eur dydžio baudą.

N. N. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies), ir paskirti jai 600 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, N. N. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16063148189. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.