Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovė N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š., būdama UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) vadove ir žinodama apie UAB „T“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „T“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 7 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus.

Teismo posėdžio metu N. Š. nurodė, kad UAB „T“, kurios vadove ji buvo nuo 2013 metų, autovežiu gabena automobilius į Lietuvą. Šios bendrovės vadove ji T ir laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 7 d. Prieš tai UAB „T“ vadovavo dabartinis direktorius V. G.. Kadangi jis turėjo administracinę nuobaudą ir jo „Regitra“ nepaskyrė direktoriumi, jis jos paprašė padėti jam ir tapti įmonės direktore. Vadove būti sutiko, nes norėjo padėti. Jai buvo žinoma, už ką yra atsakingas direktorius. Realiai įmonei vadovavo dabartinis jos direktorius V. G., ji tik vykdė jo nurodymus. Ji jam skambindavo, o jis sakydavo, kur ir ką apmokėti, o ji visus kvitus atveždavo į buhalteriją. Ji įmonės atsikaitymų nekontroliavo. Paaiškino, kad jos vadovavimo laikotarpiu viskas buvo gerai, ji nesitikėjo, kad susidarys didžiulė skola ir viskas taip susiklostys. Ji jau seniai prašė ją atleisti iš šių pareigų, metus kentėjo, ir, kai įvykio aptariamas įvykis, nuo 2016 m. spalio 28 d. jau nėra šios įmonės direktore. Naujoje darbovietėje dirba apskaitininke, atskaičius antstolių išskaičiuojamas sumas, gauna 180 Eur. Pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį jai buvo žinoma, kad įmonė skolinga, yra susidaręs įsiskolinimas valstybei, kuri turi pirmumo teisę išieškant skolas. Paaiškino, kad įmonė turėjo tik vieną automobilį ir tuo laikotarpiu turėjo mokėti lizingą už autovežį, taip pat už automobilių remontą. Kadangi pinigai buvo nedideli, dėl to ir buvo daryti šie mokėjimai. Likusi lizingo suma dar yra labai didelė. Ji į VMI dėl skolos sumokėjimo termino pratęsimo kreipėsi 2016 metų gegužės – birželio mėnesį, bet jos prašymas patenkintas nebuvo. UAB „S“ ji nepamena, o UAB „J.T.“ yra autodetales pardavinėjanti įmonė. Teigia, kad V. G. žino apie šią bylą.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad valstybė turi pirmumo teisę sumokant susidariusias skolas, ir įmonė neturėjo teisės darbuotojams išmokėti darbo užmokestį ir atlikti mokėjimus kreditoriams.

2016 m. spalio 31 d. VMI prie FM ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-7560 nurodyta, kad patikrinimas buvo vykdomas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Patikrinimo metu nustatyta, jog įmonės UAB „T“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2014 m. liepos 15 d., mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. Bendrovės įsiskolinimas tiekėjams 2016 m. spalio 14 d. sudarė 6 347,48 Eur, pirkėjų įsiskolinimas sudarė 29 411,68 Eur. Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, mokėjo darbo užmokestį, dienpinigius ir vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas. Vien per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d. iš kasos buvo sumokėtas darbo užmokestis: 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 822,81 Eur, 2016 m. rugsėjo 9 d. – 548,58 Eur ir 198,80 Eur, 2016 m. spalio 7 d. – 271,00 Eur, 77,58 Eur, 398,80 Eur ir 156,93 Eur. UAB „T“ per tą patį laikotarpį tiekėjams už prekes ir paslaugas sumokėjo: UAB „S“ 2016 m. rugpjūčio 25 d. – 938,77 Eur, UAB „J“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. – 180,00 Eur, UAB „J.T.“ 2016 m. rugsėjo 15 d. – 893,00 Eur, AB DNB lizingas 2016 m. rugsėjo 6 d. – 2 000,00 Eur.

Taip pat VMI prie FM į bylą pateikė Bendrovės balanso, UAB „T“ kasos duomenų kopijas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d., kasos pajamų ir išlaidų orderių bei išmokėjimo žiniaraščių kopijas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. spalio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bendrovės vadovė N. Š. nurodė, jog jai buvo žinoma, kad jos vadovaujama įmonė UAB „T“ nuo 2014 metų, įskaitant ir laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 7 d., turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui. Nepaisant to, į bylą pateikti finansiniai UAB „T“ dokumentai bei VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad įmonė, apie tai žinant jos vadovei, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 7 d. mokėjo darbo užmokestį ir vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile.

Pažymėtina, kad įmonės vadovė privalėjo užtikrinti, jog vykdant kitus įmonės atsiskaitymus, nebūtų pažeisti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimai. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog N. Š. žinojo apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui ir vis tiek vykdė atsiskaitymus pagal darbo santykius, nors darbuotojai šiuo atveju neturėjo pirmumo teisės prieš VMI prie FM, nesant išduotų vykdomųjų dokumentų dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių (CK 6.930¹ str. 1 d. 2-3 p.). Taip pat vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriaus – UAB „S“, UAB „J“, UAB „J.T.“ ir AB DNB lizingas.

Įvertinęs į bylą pateiktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 7 d. UAB „T“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, o byloje nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė savo kreditoriaus – VMI prie FM teises.

Pagal ATPK 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad N. Š. savo tyčiniais veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kalta dėl to, kad jos vadovaujama bendrovė, nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. N. Š. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nes ji, būdama atsakinga už įmonės veiklą, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Teismas, skirdamas N. Š. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, nurodė, jog jos veiklą realiai reguliavo ir sprendimus priimdinėjo V. G.), į šio pažeidimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais UAB „S.“, UAB „J“, UAB „J.T.“ ir AB DNB lizingas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, buvo mokamos nedidelės sumos, lyginant su skola biudžetui), į tai, kad nenustatyta N. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau N. Š. apgailestauja dėl savo veiksmų, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbanti, viena auginanti vaiką, duomenų apie baustumą ir teistumą administracinio teisės pažeidimo byloje ir teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra, įvertinama ir ta aplinkybė, jog N. Š. už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiama pirmą kartą.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

N. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.