Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Nuovoka“ dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-02 ieškovas su atsakovu pasirašė draudimo sutartį Nr. SGB0471803, kuria ieškovas apdraudė atsakovui priklausančią transporto priemonę VOLVO FH12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą draudimu, atsakovas UAB „Nuovoka“ sumokėjo 720 Lt įmoką už pagal sutartį teikiamą 12 mėnesių draudimo apsaugą. Sutartis sudaryta per draudimo brokerių įmonę UADBB „Biznio draudimo brokeris", brokeris su AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo atsakingu darbuotoju suderino draudimo sutarties sąlygas, atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas dėl automobilio draudimo Lietuvos teritorijoje už sutartą sumą. 2010-12-16 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo darbuotojas M. K., vairuodamas atsakovo automobilį VOLVO FH12.460 susidūrė su automobiliu TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, atsakovo vairuotojas pripažintas kaltu dėl minėto eismo įvykio. Byloje nustatyta, kad draudimo kompanija Europa SA kaip ieškovo pagal Įstatymo 14 str. 4 dalį (draudiko) korespondentas Lenkijoje pretenzijoms nagrinėti, ieškovo vardu nukentėjusiai šaliai 2011-01-14 išmokėjo draudimo išmoką - 757,43 EUR. Ieškovas šiai draudimo kompanijai 2011-04-08 atlygino 957,43 EUR, t.y. 3305,81 Lt, susijusius su a/m TOYOTA, valst. Nr. LLE8V15 sugadinimu eismo įvykio metu, tame tarpe 200 eurų manipuliacinių kaštų.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis pagal LR CK 127 str. prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Draudimo kompanija Europa SA, kaip ieškovo pagal Įstatymo 14 str. 4 dalį korespondentas Lenkijoje pretenzijoms nagrinėti, ieškovo vardu nukentėjusiai šaliai išmokėjo draudimo išmoką 2011-01-14 ir šis faktas tiesiogiai sukūrė teises bei pareigas ieškovui (CK 2.133 str.1d.). Šia data prasideda regresinio reikalavimo teisė ir ieškinio senatis, nes ieškovui tapo žinomas išmokėtos žalos dydis. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo Taisyklių 62 .2 p. pagrindu, atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-368/2012) yra nurodžiusi, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą. Remiantis kasacinio teismo praktika, draudiko atstovui Lenkijoje pilnai atlyginus autoįvykyje padarytą nukentėjusiam žalą, regresinio reikalavimo ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kada buvo išmokėta draudimo išmoka pagal draudimo sutartį nukentėjusiam. 2011-04-08 yra ne draudimo išmokos išmokėjimo data, bet ieškovo atsiskaitymo su savo atstovu data ir ji neturi įtakos nustatinėjant momentą, nuo kurio pradedama skaičiuoti ieškinio senatis ieškinyje nurodytam reikalavimui.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad būtent 2011-04-08 pasibaigė pagrindinė prievolė, nes iš bylos dokumentų akivaizdu, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2012-03-01 ir praleido ieškinio senaties terminą. Tačiau, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1–2 dalys). Taigi, pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3–4 dalys ) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip užtikrinant realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuojant teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovas yra profesionalus verslo subjektas, turintis patyrimą, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, tačiau atsižvelgiant į ieškovo atsiskaitymo su draudimo kompanija terminą 2011-04-08, į tai, kad ieškovas pretenziją atsakovui pareiškė 2011-06-14 ieškinio senaties ribose, atsakymo dėl prievolės padengimo gera valia iš draudėjo (atsakovo) negavo, ieškovas į teismą kreipėsi 2012-03-01 nežymiai praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, šias priežastis galima konstatuoti kaip svarbias atnaujinti ieškinio senaties terminui. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, atnaujina ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkina iš dalies.

Dėl sutarties pažeidimo

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. nustato draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iki 50 procentų, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog apdraustos transporto priemonės naudojimas už Lietuvos Respublikos ribų yra tik pagrindas peržiūrėti draudiko (ieškovo) nustatytai draudimo įmokai, bet ne pagrindas reikalauti susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, nėra pagrįsta.

Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ir atsakovo UAB „Nuovoka“ 2010-06-02 sudarytos sutarties Nr. SGB 0471803 - 1.5 punkte reglamentuojamos rizikos pasikeitimo sąlygos. Draudėjas, šiuo atveju atsakovas, 1.6 punktu įsipareigojo, kad transporto priemonė bus naudojama 1.5. p. aptartomis sąlygomis, o pasikeitus bent vienai sąlygai, pasikeičia draudimo įmoka, bet prieš tai, draudėjas privalėjo raštu pranešti ne vėliau, nei darbuotojai išvyko į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų, apie rizikos padidėjimą.

Draudėjui nepranešus apie rizikos padidėjimą ir šalims nesusitarus dėl sąlygų pakeitimo, draudikui išliko įstatyminė bei sutartinė pareiga, tačiau atsirado teisė susigrąžinti dalį išmokų iš draudėjo. Teismas vertina, kad sutarties 1.5 punkto nuoroda dėl įmokos dydžio perskaičiavimo yra sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu, pasekmė. Sutarties sąlygų pažeidimo pasekmė yra draudiko teisė reikalauti išmokėtos žalos atlyginimo dalies grąžinimo, nes pasekmės pažeidus sutartį yra nurodytos sutarties 1.6 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas sutartinės pareigos neįvykdė, sutarties sąlygas pažeidė, todėl ieškovas (draudikas) įgijo teisę sutarties ir specialiųjų aktų pagrindu reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo.

Teismas pripažįsta teisingais apelianto argumentus dėl draudimo rizikos vertinimo, nes LR TPVCA PDĮ 11 str. 4 d., Draudimo įstatymo 93 str. 1 d., 2 str. 20 d. nustato, kad draudimo rizika - tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui, todėl draudimo sutarties sudarymo metu draudikas turi įvertinti visus draudimo rizikai įtaką darančius veiksnius. Tuo atveju, kai draudimo apsauga yra teikiama visoje Europos Sąjungoje, o draudėjas nurodo, kad naudosis tik maža šios apsaugos (teritoriniu požiūriu) dalimi, draudimo rizika yra mažesnė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškime dėl įsakymo išdavimo AAS „Gjensidige Baltic“ kaip sutarties pažeidimą nurodė transporto priemonės naudojimą mokamiems Krovinių pervežimams tarptautiniais maršrutais (toks pat pažeidimas nurodytas ir 2011-06-14 pretenzijoje, pateiktoje su ieškiniu), o ne įsipareigojimo nenaudoti apdraustos transporto priemonės už Lietuvos ribų. Tačiau teismas pažymi, kad ieškinio pagrindą pasirenka ieškovas ir iš kelių draudimo sutartyje 1.5 punkte nurodytų sąlygų, pareikšdamas ieškinį galėjo pasirinkti būtent įsipareigojimo nenaudoti apdraustos transporto priemonės už Lietuvos ribų pažeidimą. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad transporto priemonės naudojimas už Lietuvos Respublikos ribų padidino draudimo riziką, nes kirtus Lietuvos Respublikos sieną, žala, vadovaujantis LR TPVCA PDĮ 16 str. 1 d., jau turi būti atlyginama pagal kitos valstybės teisės aktų nuostatas, padidėja teritorija ir rizikos galimybė, o dėl skirtingo eismo taisyklių teisinio reglamentavimo, eismo įvykio kaltininkas gali netinkamai vykdyti savo pareigas eismo įvykio metu.

Pirmosios instancijos teismo nuoroda į TPVAD įstatymo 22 str. 1 d., kai draudiko teisė regreso tvarka reikalauti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas atsiranda tik nustačius įstatymo 22 str. pažeidimus, kurių sąrašas yra baigtinis, konkrečiu atveju netaikoma. Ieškovo reikalavimas grąžinti dalį draudimo išmokos pareikštas ne delikto, bet draudimo sutarties 1.5 ir 1.6 p. pagrindu, todėl taikomos Sutarties, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo Taisyklių 62.2 p., 63 p. ir TPVCAPDĮ nuostatų visuma.

Teismas pripažįsta, kad regresu reikalaujama grąžinti išmoka atitinka civilinės atsakomybės sąlygas t.y. nustatytos draudėjo pareigos pranešti apie sąlygų pasikeitimą, pažeidimas, priežastinis ryšys su eismo įvykiu, nes autoįvykis įvyko būtent už Lietuvos respublikos ribų. Dėl sutarties galiojimo teritorijos, teismas sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas sudarant draudimo sutartį neatskleidė rizikos vertinimui svarbios informacijos apie transporto priemonių naudojimo teritoriją, o sutarties galiojimo metu nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimą draudimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Toks elgesys yra pakankamas pagrindas draudikui regreso tvarka reikalauti iš atsakovo įstatymuose numatyto dydžio dalies draudimo išmokos grąžinimo. Draudimo apsauga nukentėjusiesiems asmenims buvo suteikta, draudikas išmokėjo draudimo išmoką, nes LR TPVCA PDĮ 16 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. Nukentėjusiojo trečiojo asmens turtinių interesų draudimo apsauga yra atribojama nuo draudėjo pareigos grąžinti dalį ar visą draudimo išmoką esant sutarties pažeidimui arba kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms. Sudarant draudimo sutartis su atsakovu, pagal jo pateiktą informaciją, draudikas nustatė, kad draudimo rizika dėl transporto priemonės naudojimo bus ženkliai mažesnė ir atsakovas patvirtino, kad nesinaudos didžiąja draudimo apsaugos dalimi, o transporto priemonę naudos tik vienoje iš daugiau nei 30 valstybių, kuriose suteikiama draudimo apsauga. Įmonė, besiverčianti tarptautiniais pervežimais žinojo, kad transporto priemonę draudžia civilinės atsakomybės draudimu su sąlyga, jog transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau šią sąlygą pažeidė. Taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiama į grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo Taisyklių 63 p. reglamentuoja, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas mažina reikalaujamą priteisti žalos dydį atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp sutarties 1.5 p. pažeidimo ir atsiradusios žalos dydžio, nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme 22 str. nurodytų ir grubų pažeidimą atitinkančių sąlygų. Ieškovas pateikė lentelę, kurioje pateiktos Sutarties Nr. SGB 0471803 sudarymo metu galiojusios draudiko patvirtintos bazinės įmokos skirtingų kategorijų transporto priemonėms, nurodė, kad draudimo rizika vertinama pagal draudimo įmokų skirtumo procentinę išraišką, kuri UAB „Nuovoka" atveju viršija 1000 procentų. Teismas pažymi, kad nesumokėta didesnė draudimo įmokos suma nėra lemiamu kriterijumi nustatant regresu priteisiamos žalos dydį. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui draudimo įmoką, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai prašo nepriteisti ieškovo atstovo Lenkijoje turėtų autoįvykio žalos administravimo išlaidų - 200 eurų manipuliacinių kaštų, nes Įstatyme ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo Taisyklėse numatyta draudiko teisė susigrąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Taigi, ieškovui priteisiama 50 procentų išmokėtos 757,43 EUR draudimo išmokos – 1336.114 Lt.

Šalių bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje ir apeliacijoje priteisiamos CPK 93-98 straipsnių pagrindais. Ieškovo bylinėjimosi išmokos sudaro 219.40 Lt, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiama dalis – 177.71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistinų atstovavimo išlaidų, į pareikšto ieškinio dydį, proporcingumo kriterijus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (4235Lt) mažinamos iki ieškinio dydžio 1660 Lt ir priteisiama proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui ( 19 procentų) 315.40 Lt.

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nuovoka“ į.k. 175819281 ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1336.114 Lt skolos ir 6 procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2012–03-01 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 12.50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)..

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsakovui UAB „Nuovoka“ 137.69 Lt bylinėjimosi išlaidų skirtumą ir 10.00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.