- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-312-350/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42088-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Donatas Jatužis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- I. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6Kiti apeliacinio proceso klausimai
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. B. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nuosprendžiu I. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. liepos 28 d. apie 13 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , išdaužęs A. B. priklausančios gyvenamojo namo dalies virtuvės lango stiklą – 20 eurų vertės ir per išdaužtą langą įsibrovęs į namo vidų, pagrobė svetimą, A. B. priklausantį, bendros 100 eurų vertės turtą: elektrinį siaurapjūklį „SCINTILLA“ – 20 eurų vertės, elektrinį grąžtą – 20 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „STERN“ – 20 eurų vertės, elektrinį rankinį oblių „(duomenys neskelbtini)“ – 20 eurų vertės, elektrinį siaurapjūklį „BOSH“ – 20 eurų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė pernelyg griežtą bausmę neatsižvelgęs į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė praėjus 4 dienoms po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur praleido devynerius metus. Nusikalto, nes buvo neblaivus ir objektyviai neįvertino situacijos, dar buvo nespėjęs tinkamai integruotis į visuomenę, nusikalto spontaniškai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis prašė neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nes jam turtinė žala nebuvo padaryta. Pažymi, kad vėl atėmus laisvę, bus dar labiau atitolinta jo adaptacija visuomenėje ir nebus pasiekti bausmės tikslai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas prašo švelninti bausmę, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik dėl apeliantui paskirtos bausmės dydžio ir rūšies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias I. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo nuteistasis buvo jau septynis kartus teistas laisvės atėmimo bausmėmis, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei. Šį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus. Be to, pastarąjį nusikaltimą apeliantas padarė praėjus vos keturioms paroms po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.
Visos šios aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis I. B. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinkta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra visiškai pagrįsta ir teisinga.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu I. B. laisvės atėmimo bausmė paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, kuri, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 2 dalies nuostata, t.y. atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, sumažinta 1/3 ir realiai jam buvo paskirta tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir polinkį nusikalsti, negali būti laikoma per griežta ir dar labiau ją mažinti nėra jokio pagrindo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo prašymą neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausmės parinkimas ir jos dydžio nustatymas, atsižvelgus į BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių visumą, yra išimtinai teismo prerogatyva. Kadangi nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje nėra priskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, be to, baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką kyla nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios, t.y. tam nėra reikalingas nukentėjusiojo skundas, todėl asmens, nukentėjusio nuo tokios nusikalstamos veikos, pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, šiuo atveju reikšmės neturi ir nukentėjusiojo nuomonė baudžiamosios atsakomybės taikymo ir bausmės skyrimo apeliantui klausimu nagrinėjamu atveju negali būti prioritetinė prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų net ir tuo atveju, kai nukentėjusysis pretenzijų kaltininkui jis neturi.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu I. B. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
nutaria:
Nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.