- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- eI3-5080-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00314-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- P. D.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui P. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo įpareigoti P. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN26-27, t. y. likviduoti neleistinoje vietoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke), už gelbėjimo stoties prieškopėje, pastatytą palapinę (adresas (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas skunde teigia, jog Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagal gautą pranešimą 2020 m. lapkričio 26 d. atliko vietos apžiūrą (apžiūros aktas Nr. TVR18-130) adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, kurios metu nustatė, kad prieškopėje, žemėje, kuri yra valstybės nuosavybė (ją patikėtinio teise valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija), P. D. pastatė palapinę, pažeisdamas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-79 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas. Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
Kuršių nerijos nacionaliniame parke lankytojams draudžiama statyti palapines, apsistoti su kemperiais, kilnojamaisiais nameliais, išskyrus tik specialiai tam įrengtas, ženklais pažymėtas vietas (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-79 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovui 2020 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PN26-27, kuriuo nurodyta pašalinti neleistinoje vietoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke) pastatytą palapinę. Įpareigojimo įvykdymo terminas duotas iki 2020 m. gruodžio 29 d.
Atsiliepimas
Atsakovas neskundė Privalomojo nurodymo Nr. PN26-27 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka.
Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. sausio 8 d. atliko neplaninį patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (13.1)-PA-26) adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad P. D. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. PN26-27.
Neįvykdžiusiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomojo nurodymo atsakovui 2021 m. vasario 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalį (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku) ir 305 straipsnio 7 dalį (Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas). Už minėtus pažeidimus išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylas atsakovui buvo paskirtos nuobaudos (baudos).
Atsiliepimas
Atsakovui Privalomasis nurodymas Nr. PN26-27 buvo surašytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, „kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti“.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui nepateikė.
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo įpareigoti P. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN26-27, t. y. likviduoti neleistinoje vietoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke), už gelbėjimo stoties prieškopėje, pastatytą palapinę (adresas (duomenys neskelbtini)).
Administracinės bylos duomenimis, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagal gautą pranešimą 2020 m. lapkričio 26 d. atliko vietos apžiūrą (apžiūros aktas Nr. TVR18-130) adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatė, kad prieškopėje, žemėje, kuri yra valstybės nuosavybė (ją patikėtinio teise valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija), P. D. pastatė palapinę, pažeisdamas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-79 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (aktuali redakcija) 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovui 2020 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PN26-27, kuriuo nurodyta pašalinti neleistinoje vietoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke) pastatytą palapinę. Įpareigojimo įvykdymo terminas duotas iki 2020 m. gruodžio 29 d.
Atsakovas neskundė Privalomojo nurodymo Nr. PN26-27 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka.
Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. sausio 8 d. atliko neplaninį patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (13.1)-PA-26) adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad P. D. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. PN26-27.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Juose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Aiškindamas šiuos Konstitucijos straipsnius Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad juose suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Šis tikslas įgyvendinamas nustatant atitinkamą teisinį reguliavimą. Be to, iš nurodytų konstitucinių nuostatų kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas; kt.). Minėtos nuostatos kaip aplinkos apsaugos principai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 punkte pateikta ir aplinkos apsaugos sąvoka – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius; to paties straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibrėžiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.
Saugi, nekenksminga, švari aplinka neabejotinai turi didelę įtaką visuomenės sveikatai. Dėl to visuomenės narius būtina apsaugoti nuo jų sveikatai kenksmingo poveikio arba šio poveikio riziką kiek įmanoma sumažinti. Asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga, todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji teismo turi būti ginama. Teisė į saugią ir švarią aplinką yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims, ji suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju turi būti ginama.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas. Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
Kuršių nerijos nacionaliniame parke lankytojams draudžiama statyti palapines, apsistoti su kemperiais, kilnojamaisiais nameliais, išskyrus tik specialiai tam įrengtas, ženklais pažymėtas vietas (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-79 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 punktas).
Neįvykdžiusiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomojo nurodymo atsakovui 2021 m. vasario 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku) ir 305 straipsnio 7 dalį (Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas). Už minėtus pažeidimus išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylas atsakovui buvo paskirtos nuobaudos (baudos).
Atsakovui Privalomasis nurodymas Nr. PN26-27 buvo surašytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, „kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti“.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Departamentas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, kadangi negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti ir tik teismas savo sprendimu turi teisę įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas skundo reikalavime nenurodė termino, per kurį įpareigojimas atsakovo turėtų būti įvykdytas, todėl tokį terminą būtina nustatyti, antraip sprendimas taptų neaiškus, jo įvykdymo laikas neapibrėžtas. Toks termino nustatymas nelaikomas skundo ribų peržengimu. Teismo nuomone, vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas yra pakankamas įpareigojimo įvykdymui.
Taigi, išanalizavus teisės aktus, darytina išvada, jog pareiškėjo privalomasis nurodymas surašytas remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl atsakovas privalėjo jį įvykdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas nustatant vieno mėnesio terminą įpareigojimui įvykdyti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Įpareigoti P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN26-27, t. y. likviduoti neleistinoje vietoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke), už gelbėjimo stoties prieškopėje, pastatytą palapinę (adresas (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.