- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- TS-73-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00718-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Nuteistasis
- J. M.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 91-113 netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis J. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 91-113 r taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija tinkamai neįvertino reikšmingų ir jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Teigia, kad jo darbinė motyvacija yra žema, kadangi pataisos įstaiga nesuteikia galimybių įsidarbinti pagal kvalifikaciją bei trūksta darbo vietų. Teigia, kad koreguoja savo elgesį tinkama linkme, o nusikalstamo elgesio rizika – 57 balai. Daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką savo noru spręsdamas problemas bei vykdydamas socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, mokėsi ir įgijo 10 klasių išsilavinimą. Nuteistasis nurodo, kad, anot jo, bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 91-113 nutarta netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad nuteistasis 4 kartus baustas drausmine tvarka, atsisakė dirbti be pateisinamos priežasties ir įsidarbinti nesiekia. Mokėsi, mokyklose buvo charakterizuojamas daugiau nei neigiamai, turintis elgesio problemų, buvo rizikos grupės mokinių sąraše. Kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš nuteistojo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens bylos matyti, kad jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 5 metus laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 10 mėn. 5 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 25 d.).
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 91-113 netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Komisijos 2017 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo J. M. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą ir nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 91-113 netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, tačiau, kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Atlikus nuteistojo J. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 57 balai ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 2 balais, kadangi nuteistasis šiuo metu nebeturi galiojančių nuobaudų. Taigi matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, taip pat nenustatyta esminės pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis J. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai, 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, t. y. už atsisakymą dirbti, marihuanos vartojimą, naudojimąsi asmenine aparatūra pažeidžiant naudojimosi tvarką, miegojo ne jam skirtame būryje. Pataisos namuose nuteistasis atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą be svarbios priežasties. Visa tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja pakankamai neseniai (paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2016-04-19), kas nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis daro esminę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, tačiau nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį iš viso nepradėjo mokėti priteisto civilinio ieškinio. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra: mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad visi 6 komisijos nariai buvo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 91-113 netaikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl nuteistojo J. M. skundas dėl 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 91-113 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo J. M. skundą dėl Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 91-113 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.