- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- II-39-1081/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00003-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Kristina Vorienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1218-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1218-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas) R. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 170,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Skundžiamu nutarimu nuobauda R. L. skirta už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 17 d. 22.03 val. Kretingoje, Klaipėdos – Kranto g. vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas R. L. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, perkvalifikuoti padarytą nusižengimą ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei paskirti 60 Eur piniginę nuobaudą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad neginčija to fakto, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 22.03 val. Kretingoje, Klaipėdos g. vairavo automobilį ir važiuodamas gatve darė lenkimo manevrą, tačiau nesutinka, kad jo lenkimo manevras buvo pavojingas ir šio lenkimo metu pažeidė KET. Tą dieną jis buvo atvykęs aplankyti sesers ir vakare važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi yra ne iš Kretingos miesto, kelias, kuriuo važiavo, jam nebuvo žinomas. Važiuojant Klaipėdos gatve Klaipėdos miesto link privažiavo policijos automobilį, kuris važiavo ta pačia kryptimi ir kurio greitis buvo apie 30 km/h. Įsitikino, kad iš priekio atvažiuojančių automobilių nėra ir nėra ištisinės eismo juostos, kur lenkimas yra negalimas bei nėra kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ ir pradėjo lenkimo manevrą. Kai lenkė policijos automobilį ir su juo susigretino, policijos automobilis padidino greitį, todėl jo manevras užtruko keletą sekundžių ilgesnį laiko tarpą kol grįžo į savo eismo juostą, kur buvo pažymėtas kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Jeigu policijos pareigūnų vairuojamas automobilis nebūtų padidinęs greičio, jo lenkimo manevras būtų baigtas iki kelio ženklo „Pagrindinis kelias“. R. L. atliktas lenkimo manevras yra užfiksuotas jo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, iš kurio vaizdo įrašo matosi lenkimo manevras, R. L. ir policijos automobilio važiavimo greitis, taip pat matyti, kad kelio ruože nėra kelio ženklų ar eismo linijų, kurios draustų atlikti lenkimo manevrą, taip pat matyti, kad lenkimo manevras nesukėlė jokios pavojingos situacijos. Mano, kad nutarimas jo atžvilgiu priimtas ir nuobauda paskirta nepagrįstai, o jo lenkimo manevras galėtų būti traktuojamas nebent kaip pažeidimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, t. y. įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Sutinka ir neprieštarauja, kad už padarytą administracinį nusižengimą būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir už šį pažeidimą jam būtų paskirta nuobauda. Taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas, nes dirba Klaipėdoje, o gyvena Šilutės r. ir kiekvieną dieną vykstą į darbą su automobiliu. Taip pat vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, nes jo sutuoktinė šiuo metu laukiasi, nėštumas yra komplikuotas ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas tam, kad bet kuriuo metu galėtų žmoną nuvežti pas gydytojus.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė palikti skundžiamą nutarimą galioti. Nurodė, jog įrodymai, kad padaryta nutarime nurodyta veika yra surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos automobilis artėja prie sankryžos nekeisdamas važiavimo greičio, todėl R. L. teiginiai, kad policijos pareigūnų vairuojamas automobilis padidino greitį nepagrįsti. Taip pat nurodė, jog teismų praktikoje ne karta pažymėta, jog lenkimas sankryžose patenka į ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir atsakomybė turi būti taikoma pagal šį straipsnį. Tai, kad vairuotojo pažymėjimas R. L. reikalingas darbui ar vykti pas gydytojus, nelaikytina ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti nuobaudos švelninimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. L. ir jo gynėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. R. L. papildomai paaiškino, kad važiuodamas Klaipėdos link maždaug 40 km/h greičiu greitai priartėjo prie policijos pareigūnų automobilio. Ženklų, draudžiančių lenkti, nebuvo, įsitikino, kad iš priekio nėra kitų transporto priemonių ir pradėjo lenkti. Iš tos vietos, kur jis pradėjo lenkimą, sankryžos nematė. Tik susigretinęs su policijos automobiliu pamatė ženklą „Pagrindinis kelias“, lenkimo manevrą užbaigė jau už ženklo ir pravažiavęs sankryžą, sankryžoje važiavo priešpriešinėje eismo juostoje. Kai sustabdė policijos pareigūnai, pažeidimo neginčijo, tačiau peržiūrėjęs registratorių pamatė, kad lenkimą pradėjo ten kur galima. Lenkimo manevrą užbaigė sankryžoje ne iš chuliganiškų paskatų, o todėl, kad nematė sankryžos. Policijos pareigūnai važiavo lėtai, o jam susigretinus jie padidino greitį, todėl jis nespėjo atlikti lenkimo manevro. Vadovavosi kelio ženklais, kelio ženklinimu, tačiau vietovė jam nebuvo žinoma, todėl nežinojo, kad ten bus ta sankryža. Sugrįžti į savo eismo juostą negalėjo, nes už jo važiavo kitas automobilis. Mano, jog jo manevras pavojaus niekam nesukėlė, nes kitų transporto priemonių nebuvo. Vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas, nes dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), jo darbui užtikrinti reikalingas patekimas į darbo vietą bet kuriuo paros metu. Su sutuoktine laukiasi vaiko, nėštumas yra komplikuotas, todėl dažnai vežą žmoną į gydymo įstaigas, dažnu atveju kartą į savaitę. Nuvykti į darbą viešuoju transportu galimybių nėra. Dėl pažeidimo gailisi.
Teismo posėdyje institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Liudytoja G. J. parodė, kad važiavo pagrindiniu keliu degalinės „Circkle K“ link, buvo pravažiavę kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ ir tada R. L. pradėjo lenkimo manevrą sankryžoje. Tada sustabdė vairuotoją, paaiškino sustabdymo priežastis, gresiančią atsakomybę. Surašius protokolą, vairuotojas užsiminė, kad turi vaizdo registratoriaus medžiagą, ji pranešė apie tai kolegai, jos kolega nurodė, kad vairuotojas atsineštų tą medžiagą į bylos nagrinėjimą. Jie važiavo apie 50 km/h greičiu, kai vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą, ir jie ir vairuotojas jau buvo pravažiavę kelio ženklą „Pagrindinis kelias“. Lenkimo manevrą vairuotojas užbaigė jau sankryžoje. Mano, kad vairuotojas kelio ženklą ir artėjančią sankryžą turėjo matyti. Lenkimo manevro metu savo automobilio važiavimo greičio nekeitė. Lenkimo manevro metu kitų transporto priemonių nebuvo, pavojus kitiems asmenims sukeltas nebuvo.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad važiavo Klaipėdos gatve Kretingoje, buvo netoli žiedo. Pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį. Jam su tarnybiniu automobiliu pravažiavus kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, vairuotojas pradėjo lenkimą ir lenkimas buvo atliktas grynai Kranto gatvėje. Lenkimo manevrą vairuotojas pradėjo ties kelio ženklu, o pats manevras atliktas sankryžoje. Manevrą vairuotojas užbaigė jau už sankryžos, šalutinį kelią vairuotojas pravažiavo priešpriešinėje eismo juostoje. Vairuotojas kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ turėjo matyti, pačios sankryžos tamsiu paros metu sunku pasakyti ar turėjo matyti. Jie važiavo maždaug 45-50 km/h greičiu. Lenkimo metu savo automobilio važiavimo greičio nekeitė, važiavimo greičio nedidino. Kitų transporto priemonių lenkimo manevro metu nebuvo, pavojus sukeltas kitiems asmenims nebuvo. Lenkimas sankryžoje kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl kitaip kvalifikuoti padaryto pažeidimo negalima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Sutinkamai su ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 140.1. punktas numato, jog draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu nuobauda R. L. skirta už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 17 d. 22.03 val. Kretingoje, Klaipėdos – Kranto g. vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. iš esmės pripažįsta įvykio faktines aplinkybes, tačiau nesutinka su nusižengimo kvalifikacija, kuri, anot pareiškėjo, turėtų būti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Iš byloje esančių vaizdo įrašų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad R. L. Kretingoje, Klaipėdos g. lenkė prieš jį važiavusį policijos tarnybinį automobilį. Iš R. L. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jis priartėjo iš galo prie ta pačia kryptimi važiuojančio policijos automobilio, važiuodamas maždaug 45 km/h greičiu ir lenkimo manevrą pradėjo iki kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ likus maždaug 20 m. Kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ ir už kelio ženklo iš karto esančią sankryžą R. L. pravažiavo važiuodamas priešpriešine eismo juosta ir į savo eismo juostą grįžo aplenkęs policijos automobilį, kirsdamas už sankryžos esančią ištisinę eismo juostą. Pateiktas vaizdo įrašas patvirtina R. L. teiginius, kad lenkimo manevrą jis pradėjo iki kelio ženklo „Pagrindinis kelias“, kirsdamas punktyrinę kelio juostą, ir paneigia liudytojų parodymus, kad lenkimo manevras pradėtas jau pravažiavus kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, tačiau vien tai, kad lenkimo manevras pradėtas vietoje, kurioje galima išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, nešalina tos aplinkybės, kad pats lenkimo manevras atliktas ir užbaigtas sankryžoje, tokiu būdu keliant pavojų eismo saugumui. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad atlikdamas lenkimo manevrą R. L. padidino važiavimo greitį, tačiau iš vaizdo įrašų nematyti, kad važiavimo greitį lenkimo metu padidino ir policijos automobilis, todėl R. L. teiginiai, kad jis neužbaigė lenkimo manevro dėl to, kad policijos automobilis padidino greitį, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, iš vaizdo įraše užfiksuoto lenkimo manevro pradžios momento, momento kuomet R. L. pravažiavo kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ ir įvažiavo į sankryžą, atstumo nuo kelio ženklo iki sankryžos galima daryti išvadą, kad R. L. objektyviai negalėjo užbaigti lenkimo manevro iki kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ ir sankryžos, net jei priekyje važiavęs automobilis būtų sustojęs. Iš pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad matomumas toje kelio atkarpoje buvo geras ir nors pažeidimas padarytas tamsiu paros metu kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ buvo matomas dar gerokai iki buvo pradėtas lenkimo manevras, jo neužstojo ir priekyje važiavęs policijos automobilis, todėl R. L. turėjo ir galėjo matyti šį kelio ženklą ir atitinkamai vertinti savo veiksmus. KET II skyriaus 3 punkte nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ žymi kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas. Taigi iš paties ženklo paaiškinimo sąvokos matyti, kad toks ženklas įspėja būtent apie būsimą sankryžą ir joje turimą pirmumo teisę ir tokioje sankryžoje galioja KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Pažymėtina, kad R. L. kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas transporto priemonę privalo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl jo teiginiai, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, dėl kurio nusižengimo vietoje jam buvo draudžiama lenkti, jam nebuvo pažįstama vietovė nepaneigia jo atsakomybės. Neįsitikinęs, kad šioje kelio vietoje lenkti galima, ir atlikdamas lenkimo manevrą R. L. elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė KET reikalavimus, nors pagal savo asmenines savybes ir situacijos aplinkybes jis turėjo ir galėjo numatyti, jog tokiu savo elgesiu gali padaryti administracinį nusižengimą.
Nors R. L. ir jo gynėjas prašė padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. L. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas KET, priešingai visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. L. atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, todėl jo padarytas nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėtina tai, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės, ar tokiais priešingais teisei veiksmais buvo sukelta grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi lenkimas neleistinoje vietoje laikytina savaime pavojinga, užtraukiančia pagal šią straipsnio dalį administracinę atsakomybę, veika.
Skunde ir teismo posėdyje R. L. taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl darbo ir šeiminių aplinkybių, iš ko matyti, kad pareiškėjas kelia ir nuobaudos individualizavimo klausimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. L. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą tik kėlė klausimą dėl nusižengimo kvalifikavimo, dėl pažeidimo gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas už tokio pobūdžio nusižengimą traukiamas atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau kelis kartus yra baustas už KET pažeidimus, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi. Pareiškėjas R. L. dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus rašto matyti, kad R. L. yra inžinierius, atsakingas už jėgainės, priskiriamos prie valstybinės svarbos energetikos objekto, priežiūrą, todėl jo patekimas į darbo vietą yra reikalingas bet kuriuo metu ir jo darbo funkcijų atlikimui bei nepertraukiamo jėgainės darbo užtikrinimui jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Taip pat iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad R. L. neseniai yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė laukiasi, nėštumas komplikuotas. Įvertinęs nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad lenkimo manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų ar piktybiškai, juolab, kad buvo lenkiamas pažymėtas policijos automobilis, o yra labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas subjektyviai neteisingai įvertinus situaciją, kelio ženklus ir kelio ženklinimą. Be to, atlikdamas lenkimo manevrą, R. L. nesukėlė pavojingos situacijos, pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.
Atsižvelgus į visas nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda yra proporcinga padarytam nusižengimui ir vien šios nuobaudos pakanka tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, tuo tarpu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra proporcinga nuobauda nei padaryto nusižengimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės keistinas, neskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
R. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
R. L. pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Likusią 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.