- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- 1-196-201/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00180-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- R. Š., A. B., N. B.
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, nukentėjusiesiems R. Š., A. B. (A. B.), N. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda, teistas - 2011-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje (2 savarankiški nusikaltimai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-08-20 R. Š. užstatė UAB „DAGERIKA“ priklausančiam lombardui, adresu Taikos pr. 48, Klaipėdos m., du auksinius žiedus bei auksinę grandinėlę, kurių bendra vertė 900 Lt, sudarant su UAB „DAGERIKA“ sutartį Nr. 126, pagal kurią ji turėjo teisę iki 2010-02-01 atsiimti užstatytus aukso dirbinius sumokant bendrovei suteiktos paslaugos mokestį, tačiau R. Š. šie aukso dirbiniai laiku grąžinti nebuvo, o D. Z., būdamas bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-08-20 iki 2010-02-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, šiuos aukso dirbinius pasisavino.
2009-10-08 A. B. užstatė UAB „DAGERIKA“ priklausančiam lombardui, adresu Taikos pr. 48, Klaipėdos m., žiedą su akute, sudarant su UAB „DAGERIKA“ sutartį Nr. 216, pagal kurią jis turėjo teisę iki 2010-02-08 atsiimti užstatytą žiedą sumokant bendrovei suteiktos paslaugos mokestį, 2009-10-19 A. B. užstatė UAB „DAGERIKA“ priklausančiam lombardui, adresu Taikos pr. 48, Klaipėdos m. apyrankę bei auskarus, sudarant su UAB „DAGERIKA“ sutartį Nr. 237, pagal kurią jis turėjo teisę iki 2010-02-19 atsiimti užstatytą apyrankę bei auskarus sumokant bendrovei suteiktos paslaugos mokestį, 2009-10-23 A. B. užstatė UAB „DAGERIKA“ priklausančiam lombardui, adresu Taikos pr. 48, Klaipėdos m. du žiedus, sudarant su UAB „DAGERIKA“ sutartį Nr. 244, pagal kurią jis turėjo teisę iki 2010-02-23 atsiimti užstatytus žiedus sumokant bendrovei suteiktos paslaugos mokestį, 2009-10-23 A. B. užstatė UAB „DAGERIKA“ priklausančiam lombardui, adresu Taikos pr. 48, Klaipėdos m. grandinėlę, sudarant su UAB „DAGERIKA“ sutartį Nr. 245, pagal kurią jis turėjo teisę iki 2010-02-23 atsiimti užstatytą grandinėlę sumokant bendrovei suteiktos paslaugos mokestį, tokiu būdu viso A. B. užstatė bendrovei turto, kurio bendra vertė 3880 Lt, tačiau A. B. šie juvelyriniai dirbiniai laiku grąžinti nebuvo, o D. Z., būdamas bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-10-08 iki 2010-02-23, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, šiuos aukso dirbinius pasisavino.
Kaltinamasis D. Z. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, jog jis yra lombardo direktorius, tačiau tuo pat metu jame ir dirbdavo. Lombarde dirbo ne jis vienas, klientų būdavo daug. Daiktus saugodavo pas save namuose, nes lombarde nebuvo kur jų saugoti, be to, lombarde buvo keičiami vamzdžiai, vaikščiojo darbininkai, todėl nebuvo saugu ten laikyti didesnės vertės daiktus. Paaiškino, jog užstatant daiktus su klientais yra sudaromos rašytinės sutartys. Kiekvienas daiktas turi numerį. Už priduodamus daiktus sumokama apie 30 procentų nuo jų vertės pagal svorį. Nežino, kur dingo daiktai. Mano, kad jie dingo dėl padarytos klaidos, kai galimai susimaišius daiktų numeriams jie buvo atiduoti kitiems žmonėms. Tokių apsirikimų būna, tuomet asmeniui būna atlyginama žala. Pasisavinti užstatytus dirbinius nebuvo tikslo. Dėl daiktų dingimo į policiją nesikreipė. R. Š. vietoje juvelyrinių dirbinių grąžino pinigus. Neprisimena, ar po lombardo uždarymo būdavo išjungęs savo telefoną.
Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad į lombardą, esantį Taikos pr. 48, buvo nunešusi užstatyti auksinius vestuvinius žiedus bei grandinėlę. Užstatymo terminą vis pratęsdavo, kadangi neturėjo pinigų išpirkimui. 2010 m. vasario mėnesį atėjusi į lombardą pamatė, kad jis užrakintas. Paskambinus nurodytu telefonu, asmuo pasakė, kad planuoja ateiti į lombardą. Su kuo tiksliai kalbėjo nežino. Vėliau telefonas būdavo išjungtas. Prie lombardo sutikta moteris pasakė, kad taip pat vaikšto į šį lombardą, bet nieko neranda. Tuomet nuėjusi į policiją parašė pareiškimą. Kai tyrėja išsikvietė kaltinamąjį, šis pažadėjo jai atlyginti žalą. Pinigus grąžino kažkokia moteris. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad su žmona nutarė užstatyti jos aukso dirbinius lombarde. Daiktus lombarde, esančiame Taikos pr. 48, jis užstatė per kelis kartus. Užstatymo terminai būdavo pratęsiami, nes neturėdavo iš ko juos išpirkti. Atėjus atsiimti užstatytus aukso dirbinius pamatė, kad lombardas uždarytas. Po kiek laiko sužinojo, kad pasikeitė lombardo savininkai. Daiktai jam nebuvo grąžinti, todėl jis kreipėsi į policiją. Policijoje su kaltinamuoju buvo pasirašę sutartį, kad šis jam grąžins pinigus, tačiau pinigai nebuvo grąžinti. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji N. B. parodė, jog jos vyras užstatė auksinius juvelyrinius dirbinius lombarde, esančiame Taikos pr. 48. Vėliau, kai norėjo daiktus išsipirkti, lombarde nieko neberado, jis buvo uždarytas. Į lombardą ėjo visą savaitę kiekvieną dieną, tačiau jis būdavo uždarytas. Palaiko sutuoktinio A. B. pareikštą civilinį ieškinį. Prašo priteisti moralinę žalą, kadangi dingę juvelyriniai dirbiniai yra brangus prisiminimas, be to, ji sugaišo daug laiko, bandydama surasti lombardo savininką ir išsipirkti užstatytus daiktus.
Liudytojas R. G. apklausos metu parodė, kad jis dirbo UAB „Dagerika“ lombarde apie 5 mėnesius, nuo 2009 m. vasaros iki žiemos. Lombarde dirbo trys žmonės: jis, direktorius D. Z. ir dar vienas darbuotojas. Kokie tiksliai dingo daiktai jis nežino. Iš pradžių lombarde seifo nebūdavo, jis atsirado tik po kurio laiko. Kai kuriuos dirbinius D. Z. išsinešdavo iš lombardo, sakydamas, kad juos laikyti lombarde yra nesaugu. Kai ateidavo žmonės jų atsiimti, tekdavo skambinti D. Z. ir laukti, kol jis juos atveš. Jei kartais dingdavo koks daiktas, į lombardą atvykdavo D. Z. ir aiškindavosi, tardavosi su žmonėmis. Kodėl vėliau lombardas buvo uždarytas nežino.
Iš 2009-20-08 sutarties Nr. 126, sudarytos tarp R. Š. bei UAB „Dagerika“ matyti, kad R. Š. užstatė lombardui, esančiam Taikos pr. 48, tris aukso dirbinius, už kuriuos gavo 260 Lt (b.l. 7-8).
Iš 2009-10-08 sutarties Nr. 216, 2009-10-19 sutarties Nr. 237, 2009-10-23 sutarties Nr. 244, 2009-10-23 sutarties Nr. 245, sudarytų tarp A. B. bei UAB „Dagerika“ matyti, kad A. B. užstatė lombardui, esančiam Taikos pr. 48, iš viso 6 aukso dirbinius, už kuriuos gavo 1050 Lt (b.l. 20-23).
VĮ „Registrų centras“ pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008-10-13 iki 2010-10-05 UAB „DAGERIKA“ direktorius buvo D. Z. (b.l. 50-84).
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus įrodymus bei kitą bylos medžiagą, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta.
Kaltinamasis D. Z. savo kaltės nepripažino, teigė nežinantis, kur dingo R. Š. bei A. B. užstatyti juvelyriniai dirbiniai, jų tikslo pasisavinti neturėjęs, tačiau su R. Š. bei A. B. sudarytų sutarčių užstatant aukso dirbinius neginčijo, neneigė, kad jų jiems negrąžino. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas R. G. parodė, jog kai kuriuos užstatytus daiktus D. Z. išnešdavo iš lombardo, teigdamas, kad lombarde juos palikti nesaugu. Duomenų, kad koks nors kitas asmuo būtų ėmęs užstatytus dirbinius ir juos nešdavęs iš lombardo, byloje nenustatyta. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kai lombardas jau nebeveikė, buvo uždarytas, D. Z. susitardavęs neatvykdavo sutartu laiku susitikti su užstatytų daiktų savininkais, išjungdavo mobiliojo ryšio telefoną, kas rodo, kad jis vengė susitikti su užstatytų daiktų savininkais. Nors kaltinamojo nuomone, užstatyti daiktai greičiausiai dingo sumaišius jų numerius ir atidavus juos ne tiems savininkams, tačiau byloje nenustatyta, kad jis būtų dėjęs kokias tai pastangas išsiaiškinti, kur yra ar kam atiteko dingę daiktai, vengė susitikti ir paaiškinti visą situaciją bei atlyginti patirtą žalą nukentėjusiesiems R. Š. ir A. B., į policija taip pat nesikreipė, kas leidžia manyti buvus tikslą nuslėpti daiktų dingimą ir išvengti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Be to, nustatyta aplinkybė, kad už užstatytus daiktus jų savininkams būdavo sumokama tik nedidelė dalis jų vertės, o vėliau jie gali būti parduodami žymiai didesne kaina, leidžia abejoti kaltinamojo D. Z. teiginiu, kad jam pasisavinti daiktus nėra jokio tikslo.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybės, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis D. Z. pasisavino jam patikėtą nukentėjusiųjų R. Š. ir A. B. turtą - juvelyrinius dirbinius ir tuo padarė žalą nukentėjusiesiems. Ši D. Z. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (2 savarankiški nusikaltimai).
Nusikaltimus D. Z. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad jog svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numatė, kad dėl jo veiksmų savininkai šio turto neteks, ir to norėjo.
Kaltinamajame akte, aprašant A. B. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad iš viso A. B. užstatė turtą, kurio vertė 3800 Lt, tačiau tiek nukentėjusiojo A. B. 2010-09-13 apklausos protokole, kur jis nurodė kiekvieno auksinio dirbinio kainą ir bendrą jų vertę, tiek 2011-10-26 pranešime apie įtarimą bendra auksinių dirbinių vertė nurodyta 3880 Lt. Atsižvelgiant į tai, ši kaltinamajame akte padaryta techninė klaida ištaisoma, nurodant, kad A. B. užstatė turtą, kurio vertė 3880 Lt.
Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai R. Š. padarytą žalą, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnis 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį - veikos baigtos, į veikų formą ir rūšį - veikos tyčinės, į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – nors D. Z. teisiamas antrą kartą, tačiau nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, duomenų, neigiamai charakterizuojančių jo asmenybę, byloje nėra.
Įvertinus aplinkybių visumą yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, bausmės vykdymą atidedant.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant.
Šią nusikalstamą veiką D. Z. padarė prieš priimant 2011-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1040Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su 2011-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikinama.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 900 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 16). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog padaryta turtinė žala jai atlyginta. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilinės ieškovės R. Š. pareikšto civilinio ieškinio 900 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukiamas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3880 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 32).
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis pasisavino A. B. užstatytus juvelyrinius dirbinius, kuriuos šis įvertino bendra 3880 Lt suma. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgia į tai, jog užstatymo metu A. B. lombarde už dirbinius buvo sumokėta iš viso 1050 Lt, todėl A. B. priteisti prašoma suma atitinkamai mažinama, jam priteisiant skirtumą tarp užstatytų daiktų vertės bei užstatymo metu jam sumokėtos sumos, t.y. 2830 Lt (3880 Lt -1050 Lt). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. B. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti (b.l. 38).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. Z. veiksmų nukentėjusioji N. B. parado auksinius dirbinius, kure jai buvo brangus atsiminimas, be to, ji sugaišo laiką, bandydama susitikti su kaltinamuoju ir juos išsipirkti. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus. Tačiau, teismo manymu, nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais nukentėjusiajai, pablogėjusiais jos šeimos, darbo santykiais, ar gerove. Taip pat nenustatyta, kad patirti neigiami išgyvenimai būtų sutrikdę jos sveikatos būklę. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai N. B. iš kaltinamojo D. Z. priteisiama 700 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 – 305 str., 307 str.,
nusprendė:
D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl R. Š. užstatyto turto pasisavinimo) – laisvės atėmimą vieneriems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. užstatyto turto pasisavinimo) – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2011-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 8 MGL (1040Lt) dydžio bauda, visiškai jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams ir 8 MGL (1040Lt) dydžio baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Procesą dėl civilinės ieškovės R. Š. pareikšto civilinio ieškinio 900 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukti.
A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. Z. 2830 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. B.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. Z. 700 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. B.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.