Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Daivai Aliukienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam J. J., jo atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, Kauno miesto savivaldybės VTAS atstovui Vygintui Aukštuoliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

I. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis I. J., 2012 m. spalio 20 d. apie 22.50 val. Kaune, Tekstilininkų g., kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam J. J. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam pilvo dešinės pusės durtinę-pjautinę kiaurinę žaizdą su aklosios ir plonosios žarnų pažeidimu, po to tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam G. A. į krūtinės sritį, tuo padarydamas pavojingą gyvybei vieną durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, lydimą kraujo susikaupimo dešinės krūtinplėvės ertmėje, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė dviejų žmonių - nukentėjusiųjų J. J. ir G. A. sveikatą.

Liudytojas K. J. parodė, kad į A. Ž. gimtadienį automobiliu, kurį jis vairavo atvyko su broliu Irmantu. Vakaro metu visi linksminosi, gėrė alkoholį. Dėl kažko tai jis susiginčijo su J. J., tačiau rimtesnio konflikto nebuvo. Kadangi buvo girtas tai nuėjo į kitą kambarį pamiegoti. Jį prikėlė L. ir pasakė, kad brolis I. išėjo į kiemą aiškintis su J. J.. Išėjus į kiemą pamatė, kad J. J. muša brolį, tuomet jis prišoko prie J. J. ir sudavė kelis smūgius. Tuo metu prie jo prišoko G. A., E. ir kartu su J. J. pradėjo jį mušti. Sudavė buvo daug smūgių į galvą ir kitas vietas. I. puolė jį ginti, tuomet visi puolė pastarąjį. Prie jo pribėgusi A. P. kirto jam į veidą jis jai atgal sudavė smūgį. Tuomet prie jo prišoko J. J. ir vėl mušėsi. Šiek tiek nurimus L. jį nuvedė už kiemo tvoros ant gatvės. Neužilgo atėjo Irmantas, girdėjosi šauksmai, kad kažką pripjovė. Jis, nei brolis tą vakarą peilio neturėjo. Kas galėjo peiliu sužaloti nukentėjusiuosius nežino. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi pas medikus, tačiau į policiją nesikreipė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 7-13, 14-15, 16-19) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) , Kaune. Apžiūros metu įvyko vietoje peilis neaptiktas.

Apžiūrėjus K. J. priklausantį automobilį “Mitsubishi Space Wagon”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta ir apžiūros protokole nurodyta, kad išdaužytas automobilio galinis stiklas (t. 1, b. l. 21-23).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 31-37) matyti, kad nukentėjusysis J. J., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas su kaltinamuoju I. J., vietą - terasą, kurioje stovint pas I. J. rankoje pamatė peilį, kur pradėjo muštis, kurioje vietoje jam peiliu įdūrė kaltinamasis I. J..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 44-49) matyti, kad nukentėjusysis G. A., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė vietą terasą, kur būdaas namo verandoje pamatė stovinčius I. J. ir J. J. ir tuo metu I. J. rankoje laikė peilį, parodė vietą kurioje konflikto metu I. J. jam dūrė peiliu.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 52-59) matyti, kad liudytojas A. Ž., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė vietą, kurioje bandė atimti peilį iš kaltinamojo I. J., vietą kur pamatė gulinčius sužalotus nukentėjusiuosius.

Iš kratų protokolų (t. 1, b. l. 84, 87) matyti, kad pas kaltinamąjį I. J. namuose, esančiuose J. ir K. A. g. 5-2 Kaune ir automobilyje “Mitsubishi Space Wagon”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktos kratos, tačiau peilis, kuriuo buvo sužaloti nukentėjusieji, nesurastas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3077/12(02) (t. 1, b. l. 168) matyti, kad A. Ž. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda kairės plaštakos trečio piršto distalinio pirštakaulio srityje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus kairę plaštaką, jis galėjo būti padarytas 2012-10-20. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3153/12(02) konstatuota, kad nuketėjusiajam G. A. padaryta viena pjautinė žaizda viršutinėje lūpoje, viena durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, lydima kraujo susikaupimo dešinės krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai 2012-10-20, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, lydima kraujo susikaupimo dešinės krūtinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes yra pavojinga gyvybei (t. 1, b. l. 155).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3155/12(02) konstatuota, kad nukentėjusiajam J. J. nustatyta pilvo dešinės pusės durtinė-pjautinė kiaurinė žaizda su aklosios ir plonosios žarnų pažeidimu. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo iki pateikimo į stacionarą (t. 1, b. l . 152).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis I. J. tyčia peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusiuosius J. J. ir G. A.. Kaip matyti iš kaltinamojo I. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų jis kaltu neprisipažino. Jis neneigė, kad švenčiant gimtadienį tarp jo ir J. J. kilo žodinis konfliktas, kad abu pradėjo muštis, sudavė vienas kitam smūgius, vėliau į muštynes įsijungė jo brolis K. bei nukentėjusysis G. A.. Tačiau kaltinamasis dėl kitų aplinkybių, o būtent dėl peilio panaudojimo muštynių metu, užėmė aktyvią gynybinę poziciją ir nurodė, kad peilio neturėjo ir juo nukentėjusiųjų nesužalojo. A. Ž. iš jo peilio atimti nebandė, pastarasis jį apkalba. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad 2012 m. spalio 20 d. apie 22.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp kaltinamojo ir jo brolio K. iš vienos pusės ir nukentėjusiųjų J. J. bei G. A., ko neneigia nei viena pusė, įvyko muštynės, kurių metu vieni kitiems sudavė smūgius ir tai patvirtinta aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, specialistų išvadose konstatuoti sužalojimai kaltinamajam ir jo broliui K. J.. Nustatyta, kad žodiniam konfliktui peraugus į susistumdymą, kaltinamasis su nukentėjusiuoju I. J. iš namo vidaus išėjo į terasą ir šalia jų buvo A. Ž.. Būtent tuo metu kaltinamasis išsitraukė peilį ir tai matė nukentėjusysis J. J. bei G. A. buvęs koridoriuje. A. Ž. apglėbęs I. J. bandė atimti peilį, tačiau juo įsipjovė rankos pirštą. Dėl patirto sužalojimo vėliau A. Ž. buvo išvežtas į ligoninę ir specialistas savo išvadoje konstatavo, kad jam buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda kairės plaštakos trečio piršto distalinio pirštakaulio srityje ir šis sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus kairę plaštaką. Taigi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad muštynių pradžioje I. J. turėjo peilį ir tuo paneigiama jo parodymai dėl šių aplinkybių. Nukentėjusysis J. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad muštynių pabaigoje pribėgęs kaltinamasis I. J. peiliu įdūrė jam į dešinį šoną, vėliau išgirdo, kad peiliu sužalotas ir G. A.. Iš esmės tokius parodymus nukentėjusysis J. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tai patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju metu (t. 1. b. l. 41-43). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. A. nebuvo apklaustas, tačiau jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti ir jis taip pat nurodė, kad peiliu jam įdūrė I. J.. Šias aplinkybes laikydamasis savo parodymų jis patvirtino akistatoje su kaltinamuoju metu (t. 1. b. l. 46-47). Iš K. J., L. P. parodymų matyti, kad muštynių pabaigoje, kuomet K. J. sudavė ranka smūgį A. P., prie jo prišoko nukentėjusieji ir pradėjo jį mušti, brolis vėl bandė jį apginti. K. J. ir L. P. nuėjo link vartų, o I. liko prie nukentėjusiųjų ir vėliau pasigirdo šauksmai, kad J. J. ir G. A. sužaloti peiliu. Taigi šie liudytojų parodymai patvirtina, kad I. J. muštynių pabaigoje buvo prie nukentėjusiųjų ir tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad jiems sužalojimą peiliu padarė I. J.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis I. J. pripažino, kad yra kairiarankis. Iš aptartų specialistų išvadų matyti, kad abiems nukentėjusiesiems sužalojimai padaryti dešinėje pusėje - J. J. pilvo, G. A. krūtinės ląstos srityje. Taigi šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis I. J. peiliu sužalojo nukentėjusiuosius J. J. ir G. A.. Kaltinamasis abiems nukentėjusiesiems peiliu dūrė į pilvo ir krūtinės ląstos sritis – gyvybei svarbius centrus. Taigi jo pasirinktas žalojimui įrankis, sužalojimų lokalizacija rodo, kad jis, taip veikdamas, galėjo numatyti ir numatė, kad gali sunkiai sužaloti nukentėjusiuosius ir įvykio metu to siekė. Taigi įvykio metu I. J. veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo veika atsižvelgiant į padarinius – sunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tarp kaltinamojo I. J. tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių yra priežastinis ryšys.

Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nukentėjusiajam G. A. kaltinamasis įdūrė į pilvo sritį. Iš aptartos specialisto išvados, G. A. parodymų matyti, kad įdurta buvo į krūtinės ląstos dešinę pusę. Ši aplinkybė tikslintina ir teismas konstatuoja, kad faktinės teismo nustatytos aplinkybės iš esmės nesikeičia.

Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintinas. Kaltinamasis I. J. su civiliniu ieškiniu nesutinka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. J. parodė ir tai nurodyta civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 129), kad įvykio metu jam buvo sugadinti drabužiai ir batai, kuriuos vertina 350 Lt. Gydymosi laikotarpiu, kuris truko tris mėnesius, jis savo automobiliu vyko į polikliniką, papildomai pirko vaistus, bintus, pleistrus ir išleido 700 Lt. Įvykio metu jis dirbo ir dėl patirto sužalojimo turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Už atskirus laikotarpius jam buvo išmokėta nuo 40 iki 80 procentų ligos pašalpa. Skirtumas tarp darbovietėje gaunamo uždarbio ir išmokėtų ligos pašalpų sudaro 515, 97 Lt. Taigi bendra suma dėl jam padarytos turtinės žalos sudaro 1 565, 97 Lt. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo parodymus, faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nukentėjusiojo įvertinti drabužiai ir batai, bei kitos jo turėtos išlaidos, kurios buvo būtinos gydymosi laikotarpiu, yra realios, suprantamos, nėra per didelės ir priteistinos. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ ir jam dėl sužalojimo buvo išmokėta ligos pašalpa (t. 2, b. l. 133-138). Skirtumas, kuris susidarė tarp vidutinio darbo užmokesčio ir ligos pašalpos patvirtintas byloje esančiais įrodymais. Nnukentėjusysis minimu laikotarpiu būtų gavęs pilną darbo užmokestį būtų, tačiau dėl minėtų kaltinamojo tyčinių veiksmų šios darbo užmokesčio dalies negavo, todėl ir šioje dalyje ieškinys patenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 1565, 97 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis J. J. nurodo, kad sužalojimo metu ir vėliau jautė skausmą, ilgą laiką gydėsi, jautė diskomfortą, padidintą darbovietės administracijos dėmesį ir įvykių vertinimą, todėl patyrė 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes – nukentėjusiajam J. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šią žalą padariusio asmens kaltę - nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, jo turtinę padėtį – nusikaltimo padarymo metu I. J. mokėsi vidurinėje mokykloje, buvo išlaikomas tėvų, tačiau šiuo metu dirba ir jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 500 Lt. Teismas atsižvelgdamas į minėtas, bei faktines bylos aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką, mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 30 000 Lt.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas pilnai. Nustatyta, kad nukentėjusysis J. J. sužalojimo metu (2012-10-20) dirbo ir 2012-12-17 kreipėsi į civilinį ieškovą dėl ligos pašalpos skyrimo. 2012-12-19 sprendimu, įvertinus nukentėjusiojo nedarbingumą, kuris truko nuo 2012-10-22 iki 2012-12-14, nukentėjusiajam buvo skirta 1536, 51 Lt ligos pašalpa (t. 2, b. l. 12-22). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.280 str.). Kaltinamasis I. J. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam J. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko jis minėtu laikotarpiu tapo nedarbingas ir civilinis ieškovas skyrė jam ligos pašalpą, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas pilnai. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio ir pridėtų dokumentų (t. 2, b. l. 3-4) matyti, kad nukentėjusysis J. J. dėl padaryto sužalojimo VŠĮ Kauno klinikose buvo gydomas nuo 2012-10-21 iki 2012-10-25, VŠĮ Kauno Šilainių poliklinikoje nuo 201-10-26 iki 2012-11-26 ir už šias paslaugas ligonių kasa minėtoms medicinos įstaigoms sumokėjo 1761, 49 Lt. Nukentėjusysis G. A. dėl padaryto sužalojimo buvo gydomas VŠĮ Kauno klinikose nuo 2012-10-21 iki 2012-10-26, VŠĮ Kauno Šilainių poliklinikoje nuo 201-10-29 iki 2012-11-22 ir už šias paslaugas ligonių kasa minėtoms medicinos įstaigoms sumokėjo 4689, 02 Lt. Taigi už abiejų nukentėjusiųjų gydymą ligonių kasa sumokėjo 6450, 51 Lt. Civilinis ieškovas atlyginęs kaltinamojo J. J. tyčiniais veiksmais padarytą žalą susijusią su gydymo išlaidomis turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteista minėtos gydymo išlaidos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. J., kaltinamasis I. J. ir liudytojas K. J., dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktų - drabužių, batų, nurodė, jog jie nenori, kad šie daiktai jiems būtų grąžinti, kadangi jie yra sutepti, sužaloti ir yra menkaverčiai. Atsižvelgiant į minėtų asmenų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad šie daiktai menkaverčiai ir turi būti sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Iš nukentėjusiojo G. A. paimti daiktai – marškinėliai, bliuzonas, kojinės, kelnės ir batai, jam grąžintini (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu iš I. J., J. J., G. A., K. J. ir A. Ž. buvo paimti seilių pavyzdžiai ir jie saugomi Kauno apskrities VPK Santakos PK. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų su šiais paimtais pavyzdžiais nebuvo atliekamas tyrimas (t.1, b. l. 181), todėl juos laikyti prie bylos ar saugoti nėra pagrindo, todėl jie sunaikintini.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam I. J. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų ir neteistas, tačiau du kartus baustas administracine tvarka už padarytus teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 59-60). Nusikaltimo padarymo metu I. J. mokėsi Kauno Veršių vidurinėje mokykloje ir auklėtoja jį charakterizavo kaip rimčiau mokytis tingintį, praleidinėjantį pamokas, tačiau su mokytojai bendraujantį pagarbiai, klasės draugų mėgiamą. Motina lankydavosi susirinkimuose, domėdavosi sūnaus pasiekimais, dėl I. J. elgesio problemų nebuvo (t. 2, b. l. 67). Kaltinamasis šiuo metu dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas (t. 2, b. l. 190). Iš pateiktos pažymos (t. 2, b. l. 192) matyti, kad L. P. laukiasi kūdikio ir jo tėvu nurodytas I. J..

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie labai sunkių (BK 11str. 6 d.) ir už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dvylikos metų. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į I. J. jauną amžių mano, kad jam turi būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Kaltinamojo I. J. atžvilgiu taikyti BK 61, 62 straipsnius pagrindų nėra.

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-07 sprendimu nukentėjusiajam J. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jo interesus byloje atstovavo advokatė J. Koltakova. Iš tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. J., sudarė 1142, 75 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo I. J. (BPK 103, 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprend ž i a:

I. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. J. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (asmens tapatybės kortelė, asmens pasas) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

Civilinius ieškinius patenkinti.

Priteisti iš I. J. 1 565, 97 Lt nukentėjusiajam J. J. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš I. J. 30 000 Lt nukentėjusiajam J. J. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš I. J. 6450, 51 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie SAM sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)) už J. J. ir G. A. gydymą.

Priteisti iš I. J. 1536, 51 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ( sąsk. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, kodas 188677437) žalai atlyginti.

Priteisti iš I. J. 1142, 75 Lt valstybės naudai už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sąsk. Nr (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Daiktinius įrodymus: nukentėjusiojo J. J. kelnes, džemperį ir batus, I. J. striukę, K. J. džemperį, saugomus Kauno apskrities VPK Santakos PK, sunaikinti. G. A. marškinėlius, bliuzoną, kojines, kelnes ir batus, saugomus Kauno apskrities VPK Santakos PK, jam grąžinti.

I. J., J. J., G. A., K. J., A. Ž. seilių pavyzdžius saugomus Kauno apskrities VPK Santakos PK, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.