- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-447-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01945-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Stavira"
- Atsakovas
- R. V. J., J. J., RAB „Praim Split“
- Trečiasis asmuo
- notarei N, "Intersera"
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stavira“ ieškinį atsakovams R. V. J., J. J., RAB „Praim Split“ (likviduota proceso metu), tretiesiems asmenims notarei N. Š., I. J., uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Stavira“ kreipėsi į teismą su 2019 m. spalio 31 d. pateiktu ir 2019 m. lapkričio 18 d., pašalinus 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytus trūkumus, priimtu ieškiniu atsakovams R. V. J., J. J., RAB „Praim Split“. Ieškiniu prašė perkelti ieškovei UAB „Stavira“ pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų RAB „Praim Split“ (pardavėjo) ir R. V. J. (pirkėjo) 2019 m. birželio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Lentvario miesto notaro biure, notarinio reg. Nr. NŠ-1634, dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – autoservisą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo, įpareigojant ieškovę UAB „Stavira“ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams R. V. J. ir J. J. šių daiktų pirkimo–pardavimo kainą – 70 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 1 d. gautas ieškovės UAB „Stavira“ apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
4. Teismas nurodė, kad teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis). Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo yra turtinis. Šiuo klausimu motyvai išdėstyti 2020 m. gruodžio 11 d. priimtoje nutartyje ir skundžiamame sprendime. Už apeliacinį skundą, kaip ir už ieškinį, skaičiuojant pagal ginčijamoje notarinėje sutartyje nurodytą daiktų kainą – 70 000 Eur, mokėtinas 1 275 Eur žyminis mokestis. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo tik 150 Eur žyminį mokestį, motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei nustatytinas 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 1 125 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 2 dalis). Nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė UAB „Stavira“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą – apeliacinį skundą priimti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, įvertino jį kaip neturtinį ir, kadangi reiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus, sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio, iš viso 150 Eur (per EPP). Dėl tos priežasties byla tapo teisminga apylinkės teismui ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas sutiko su tokia ieškovės pozicija, ieškinį priėmė ir civilinę bylą iškėlė. Priešingu atveju teismas, įvertinęs tai kaip turtinį ginčą, kurio suma 70 000 Eur, privalėjo nurodyti ieškovei kreiptis į apygardos teismą. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant žyminio mokesčio dydžio klausimą, kadangi teismas nors ir nurodė, kad ginčas dabar, teismo vertinimu, yra turtinis, tačiau nenurodė, kad ieškovė privalo primokėti žyminį mokestį, ir net po 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties tęsė ir baigė bylos nagrinėjimą ieškovei sumokėjus 150 Eur žyminio mokesčio. Teismas galėjo nustatyti ieškinio trūkumą 2021 m. gruodžio 11 d. nutartimi, nustatyti pareigą primokėti žyminio mokesčio dalį, o ieškovei to nepadarius, pasinaudoti CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Tačiau, kaip minėta, teismas to nepadarė. Dabar, baigus bylą nagrinėti ieškovei sumokėjus 150 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, priimant apeliacinį skundą reikalauti didesnio žyminio mokesčio yra neteisėta. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Kadangi byla buvo pradėta ir išnagrinėta ieškovei sumokėjus 150 Eur žyminį mokestį, tai ir paduodant apeliacinį skundą mokėtinas lygiai tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks buvo sumokėtas paduodant ieškinį.
Atsiliepimas
7. Atsakovai R. V. J., J. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad, atmesdamas ieškovo ieškinį, teismas, be kitų klausimų, išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – priteisė iš ieškovo valstybės naudai trūkstamą (nesumokėtą) žyminio mokesčio dalį – 1 125 Eur. Teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendime, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir žyminio mokesčio, paskirstymo klausimą, teismas nedviprasmiškai ieškiniu pareikštus reikalavimus įvertino kaip turtinius ir nurodė, kad už ieškinį, skaičiuojant pagal notarinėje sutartyje nurodytą daiktų kainą – 70 000 Eur, mokėtinas 1 275 Eur žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo atveju – įvertinant tai, kad apeliacinis skundas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), mokėtinas žyminis mokestis dėl turtinio ginčo yra 1 275 Eur. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovės reikalavimas yra turtinis. Be kita ko, su tokiu jo reikalavimo vertinimu sutiko ir sutinka ir pati ieškovė. Atskirajame skunde ieškovė nenurodo jokių pagrindų, dėl kurių jos reikalavimas būtų vertinamas kaip neturtinis, kas nulemtų ir žyminio mokesčio dydį, taip pat ir skundžiamos 2021 m. kovo 2 d. pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Be kita ko, su jos reikalavimo pobūdžio vertinimu, reikalavimą vertinant kaip turtinį, ieškovė sutiko ir tuomet, kai nesinaudojo teise skųsti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas būtent nustačius, kad ieškovės reikalavimas, priešingai, negu buvo nurodoma ieškinyje, yra turtinis ir atsižvelgiant į reikalavimo sumą byla pagal rūšinio teismingumo taisykles perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
9. Atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog CPK nuostatos niekaip neužkerta kelio ir neeliminuoja galimybės nustatyti ginčo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis) ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį po ieškinio priėmimo. Priešingai, CPK 86 straipsnio 1 dalis nustato pareigą sumokėti žyminį mokestį pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Šio ginčo atveju būtent taip ir įvyko. Esminis momentas šioje situacijoje yra tai, kad teismas nustatė (ir ieškovas su tuo sutiko), jog reiškiant ieškinį šioje byloje turėjo būti sumokėtas 1 275 Eur žyminis mokestis (net nevertinant mokesčio sumokėjimo momento – teikiant ieškinį ar po ieškinio pateikimo). Nustačius už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, tokio paties dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismui nustačius, jog už elektroninėmis ryšių priemonėmis pareikštą reikalavimą turėjo būti mokamas 1 275 Eur žyminis mokestis, tokio paties dydžio žyminis mokestis turi būti mokamas ir už apeliacinį skundą, jeigu toks skundas teikiamas taip pat elektroninių ryšių priemonėmis. Anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės ir CPK nuostatos pagrindžia 2021 m. kovo 2 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškovo apeliacinio skundo trūkumai, teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti galioti, iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovų iškilęs ginčas yra akivaizdžiai turtinio pobūdžio, dėl to ieškovė turi mokėti žyminį mokestį kaip už turtinio ginčo nagrinėjimą. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, vadovaujantis teismų praktika, nėra vertintinas kaip pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimas. Nagrinėjamu atveju ginčas pagal pareikštą reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal sudarytą sutartį yra turtinio pobūdžio, kadangi patenkinus ieškinį ieškovė įgytų nuosavybės teisę į turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškovės įpareigojimo primokėti trūkstamą žyminį mokestį yra pagrįsta ir nėra pagrindo jos naikinti.
12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis, kuria ieškovei nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą 1 125 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, kadangi byla buvo pradėta ir išnagrinėta ieškovei sumokėjus 150 Eur žyminį mokestį, tai ir paduodant apeliacinį skundą mokėtinas lygiai tokio paties dydžio žyminis mokestis.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
16. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai, aptarta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ir teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodyta teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Stavira“ kreipėsi į teismą su 2019 m. spalio 31 d. pateiktu ir 2019 m. lapkričio 18 d., pašalinus 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytus trūkumus, priimtu ieškiniu atsakovams R. V. J., J. J., RAB „Praim Split“. Ieškiniu prašė perkelti ieškovei UAB „Stavira“ pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų RAB „Praim Split“ (pardavėjo) ir R. V. J. (pirkėjo) 2019 m. birželio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Lentvario miesto notaro biure, notarinio reg. Nr. NŠ-1634, dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – autoservisą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo, įpareigojant ieškovę UAB „Stavira“ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams R. V. J. ir J. J. šių daiktų pirkimo–pardavimo kainą – 70 000 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad ieškinys pareikštas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, nustatant, kad pagal atsakovų 2019 m. birželio 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja yra ieškovė, taigi ieškinys pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra dėl sutarties modifikavimo, pakeičiant vieną iš jos šalių, jokios kitos sutarties sąlygos nekeičiamos, nė viena iš šalių turtinės naudos neįgyja, keičiasi tik turto formų pasiskirstymas, t. y. pasikeitus perleistų daiktų savininkui atsakovams R. V. J. ir J. J. pirkimo–pardavimo kainą grąžins ieškovė. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį.
18. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. gruodžio 19 d., civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir civilinė byla pagal teismingumą perduota Klaipėdos apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, kad šiuo atveju ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo pateiktas apylinkės teismui kaip ieškinys, kuriuo reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl sutarties modifikavimo, pakeičiant vieną iš jos šalių, už ieškinį sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ir pastatą – autoservisą, esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovams (pirkėjams) šių daiktų pirkimo–pardavimo kainą, nurodytą notarinėje sutartyje – 70 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, byloje esančiais duomenimis, ginčo turto reali rinkos vertė yra didesnė nei 200 000 Eur ir galbūt siekia 270 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokią ginčo turto realią rinkos vertę nurodė ir ieškovės atstovas, teikdamas paaiškinimus bei atsakydamas į teismo klausimus apie ilgai trukusias, tačiau nesėkmingas derybas dėl ginčo turto įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė siekia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio pagrindu įsigyti nuosavybės teises į nuomojamą autoservisą ir žemės sklypą, kuriame yra nuomojamas objektas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinys yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog pirkėjas ne tik turi teisę reikalauti iš pardavėjo perduoti nuosavybėn daiktą, bet ir pareigą priimti daiktą ir už jį sumokėti nustatytą kainą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, sprendimu perkeliant pirkėjo teises ir pareigas turto naudotojai (nuomininkei), kartu pardavėjas įpareigojamas perduoti turtą turto naudotojai (nuomininkei), o nuomininkė įpareigojama sumokėti turto kainą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė įgytų ne tik nuosavybės teisę į žemės sklypą bei pastatą – autoservisą, bet jai kiltų ir turtinė prievolė sumokėti ginčo sutartyse nurodytą daiktų kainą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamoje sutartyje ginčo turtas buvo įvertintas 70 000 Eur, o jo reali rinkos vertė kelis kartus didesnė, taigi ieškovė ieškiniu siekia už 70 000 Eur įgyti nuosavybės teisę į gerokai didesnės vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo yra turtinis ir jo suma viršija 40 000 Eur, todėl ieškinys pagal bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas), todėl esant tokioms aplinkybėms, nustačius, kad ieškinys pateiktas ir priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas ir civilinė byla pagal teismingumą perduotina Klaipėdos apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
19. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinę bylą dėl pirkėjo teisių perkėlimo grąžino pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ši byla neteisminga pirmosios instancijos teismui, ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui, tačiau įvertinus tai, jog ši byla buvo baigta pirmosios instancijos teisme nagrinėti iš esmės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai šią bylą perdavė pagal teismingumą. Klaipėdos apygardos teismas taip pat nurodė, kad CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus, tačiau nagrinėjamu atveju CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytų pagrindų, neleidžiančių bylos nagrinėti Klaipėdos apylinkės teisme, priėmusiame ieškinį ir išnagrinėjusiame bylą, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė šį ieškinį kaip neturtinį, t. y. pažeidė teismingumo taisykles, tačiau teismo pastebėta klaida sprendimo priėmimo kambaryje nesudaro pagrindo perduoti išnagrinėtą iš esmės bylą kitos instancijos teismui, nes šiuo atveju pažeidžiami CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principai.
20. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinys atmestas ir, be kita ko, iš ieškovės valstybei priteista 1 125 Eur žyminio mokesčio. Šiame sprendime nurodyta, kad ieškiniu pareikštas reikalavimas yra turtinis ir kad už ieškinį, skaičiuojant pagal notarinėje sutartyje nurodytą daiktų kainą – 70 000 Eur, mokėtinas 1 275 Eur žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir kad atmetus ieškinį ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kad iš ieškovės valstybei priteistina trūkstama, pateikiant ieškinį nesumokėta, žyminio mokesčio suma – 1 125 Eur.
21. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 1 d. gautas ieškovės UAB „Stavira“ apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovė apeliaciniu skundu nurodė, jog žyminis mokestis už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio kaip ir paduodant ieškinį – 150 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Ieškovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį.
22. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą 1 125 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
23. Pažymėtina, kad ieškovė neskundė ir neginčijo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties ar Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, be to, teikdama apeliacinį skundą neskundžia ir neginčija Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio priteisimo. Taigi byloje nėra ginčo ir ieškovė iš esmės sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas teismingumo taisykles priėmė ieškovės ieškinį kaip neturtinį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo yra turtinis. Ši aplinkybė neginčijama ir atskiruoju skundu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų; bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų.
24. Atskirajame skunde vadovaujamasi CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
25. Įvertinant tai, kad už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį, skaičiuojant pagal notarinėje sutartyje nurodytą daiktų kainą – 70 000 Eur, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 dalimi, mokėtinas 1 275 Eur žyminis mokestis, taip pat tai, kad apeliacinis skundas taip pat pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, ir tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės ginčija visą sumą, konstatuojama, jog už apeliacinį skundą taip pat mokėtinas 1 275 Eur žyminis mokestis.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė už ieškinį buvo sumokėjusi tik dalį žyminio mokesčio – 150 Eur, o likusi dalis – 1 125 Eur buvo priteista ieškovės apeliaciniu skundu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, neturi reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 80 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už apeliacinius mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Tai reiškia, kad už apeliacinius mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks turėtų būti sumokėtas pareiškiant ieškinį, o ne toks, koks pareiškiant ieškinį buvo realiai sumokėtas. Kaip minėta, ieškovė neginčija aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas pažeisdamas teismingumo taisykles priėmė ieškovės ieškinį kaip neturtinį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo yra turtinis, taip pat neginčija, jog už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį, skaičiuojant pagal notarinėje sutartyje nurodytą daiktų kainą – 70 000 Eur, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 dalimi, mokėtinas 1 275 Eur žyminis mokestis.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teisėtai ir pagrįstai ieškovei nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą 1 125 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
31. Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti CPK nustatyta tvarka, tačiau tokių dokumentų šis trečiasis asmuo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir patirtų apeliacinėje instancijoje, paskirstymo klausimą CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka tikslinga spręsti priimant galutinį sprendimą byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.